Žilvinai, kodėl iš esmės pasirinkote aviacijos kryptį?

Į aviaciją patekau laimingo atsitiktinumo dėka – keliaudamas lėktuvu susipažinau su valdybos pirmininku Gediminu Žiemeliu. Tikrai ilgai svarsčiau, ar išeiti iš srities, kurioje žinojau viską, į industriją, apie kurią tuo metu nenutuokiau nieko. Vis tik pasiryžau ir tikrai šio sprendimo nesigailiu.

Kokie šiandien Jūsų, kaip vadovo, potyriai vadovaujant vienai iš pagrindinių nepriklausomų orlaivių priežiūros ir remonto įmonių, patenkančių į pasaulio TOP 10?

„FL Technics“ generaliniu direktoriumi tapau 2013 metų pabaigoje. Kaip jau minėjau į šią poziciją atėjau iš visai kitos srities – prieš tai dirbau pastatų priežiūros srityje, tad reikėjo daug ko išmokti, suprasti ir su daug kuo susipažinti. Tuomet rinkoje įmonė buvo matoma kaip Rytų Europos MRO (orlaivių techninės priežiūros, remonto ir kapitalinio remonto) paslaugų tiekėja.

Pradžia buvo sudėtinga – turėjau ambicingą tikslą, kad kompanija taptų globalia, vakarietiška įmone ir norint tai pasiekti reikėjo labai daug pastangų. Pirmiausia – įdiegti LEAN metodiką, vykdyti darbuotojų laiko apskaitą bei kitas efektyvumo priemones, leidžiančias suprasti, kas organizacijoje vyksta ir ar tie procesai yra pelningi. Atlikome kiekvienos vykdytos veiklos analizę, rinkos tyrimus, teko atsisveikinti su kai kuriais vadovais bei darbuotojais, nutraukti nepelningas sutartis. 2015-aisiais išgyvenome vieno didžiausių klientų bankrotą. Visa ši patirtis išmokė, užgrūdino, paskatino permąstyti ir pertvarkyti procesus. Mano ir komandos didelių pastangų dėka pertvarka pavyko ir 2016 m. mūsų angare atsirado „Lufthansa“ avialinijų grupė bei kitų vakarietiškų klientų orlaivių. Tuomet supratome, kad einame teisingu keliu.

Kompanijos orlaivių angaras

Tuo pačiu metu įsteigėme angarą Džakartoje. Čia pradžia taip pat nebuvo lengva – žengėme į naują rinką, kur reikėjo išsikovoti vietą po saule. Vis dėlto ir tai mums pavyko – 2019-aisiais angaras pradėjo nešti pelną po 3-jų nuostolingų metų. Tie metai buvo išties sėkmingi – žvelgėme į rinką strategiškai, turėjome aiškią kryptį, matėme naujas galimybes ir kūrėme naujus projektus.

Pasaulį sukausčius COVID-19 pandemijai mūsų pajamos taip pat krito. Vis tik ir per visą pandemijos laiką išlikome pelningi. Tai pavyko mūsų klientų pasitikėjimo dėka. Aplink „FL Technics“ angarus stovėjo daugiau nei 40 orlaivių, kuriuos pristatė mūsų klientai, nes jie nežinojo, kas bus toliau prasidėjus pandemijai, o orlaivius reikia prižiūrėti, nesvarbu ar jie skrenda ar stovi – lėktuvams reikia priežiūros. Tad mes juos aptarnavome ir taip ne tik palaikėme organizaciją, bet ir generavome pelną. Negaliu sakyti, kad tai buvo lengva, tačiau situacija buvo kontroliuojama.

Įmonės transformacija, naujų klientų pritraukimas, žengimas į dar nepažintas rinkas ir darbas su naujais projektais – visa tai pavyksta turint aiškų supratimą, kas vyksta rinkoje. Mėgstu jausti pulsą: pats dalyvauju svarbiausiuose MRO rinkos parodose ir asmeniškai susitinku su klientais. Kiekvieną savaitę rengiame vadovų susitikimus, kur darbuotojai pristato svarbiausius rodiklius (KPI), o kiekvieną dieną turime trumpus pasitarimus, kurių metu trumpai aptariame kas vyksta įmonėje ir kokios yra naujienos iš dinamiškos rinkos. Manau, atsakymas į klausimą, kaip pavyksta pasiekti tokius rezultatus, ir yra įsitraukimas.

