Hobis virto verslu

Pirmą kartą vąšelį į rankas Asta paėmė prieš 25 metus ir padedant močiutei išmoko nerti. Tačiau tuo metu ši veikla taip nesužavėjo ir kuriam laikui buvo pamiršta. Noras paimti vašelį į rankas ir pabandyti kažką nunerti atgimė pradėjus lauktis pirmagimio.

„Gimus pirmagimiui, vis rečiau paleisdavau vąšelį iš rankų. Vėliau atėjo ir nėrimo mada – pasidarė populiaru nertos rankinės, krepšiai, kilimai, pufai. Prieš kokius 7 metus ši mada buvo populiari ir Lietuvoje, tada ir užsikabinau už nėrimo. Nuo to laiko aš diena iš dienos esu su vąšeliu“, – sako Asta.

Pradžioje nėrimas buvo tik hobis, būdas atsipalaiduoti, tačiau pradėjus kelti savo darbus į socialinius tinklus, kūrėja susilaukė daug susidomėjimo ir žinučių su klausimais, kaip nusinerti tokius rankdarbius.
„Matydama tokį žmonių susidomėjimą, nusprendžiau hobį paversti verslu. Nė kiek dėl to nedvejojau, viskas gavosi labai natūraliai. Moterys labai domėjosi mano kūryba, klausinėjo, kaip čia ką galima pasigaminti, prašė patarimų“, – apie verslo pradžią pasakoja pašnekovė.

Tiesa, Asta savo kuriamų produktų neparduoda, o mieliau renkasi organizuoti gyvus mokymus arba socialiniuose tinkluose mokyti kitus nusinerti patiems. Taip ir kilo pavadinimas „Nusinerk“, tarsi kviečiantis nusinerti kartu.
„Pavadinimą keičiau keletą kartų, kol atradau šį, kuris geriausiai atspindi mano siūlomas paslaugas, tarsi sufleruoja, kad klientas nusinertų pats. Norėjau tokio pavadinimo, kuris keltų susidomėjimą, būtų aiškus“, – aiškina kūrėja.

Klientams Asta kuria rankdarbių dėžutes, kuriose yra visos priemonės nusinerti norimą daiktą: virvutės, vąšelis, žymeklis ir nėrimo schema, o elektroniniu paštu išsiunčiama mokomoji vaizdo medžiaga, kurioje Asta rodo, kaip reikia nerti.
„Savo kurtų gaminių aš neparduodu, paprasčiausiai dėl to, kad neturiu tiek laiko. Priėmiau sprendimą ne pardavinėti savo kūrinius, o išmokyti klientus, kaip patiems nusinerti vieną ar kitą daiktą. Savo vaizdo pamokose aš žingsnis po žingsnio parodau, ką reikia daryti ir mes neriame kartu“, – pasakoja verslininkė.

Nėrimu domisi ir vyrai

Asta sako, kad nėrimu domisi įvairaus amžiaus žmonės – teko mokyti ir moksleives, ir vyresnes moteris. Kūrėja neigia mitą, kad nėrimas yra vyresnių žmonių užsiėmimas.

„Ir jauni žmonės domisi nėrimu, juk dabar nerti aksesuarai ir drabužiai yra itin madingi. Nėra tas nėrimas kažkoks tik močiučių užsiėmimas kaip daugelis galvoja“, – šypsosi pašnekovė.

Asta pastebi, kad visgi nėrimu dažniausiai susidomi moterys, kurios laukiasi arba turi mažamečius vaikus. Anot jos, tokios moterys turi daugiau laisvo laiko ir ieško naujų hobių, užsiėmimų, o nėrimas – puikus būdas atsipalaiduoti ir skirti laiko sau.
Nors didžiąją dalį klientų rato sudaro moterys, Asta teigia kartais sulaukianti užsakymų ir iš vyrų. „Pastebiu pagal elektroninius paštus užsakymuose, kad kartais nėrimo priemonių užsisako ir vyrai. Būna, kad jie parašo arba paskambina man – teiraujasi, kokių priemonių reikėtų, kaip čia ką padaryti, domisi šia veikla. Žinoma, vyrų klientų nėra daug, bet jų pasitaiko“, – sako moteris.

Pasak jos, kai kurie naujokai išmoksta nerti labai greitai, kitiems prireikia daugiau laiko, tačiau Asta tvirtina, kad išmokti nerti gali kiekvienas.
„Sakyčiau, kad nėrimas nėra sudėtinga veikla. Labai daug yra tokių moterų, kurios pirmą kartą paėmusios vąšelį į rankas nusineria tobulus padėkliukus. Daug jų man parašo, kad net neįsivaizdavo, kad pačios gali nunerti tokius dalykus“, – džiaugiasi Asta.

Vąšeliu neria automobilyje ir lėktuve

Asta sako, kad vąšelis visada yra jai po ranka ir vos tik radus progą, moteris pradeda nerti. „Labai nemėgstu gaišti laiko ir nieko neveikti, todėl kai tik turiu kokį laisvą tarpą, pasiimu vąšelį ir neriu. Nesvarbu kur – lėktuve, laive, mašinoje, autobuse ar traukinyje“, – teigia ji.

Daugiausia idėjų, kaip sako kūrėja, ji parsiveža iš kelionių. Dažnai kelionėse pamatyti rankdarbiai tampa įkvėpimu sukurti kažką naujo.

„Kelionėse mėgstu vaikščioti po didesnes arba vietines parduotuves – pasižiūriu, kokios dabar mados, ką ten parduoda. Grįžusi esu kupina įkvėpimo ir pabandau tuos daiktus atkurti, pridedu kokį akcentą ir iš savęs“, – pasakoja pašnekovė.
Nors parduotuvėse tenka pamatyti įvairių akį traukiančių rankinių, moteris jau kurį laiką jų nebeperka – viską pasigamina pati. Tiesa, Astos spintoje rankinių tiek daug, kad kartais iššūkiu tampa pasirinkimas, kurią iš jų šiandien dėvėti.

Prieš 7 metus pradėjusi nerti, Asta nepraleidžia nė dienos be nėrimo. Jeigu neturi skubių planų ar projektų, bent jau po valandą per dieną skiria nėrimui.
„Mėgstu atsikelti kokią 5 ryte, kai visa šeimyna dar miega, paimu vąšelį į rankas, užsidegu žvakę ir neriu. Labai padeda prabusti, pradėti dieną ramiai ir įsivažiuoti į dienos ritmą. Tai yra mano kiekvienos dienos ryto ritualas, man tai savotiškas atsipalaidavimas“, – aiškina moteris.

Asta sako, kad labiausiai mėgsta nerti daiktus namų interjerui ir rankines, tačiau stengiasi atsižvelgti ir į sezoniškumą. Štai per helovyną kūrėja neria moliūgus, kuriais galima pasipuošti interjerą, o prieš Kalėdas Œ– kojines ir kalėdinius žaisliukus.
Paklausta, ar po šitiek metų nedingo nėrimo malonumas, Asta sako, kad būtent dėl šios priežasties ir neneria pagal užsakymus.

„Kadangi turiu galimybę nerti sau ir mokyti kitus, todėl galiu nerti tai, ką noriu, kas šiuo metu atrodo gražu ir madinga, todėl man tai nesijaučia kaip darbas. Užsakymai įpareigoja atlikti konkretų gaminį per tam tikrą laiką, įspaudžia tave į rėmus. O jeigu nereikėtų tvarkyti namų ir gaminti valgyti, galėčiau nerti visą dieną“, – šypsosi moteris.
Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją