Verslininkas sako, kad iš idėjos informuoti žmones apie internetą kilusi įmonė „Etanetas“ iki šiol orientuojasi į klientą, o jos skirtumai nuo didžiųjų tiekėjų padėjo išlikti daugiau nei 20 metų.
Esate vienos iš interneto tiekėjų pradininkių Lietuvoje vadovas, kodėl pasirinkote vystyti veiklą būtent šioje srityje?
Nuo vaikystės domėjausi kompiuteriais, naujovėmis ir technologijomis. Kai atėjo žinios apie pirmuosius kompiuterius, ėmiau ieškoti informacijos apie juos – ji tuo metu nebuvo plačiai prieinama kaip dabar. Skaičiau žurnalus, laikraščius, knygas apie kompiuterius. Ilgainiui susilitavau sau kompiuterį „ZX Spectrum“. Juo žaisdavau, programuodavau, o vėliau tas pomėgis tarsi natūraliai virto verslu.
Kodėl ir kaip pirmąjį kompiuterį susilitavote pats?
Neturėjau galimybės įsigyti kompiuterį, negyvenome labai turtingai, o ir pasiūla tuomet buvo ribota, todėl reikėjo jį sulituoti pačiam, kas šiuo metu gali atrodyti keistai. Gavau pagrindinę plokštę, o kitas detales pirkau autobusu važinėdamas į Vilnių ir kitus miestus. Dar būdamas vaikas dirbau įvairius darbus ir taupiau toms detalėms. Taip pat prisidėjo tėvai, tad būdamas 12-13 metų susidėliojau savo pirmą kompiuterį.
Kaip savo hobį pavertėte verslu?
Pradėjau domėtis programavimu. Kadangi įžvalgų lietuvių kalba buvo nedaug, tai nemažai naujienų teko skaityti anglų kalba. Vėliau įstojau mokytis elektronikos radioelektronikos ir tiksliosios mechanikos mokykloje. Ten buvo IT būrelis, kuriame gavau daugiau patirties dirbant su asmeniniais kompiuteriais. Po mokslų įsidarbinau, tačiau samdomame darbe dirbau vos mėnesį. Tuomet supratau, kad ateityje noriu sukurti savo verslą.
Vėliau su tėvų pagalba nusipirkau pirmą jau surinktą kompiuterį, prie kurio prijungė internetą, prieinamą nuo 18 valandos vakaro. Tad, kiek galėjau, leidau laiką prie kompiuterio ir toliau tyrinėjau, domėjausi, kaip šį pomėgį paversti darbu. Galiausiai man pavyko.
Su kokiais iššūkiais susidūrėte jį kurdamas ir plėsdamas?
Pirmiausia atidariau interneto kavinę, kurios tuo laikotarpiu buvo itin populiarios. Pinigų jai susirinkau pasiskolinęs iš artimųjų, nes reikėjo nusipirkti 5 kompiuterius. Joje, žinoma, dirbau pats, praktiškai visą parą. Tais laikais buvo labai populiaru naktis leisti žaidžiant interneto kavinėse. Ilgainiui pas mane ėmė eiti žmonės pasikonsultuoti apie kompiuterius bei internetą. Daugelis tuo metu absoliučiai neįsivaizdavo, kaip tai veikia ir ką galima su juo daryti. Padėdavau žmonėms iš kitų įmonių įsigyti kompiuterius, taip pat pats pradėjau juos rinkti ir parduoti.
Pamačiau nišą – visi norintys netilpdavo į mano kavinę, nors ir įsigijau daugiau kompiuterių. Iš didelio žmonių poreikio prisijungti prie interneto savo namuose kilo idėja sukurti bendrą tinklą. Taip iš interneto kavinės pradėjome tiekti wifi internetą daugiabučių gyventojams.
Tėvai patikėjo mano idėja, leido paimti paskolą iš banko, nes reikėjo pinigų įrangai. Šį momentą galima įvardinti „Etaneto“, kaip interneto tiekėjo, gyvavimo pradžia. Taip Šalčininkuose pradėjo plisti internetas, kuris yra vienas iš seniausių Lietuvoje.
2005–2006 metais Šalčininkuose atsirado ir šviesolaidinis internetas, kuris toli gražu ne visur buvo net Vilniuje. Po to pradėjome tiekti įvairesnes paslaugas ir tinklas ėmė sparčiai augti ne tik Šalčininkuose. Šiuo metu paslaugas teikiame Skaidiškėse, Rudaminoje, Salininkuose, Pagiriuose, Naujoje Vilnioje.
