Ar kada nors susimąstėte, kodėl būtent kvapai užvaldė jūsų pasaulį ir tapo ne tik verslu, bet ir hobiu, gyvenimo aistra?
Visada turėjau ypač jautrią uoslę, tačiau tai ne visada teigiamas dalykas, nes labai gerai užuodžiu ir nemalonius kvapus. Pavyzdžiui, iki šiol pamenu erzinantį akordeono dumplių kvapą, kurį jausdavau ruošdamasi koncertams, ar tėčio automobilyje karojusį legendinį „eglutės“ kvapuką (šypsosi).
Žinoma, kur kas daugiau yra malonių prisiminimų: žydinčios Dzūkijos pievos, pro atvirą langą kvepiančio močiutės jazmino, liepžiedžių, pakalnučių... Ir mano mėgstamiausios lelijos, kurių aromatą turiu susilpninti išskabydama piesteles, kitaip namiškiams būtų per aitru.
Mano aistra kvapams iš tiesų gimė iš pernelyg jautrios uoslės. Nuolatinės alternatyvų paieškos. Negaliu pakęsti nei masinių skalbiklių, nei minkštiklių kvapų – ta baisi chemija iškart dirgina nosį ir sukelia čiaudulį.
Pamenu, kai dar nebuvo ekologiškų, natūralių skalbiklių, drabužius ir patalynę skalbdavau paprastu ūkiniu muilu ir specialiais riešutukais. Kad tik nebūtų to dirginančio kvapo. Šiandien jau daugelis gamintojų atsigręžė į natūralumą, ekologiją, tvarumą. Tai ir mūsų verslo vizija. Mums rūpi gyventi tvariau, tausojant gamtą ir aplinką. Kiek galiu, vengiu masinių prekių ženklų, produktų, vietų. Man visada atrodo, kad mažiau yra daugiau. Geriau vienas daiktas, bet geras, subtilus, turintis savo istoriją, idėją.
Šiuo metu turite net dešimt parfumerijos salonų, užsiimate ir didmenine prekyba. Nuo ko viskas prasidėjo?
Baigusi teisės studijas, atėjau dirbti į vyro tėvų sukurtą interjero tekstilės verslą, bet mano aistra visuomet buvo kvapai. O juk namų jaukumas neatsiejamas nuo juose vyraujančių kvapų – taip gimė mintis pasukti į šią sritį. Iš pradžių buvo namų aromatai, žvakės, vėliau ir parfumuoti skalbikliai, o dabar esame įžengę ir į aukštąją parfumeriją, nes šį poreikį padiktavo mūsų klientai.
Vis dažniau iš verslininkų girdime, kad itin sudėtinga situacija su darbuotojais. Kaip sekasi jums?
Mūsų smulkus šeimos verslas parfumerijos srityje yra vienas didesnių. Turime dešimt parduotuvių, taip pat užsiimame didmenine prekyba, tad esame tikrai gausi komanda. Nelengva rasti darbuotojų, dirbant nestandartinėmis valandomis (prekybos centrų darbo laikas – iki 21 val.), bet skųstis tikrai negaliu. Pasitaiko, kad darbuotojai pas mus pereina iš didesnių kompanijų, net ir konkurentų, nes vertina šeimos verslą.
Beje, siekiame sugriauti mitą, kad aptarnavimo srityje gali dirbti tik jaunos merginos. Labai vertiname brandžias darbuotojas, kurios jau užauginusios vaikus ir žino, ko nori gyvenime, gali papasakoti apie produktus brandžiai odai iš asmeninės patirties.
O kokia vadovė esate?
Kaip minėjau, tai – šeimos verslas, todėl ir dirbame kaip šeimoje. Daug kalbamės, diskutuojame. Stengiuosi būti atvira, šilta, bet esu tiesi, konkreti ir reikli vadovė. Ir pati sau esu labai reikli, todėl iš kitų taip pat daug reikalauju. Tiek šeimoje, tiek versle – viskas yra mainai: kažką gauname, kažką turime duoti.
Kaip sekasi verslininkės atsakomybes derinti su penkių atžalų auginimu?
Derini, derini ir suderini (šypsosi). Turiu labai aiškią laiko planavimo schemą ir stengiuosi nuo jos nenukrypti. Chaose nei penkių vaikų užauginsi, nei verslo sukursi. Šiuo metu jau 2025 metų kalendoriuje žymiuosi keliones į parodas ir pas tiekėjus. Giežtai planuoju ir susitikimus su bičiuliais, ir net laiką su šeima.
Kartais būna gaila, kad artimiausią šeštadienį negaliu susitikti su drauge, kuri spontaniškai pakvietė pasisvečiuoti, nes kitas mano laisvas savaitgalis gali būti ir po pusmečio. Nesakau, kad nuolat dirbu. Turiu vyresnio amžiaus tėvus, tad vykstame savaitgaliui į Alytų, taip pat mėgstu suplanuoti ilgesnius kokybiškus pasibuvimus su visais vaikais, todėl draugams kartais pritrūksta dėmesio, jų vis atsisijoja.
Ar gyvenant pagal įtemptą grafiką negresia perdegimas?
Nepasakyčiau, kad per daug plėšausi. Aš iš prigimties turiu daugiau energijos: grįžusi po vakarėlio galiu dirbti iki paryčių ir ryte žvaliai žygiuoti į darbo susitikimą. Perdegti nebijau, nes susiplanuoju ir kokybišką poilsį. Tiesiog privalau kartą per metus išvykti į kelionę vien su draugėmis ir pabūti moteriškoje energijoje, išsikalbėti apie vaikus, vyrus. Tokiose kelionės geriausiai pailsiu, nes nereikia niekuo rūpintis. Vertindama vien moterišką kompaniją, suprantu ir savo vyro poreikį išvykti pasibūti tik su draugais.
Mudu su vyru esame komanda ir darbe, ir namuose, bet abu labai stiprios asmenybės, tad kartais pradedame tarpusavyje konkuruoti, varžytis, kurio idėja geresnė. Kai taip nutinka, žinome, kad metas išvykti į kelionę tik dviese, atsitraukti nuo rutinos.
Vis daugėja namų kvapais, parfumuotais skalbikliais prekiaujančių įmonių, nuomonės formuotojų. Ar jaučiate konkurenciją?
Aš visuomet palankiai vertinu konkurentus, nes konkurencija neleidžia užsnūsti. Jei būtume rinkoje vieni, neaugtume, netobulėtume, neieškotume, kaip nuolat nustebinti klientus. Tiesa, pykstu, kai konkurentai ima prekiauti ne tik tų pačių ženklų produkcija, bet ir kopijuoti reklamų spalvas, fotosesijų idėjas. Suprantama, visi dairomės į pasaulio didžiuosius, semiamės iš jų įkvėpimo, įgyvendiname tarptautinėse parodose matytas naujausias tendencijas, bet reikėtų tai daryti subtiliau, neperžengiant ribų, ypač tokioje mažoje rinkoje kaip Lietuva. Šypsena kelia ir influencerių pristatomi namų kvapai ar kvepalai…
Mano asmeninis telefonas nurodytas įmonės rekvizituose ir klientas visada gali kreiptis su savo nuomone ar problema. Sąmoningai taip elgiuosi, kad žmonės žinotų, jog yra, kas prisiima atsakomybę. Klientai labai vertina, kad ir salonuose dirbame patys. Ir vaikus auginu aiškindama, kad jų elgesys turi įtakos, kaip skambės mūsų pavardė.
Pabaikite sakinius:
perskaityta ar išgirsta mintis, kuri man paliko įspūdį: ...
Paskutinė mintis, kuri man tikrai užstrigo, tai dramoje „Madam Clicquot“ našlės Barbės-Nikolės Kliko ištarti žodžiai po penkių triuškinančių nesėkmių: „Bandysiu dar kartą. Mąstysiu kitaip“. Man atrodo, kad tai labai įkvepiantys ir motyvuojantys žodžiai. Nepavyko, nusipurtai, pamiršti ir eini toliau.
O mano pačios mėgstamiausia frazė, kuria vadovaujuosi, yra Amerikiečių dainininkės Beyonce žodžiai. „Laimė ateina iš vidaus — niekas negali padaryti mūsų laimingais. Tik mes pačios galime padaryti save laimingomis. „Happiness comes from you — no one else can make you happy. You make you happy“. Taip pat man labai patinka ir mados ikonos Coco Chanel frazė: „Man nerūpi, ką jūs apie mane galvojate. Aš apie jus negalvoju visai.“
kai manęs klausia, kodėl tiek daug turime vaikų...
Aš visada sakau, kad ne mes pasirenkame, kiek turėsime vaikų ir kada jie ateis, nes esu tikra, kad patys vaikai pasirenka kada ir į kurią šeimą ateiti. O jeigu man nebūtų skirta turėti tiek vaikų, tai aš jų ir neturėčiau. Aš tikrai turiu perteklinį energijos kiekį, todėl, jei ne mano penki vaikai ir verslai, aš tikrai kur nors Afganistane gelbėčiau socialiai pažeidžiamas moteris ar Afrikos kaime vaikus globočiau. Tiesą sakant, dar tiek pat vaikų galėčiau užauginti.
ritualas, be kurio diena būtų nenusisekusi…
Man pats svarbiausias rytinis ritualas, tai – gardus kavos puodelis. Išleidus vaikus, mėgstu pasimėgauti lėtu rytu. Lėtai palendu po dušu, pasidažau, pasikvepinu mėgstamais savo kvepalais, pasidarau puodelį skanios kavos ir niekur neskubėdama išgeriu. Rytinis kavos ritualas man labai svarbus ir reikalingas - jis mane pakrauna visai dienai.
Taip pat turiu ir vakarinį ritualą, kuris man svarbus. Po visos dienos man svarbu, kad bent trumpam visa šeima prisėstume prie stalo vakarienės. Tuo metu pasikalbame, pabendraujame, visi pakalbame, pasisakome, kas kam įvyko gero ar blogo. Neseniai Sofija pradėjo lankyti dailės būrelį, kuris vėlai baigiasi, tačiau mes vis tiek visi palaukiame, kol ji grįš, ir tik tada vakarieniaujame.
