Merginos atranda perspektyvią profesiją
Sunku būtų paneigti, kad elektronikos inžinerija – vyrų dominuojama sritis. Kauno technologijos universiteto (KTU) IV kurso Elektronikos inžinerijos studentė Laura Stanaitytė mokosi kartu su 2 merginomis ir 40 vaikinų. Tiesa, 2023 metais elektronikos studenčių skaičius KTU išaugo 800 proc. – nuo 1 iki 8 merginų. Šis augimas siejamas su jau su kelerius metus vykstančia „Ateitis-elektronikams“ kampanija, populiarinančia elektronikos inžinerijos studijas.
Studentė Laura sako, kad mažas merginų skaičius gali būti susijęs su vyraujančiais mitais.
„Manau, daug kam nėra iki galo aišku, kas ta elektronikos inžinerija. Daug kam kyla asociacijos su elektrikais, kažkokiais nešvariais juodais darbais. Kai pasakau, ką studijuoju, dažnas sako: „Tai ką, rozetes keisi ir laidus vedžiosi?“ Nieko panašaus. Iš tiesų, elektronikos inžinerija yra labai plati ir įdomi sritis. Čia reikia daugiau kruopštumo ir žinių, o ne fizinio darbo“, – sako Laura.
Jai antrina ir „Hella Lithuania“ gamybos inžinierė Jurgita Nikliauzaitė. Po 17 metų darbo spaustuvėje Jurgita nepabijojo pokyčių ir pradėjo dirbti automobilių elektronikos inžinerijos srityje.
„Taip, moterų šioje srityje mažai. Iš vienos pusės kalti stereotipai, iš kitos – ne visiškai tiksli komunikacija. Šioje srityje yra be galo daug skirtingų darbo vietų ir ne visos jos reikalauja labai specifinių elektronikos žinių. Žinoma, studijuoti techninius mokslus yra sunkiau nei socialinius. Bet kas verčiau – įdėti daugiau pastangų profesinio gyvenimo pradžioje ir turėti geresnes perspektyvas ar studijuoti tai, kas lengviau, bet po to atsidurti kryžkelėje, nerasti darbo? Juk elektronikos inžinerija yra sritis, kuri niekada nenumirs. Joks dirbtinis intelektas jos nesunaikins. Visi mes vartojame elektronikos produktus ir visuomet reikės žmonių, kurie juos kuria“, – aiškina Jurgita.
Per 20 metų nesusidūrė su diskriminacija
Gamybos inžinierė Jurgita priduria, kad nors šioje srityje dirba mažai moterų, per 20 profesinės veiklos metų jai nei karto neteko susidurti su diskriminacija ar nemaloniais komentarais dėl savo veiklos.
„Nežinau, ar tiesiog pasisekė, ar taip yra dėl mano požiūrio. Niekada sau neleidau manyti, kad esu moteris ir dėl to kažko negaliu. Visada dariau tai, kas mane traukia, o natūraliai labiau traukė techniniai dalykai“, – sako Jurgita.
Įterptinių sistemų inžinierei Aurelijai Petkutei, dirbančiai automobilių komponentus gaminančioje tarptautinėje įmonėje „Littelfuse“, taip pat nesunku nardyti vyrų dominuojamoje srityje.
„Studijų metu buvome tik kelios merginos tarp gal 40 vaikinų. Dauguma jų buvo susidūrę su litavimu ir panašiais darbais. Aš lituoklį į rankas paėmiau tik pirmame kurse. Taigi buvo daug naujų patirčių. Vėliau iš savo dėstytojų girdėjau, kad geriausios lituotojos yra būtent moterys, nes jos kruopštesnės. Netrukus įsitikinau, kad elektronikos inžinerija yra ne tik apie litavimą – tai labai įdomi ir plati sritis. Merginas nuo šios specialybės gal gali atbaidyti tai, kad čia dirba mažai moterų. Gali pasirodyti, jog nebus su kuo bendrauti, nebus darbe „moteriškos energijos“. Bet man puikiai sekasi bendrauti su vyrais kolegomis ir tikrai nereikėtų dėl to bijoti“, – sako įterptinių sistemų inžinierė Aurelija.
Netrukus dirbti pradėsianti studentė Laura ragina merginas nebijoti stereotipų ir drąsiai rinktis norimą profesiją.