„FL Technics“ vadovas Žilvinas Lapinskas susidūrė su ne viena rimtu iššūkiu, kuriuos sėkmingai įveikė

Šiemet iš orlaivių remonto ir priežiūros paslaugų planuojate pasiekti 400 milijonų eurų apyvartą, o iki 2030-ių metų ją padidinti iki 1 milijardo eurų. Ambicingi tikslai. Kokios esminės strategijos imatės, kad jų pasiektumėte žinant ir tai, kad konkurentai nemiega ir, turbūt, tik ir laukia kokios nors Jūsų klaidos?

„FL Technics“ įmonių grupę, kurioje dirba daugiau nei 2500 aviacijos profesionalų, sudaro 26 įmonės Europoje, Šiaurės Amerikoje, Azijos ir Ramiojo vandenyno regione. Įmonių grupė rinkoje išsiskiria paslaugų įvairove vienoje vietoje: nuo orlaivių remonto ir operatyvinės apžiūros iki orlaivių komponentų prekybos, variklių remonto, ratų – stabdžių priežiūros, orlaivių interjero ir eksterjero dizaino sprendimų, orlaivių tinkamumo skraidyti tęstinumo valdymo organizacijos (CAMO), aviacijos komponentų logistikos ir sandėliavimo, techninių mokymų paslaugų.

Būdami lyderiaujančia bendrove pasaulyje savo sektoriuje, ir toliau vykdome plėtrą: baigėme naujo angaro statybas Balio saloje, kitų metų rudenį baigsime angaro statybas Dominikos Respublikoje, Punta Kanoje. Visus ambicingus planus kuriame atsižvelgdami į skaičiais paremtas prognozes ir tikslus, taip pat remiamės klientų poreikiais, rinkos, į kurią žengiame, vertinimu ir konkurentų analize.

Įsivaizduokite, nuo sumanymo statyti angarą iki pirmojo lėktuvo aptarnavimo jame, gali praeiti 3-4 metai. Vien metus trunka projektavimas ir leidimo statybai gavimas, o angaro statybos, priklausomai nuo regiono, gali užtrukti 12-24 mėnesius, ir tai dar ne viskas. Per tą laiką perkame įrankius, buriame darbuotojų komandas, vykdome mokymus, rūpinamės reikalingais sertifikatais ir tik tuomet galime priimti pirmuosius klientus. Tad iš pirmo žvilgsnio 2030-ieji galbūt ir atrodo toli, tačiau suskirsčius etapais, – jie visai čia pat. Svarbu paminėti, kad esame parengę 5 metų „FL Technics“ plėtros planą ir atsižvelgdami į rinkoje atsivėrusias galimybes, vyraujančias tendencijas, paslaugų poreikį regionuose bei klientų įžvalgas, kasmet planą pakoreguojame ir taip priimame sprendimus kuriant strategiją.

Kompanijos orlaivių angaras Kaune

Šiandien vykdote bent kelis rimtus projektus, sakykite kaip sekasi, ar viskas pagal planą?

Įmonių grupės antrasis plėtros projektas yra Indonezijoje, Balio salos Denpasaro tarptautiniame oro uoste. Čia neseniai baigtas įrengti „FL Technics“ papildomas angaras prie jau esamų. Jame šiuo metu pirmasis orlaivis jau laukia techninio aptarnavimo. Jo atidarymo šventė planuojame lapkričio 28-ąją dieną.

Vienas iš mūsų laukiamų plėtros etapų – Dominikos Respublikoje. Šis angaras orientuotas į Jungtinių Amerikos Valstijų rinką ir jos paklausą. Jau pradėjome naujo 20 tūks. kv. m. orlaivių priežiūros ir remonto angaro statybą Karibų regione, Punta Kanos tarptautiniame oro uoste. Viskas vyksta pagal planą – 5 orlaivių aptarnavimo vietų konstrukcijos jau surinktos, ateityje bus galimybė išplėsti šį kompleksą iki 12 orlaivių aptarnavimo vietų. Šį angarą planuojame atidaryti kitų metų spalį. Lygiagrečiai jau pradėjome sertifikavimo procesą – siekiame gauti Amerikos Federalinės aviacijos administracijos (FAA) sertifikatą.

Taip pat pradėjome įrangos įsigijimo procesą, kai kurių įrankių pristatymo laikas gali užtrukti nuo 9 iki 12 mėnesių, tad svarbu kad šie procesai būtų pradėti kuo anksčiau. Glaudžiai bendradarbiaujame su mokymų įstaigomis – kad iki angaro atidarymo galėtume apmokyti darbuotojus, taip pat bendradarbiaujame ir su vietos agentūromis, kurios teikia personalo atrankos paslaugas. Tad reikia angaro, įrankių, žmonių, kokybės užtikrinimo sistemos, reikiamų sertifikatų bei klientų. Nenoriu minėti konkrečių pavadinimų, tačiau viena didžiausių amerikietiškų aviacijos kompanijų jau sutiko būti mūsų pirmuoju klientu. Punta Kanoje planuojame teikti tiek bazines orlaivių priežiūros ir remonto paslaugas, tiek operatyvines orlaivių technines priežiūros paslaugas.

Kokio masto finansinių išteklių reikalauja toks verslas?

Patekimo į orlaivių priežiūros sritį barjeras yra gana aukštas, o procesas – ilgas. Investicijos į Balio angaro įkūrimą siekia 24 mln. eurų, Punta Kanos – 20 mln. eurų, ratų stabdžių verslas pareikalavo taip pat apie 20 mln. eurų. Viskam reikia patalpų, įrangos, žmonių, vidinio bei išorinio auditų. Įvykdę visus šiuos etapus, turime atitikti aviacinės kokybės audito reikalavimus, EASA audito reikalavimus ir tik gavę sertifikatą, galime teikti paslaugas. Tokio tipo verslo atsiperkamumas gali trukti nuo 4 iki 7 metų.

Investicijos į orlaivių angarus atsieina dešimtimis milijonų eurų

Kaip atsirenkate į kurias šalis investuoti?

Kadangi investicijos į naujų angarų statybą greitai neatsiperka, visi sprendimai turi būti labai gerai apsvarstyti, pamatuoti ir paremti rinkos tyrimais. Tame regione, kuriame matome galimybes, poreikius ir nišą – ten ir žengiame.

Su kokiais didžiausiais iššūkiais susiduriate ieškant darbuotojų? Kokius pastebite kultūrinius skirtumus, kai komandose dirba įvairių šalių atstovai?

Norintys sėkmingai dirbti globalioje rinkoje turi būti lankstūs visais požiūriais: kultūriniais, mąstymo, religiniais, verslo įpročių bei kitais klausimais. Negalima ateiti į naują rinką su išankstinėmis nuostatomis ir siekti viską nuo pamatų pertvarkyti. Šalys, į kurias mes žengiame, pavyzdžiui, Indonezija turi 282 mln. gyventojų, savitą kultūrą, mentalitetą, papročius. Siekdamas sėkmingai įtvirtinti verslą, turi būti atviras, lankstus, norėti suprasti vietos žmones ir gebėti prisitaikyti. Tai nėra lengva, tačiau įmanoma. Praktika rodo, kad su indoneziečiais reikia dirbti vienaip, Dominikos Respublikos gyventojais – kitaip, o europiečiais – dar kitaip. Žmonės, su mumis dirbantys Jungtinėje Karalystėje, skiriasi nuo tų, kurie „FL Technics“ dirba Lietuvoje. Kaip ir italai, vengrai. Visur žmonės yra skirtingi ir visus juos reikia suprasti. Kas motyvuoja vienus, o kas – kitus.

Lietuviai, mano akimis žiūrint, yra patys geriausi darbuotojai. Jų išskirtinumą lemia išsilavinimas, aukštas intelektas ir sąmoningumo lygmuo, darbštumas bei ambicingumas. Mūsų tikslai aukšti, mes vis dar esame tiesiog „išalkę“ sėkmės, aukštų rezultatų ir laimėjimų.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (1)