„Nekreipkite dėmesio į statistiką, kuri rodo, kad šioje srityje mažai moterų. Negalvokite, kad grupėje bus mažai merginų ir nebus su kuo bendrauti. Tiesiog žiūrėkite, ar ta sritis jums tikrai tinka ir patinka. Nebijokite. Dažnai manoma, kad vaikinai geriau supranta tiksliuosius mokslus. Tačiau kiek aš susidūriau, taip tikrai nėra“, – drąsina merginas elektronikos inžinierė.
Elektronika – kaip sudėtingas žaidimas
Laura sako dar vaikystėje mėgusi konstruoti su LEGO kaladėlėmis. Dabar jos konstruojami objektai – kur kas sudėtingesni, tačiau ne mažiau smagūs ir įdomūs. Klausant Lauros galima pagalvoti, kad elektronikos inžinerija – tai tarsi žaidimas, kurį žaisdamas savo rankomis gali sukurti stebėtinus kūrinius. Dabar mergina tobulina savo baigiamąjį darbą – nešiojamą pabėgimo kambarį.
„Šis galvosūkis gali bet kokią aplinką paversti į pabėgimo kambarį. Tai yra užduočių dėžė iš atskirų segmentų, kuri rodo laiką, pateikia užduotis ir užuominas, o žaidėjai turi surasti tam tikrus dalykus. Tokie nešiojami pabėgimo kambariai jau yra rinkoje, juos galima išsinuomoti, tačiau jie kainuoja kosminius pinigus. Pabandžiau pati padaryti tokį pabėgimo kambarį, kuris būtų visiems prieinamas. Jo savikaina gavosi vos iki 30 Eur“, – pasakoja Laura.
Mergina ketina ištobulinti savo išradimą ir norėtų, kad jis toliau linksmintų jį žaidžiančius. O gal net kažkada pavyks pateikti tokį produktą rinkai. Tačiau tai toli gražu ne vienintelė įdomybė, kurią teko konstruoti Laurai. Kartais studentiški eksperimentai būna itin drąsūs...
„Su keliais kursiokais darėme ozono generatorių – tai prietaisas, kuris dezinfekuoja patalpas. Pats ozonas yra nuodingas ir būti patalpoje, kai jis leidžiamas, negalima. Tačiau mes tiek ozono prigeneravom, kad vos neapsinuodijome. Aišku, tai rodo, kad mūsų sukurtas ozono generatorius tikrai efektyvus“, – juokiasi studentė.
Darbdaviai graibsto elektronikus
Nors linksmi studentiški žaidimai artėja į pabaigą, juos pakeis nemažiau įdomūs ir svarbūs projektai skandinavų įmonėje „Kitron“, kurioje Laura pradės darbuotis jau netrukus. Kaune padalinį turinti „Kitron“ yra pirmaujanti Skandinavijos elektronikos gamybos paslaugų įmonė. Joje Laura atliko praktiką ir jau mažiau nei po mėnesio gavo pasiūlymą dirbti. Ji sako, kad elektronikos inžinieriai be darbo nesėdi. Dauguma pagal specialybę įsidarbina jau studijų metu.
„Specialistų labai trūksta, todėl įmonės mėgsta įdarbinti imlesnius studentus ir juos „užsiauginti“. Čia labai dažna praktika elektronikos inžinerijoje. Man net nereikėjo daryti jokių paieškų. Dažnai tave patį įmonė susiranda arba po praktikos priima dirbti“, – tikina Laura.
Darbo ieškoti neteko ir įterptinių sistemų inžinierei Aurelijai. Ji su dabartiniais savo darbdaviais susipažino KTU karjeros dienų mugėje. Po sėkmingos praktikos mergina gavo nuolatinę poziciją.
„Jei per studijas susikrovei pakankamai žinių, darbas po studijų garantuotas. Tiek Vilniuje, o ypač Kaune, kuris matomas ir Europos elektronikos žemėlapyje, yra tikrai nemažai elektronikos įmonių ir jiems visuomet reikia darbuotojų. Matau, kad ne visiems lengva po studijų susirasti darbą, bet elektronikos inžinieriams ši problema nekyla“, – sako Aurelija.
Visos trys moterys savo istorijomis siekia įkvėpti ir kitas merginas, todėl mielai dalyvauja ketvirtus metus iš eilės vykstančioje „Ateitis-elektronikams“ kampanijoje. Laura būtent šios kampanijos dėka atkreipė dėmesį į elektronikos inžinerijos studijas.