Verslą plėtojate regionuose, kaip pavyksta išlikti esant tokiai konkurencijai?
Manau, kad svarbiausia – galvoti apie klientą ir suteikti tai, ko jam reikia. Nuo pat pradžių teikėme būtent tokias paslaugas, kokių norėjo klientas. Nuo pat pradžių dirbau vedamas gerų intencijų, kaip sakoma, „iš idėjos“. Dabar stengiamės klientams suteikti tokias paslaugas, kurių jie negaus iš didžiųjų tiekėjų. Žiūrime plačiau į patirtį, susijusią su internetu. Norime ne tik tiekti internetą, bet ir patarti su juo susijusiais klausimais.
Lokalaus tiekėjo pranašumas, kurio negali atimti didieji tiekėjai, yra tas, kad klientai tiksliai žino, iš ko gauna paslaugą ir į ką gali kreiptis tiesiogiai, jeigu kyla problemų ar klausimų. Mes pažįstame savo klientus ir esame pasiruošę padėti. Kuo didesnis uždarbis nebuvo ir nėra varomoji mūsų įmonės jėga. Man iki šiol malonu, kad šviesolaidinį internetą pasiūlėme vieni iš pirmųjų šalyje.
Kokiomis priemonėmis kovojate su sektoriaus gigantais?
Nuo pat pradžių stengėmės nedaryti melagingos reklamos, su kuo, manau, daugeliui tenka susidurti viešoje erdvėje iš kitų bendrovių. Taip pat neviliojame klientų apgavystėmis. Nesakome, kad iš mūsų paslaugas gaunantis klientas kažką gaus nemokamai. Logiškai mąstant, negali būti nemokamų paslaugų, už tai klientas vis tiek turės kažkokiu būdu sumokėti. Mums labai pasiteisino ir iki šiol naudojamės klientų rekomendacijomis iš lūpų į lūpas.
Kaip manote, ar lietuviams svarbu, kad jų paslaugų tiekėjai būtų lietuviški, o gal visgi užsienio verslai rinkoje turi pranašumą?
Esame nedidelė šalis, tačiau mūsų žmonės – inovatyvūs ir itin darbštūs. Kaip rodo mano patirtis, lietuviškų bendrovių sukurtos paslaugos, produktai nė kiek nenusileidžia tarptautinių įmonių produkcijai.
Todėl, kai reikia rinktis tarp lietuviškos ir užsienio bendrovės, visada renkuosi lietuvišką. Manau, labai svarbu padėti Lietuvos vidaus rinkai ir skatinti mažesnes įmones vystyti verslą, sukurti daugiau darbo vietų, ypač galvojant apie augančią Lietuvą, kurios ekonomikos pagrindą sudaro smulkusis ir vidutinis verslas.
Aš pats visus verslo gyvavimo metus nesiliauju domėtis naujovėmis, dalyvauti mokymuose, tarptautinėse konferencijose, bendrauti su kitose šalyse dirbančiais šios srities specialistais. O visas įgytas žinias, programinę įrangą, tendencijas atvežu į Lietuvą ir perteikiu klientams per paslaugas.
Mažesnės įmonės privalumas tas, kad naujoves įvesti ir pokyčius daryti galime labai greitai. Kai kuriais atvejais didelė įmonė ne tik kad užtruktų ilgiau, bet apskritai negalėtų įgyvendinti pokyčių.
Ar tiesa, kad lyginant su kitomis šalimis Lietuvoje internetas yra greičiausias?
Šiuo metu – ne, bet vienu metu buvo. Apie 2009 m. susiklostė tinkamos aplinkybės. Mūsų šalyje buvo kur kas daugiau interneto tiekėjų, kas kūrė konkurenciją, o tiekėjai kovojo įvairiomis priemonėmis, pavyzdžiui, interneto greičiu. Taip pat šalyje nebuvo labai daug žmonių, kas irgi padėjo suteikti greitesnį ryšį. Pasak svetainės speedtest.net, vienu metu Šalčininkuose buvo greičiausias internetas Lietuvoje, o Lietuva buvo pirmoje vietoje visame pasaulyje.
Šiuo metu Lietuva pasuko kita kryptimi ir apie interneto greitį galvojama mažiau. Dabar mūsų internetas gal ne greičiausias, bet vienas iš kokybiškiausių pasaulyje. Net neabejoju, kad kokybė ir toliau išliks prioritetu, nes interneto tiekėjai aktyviai investuoja į šviesolaidinio interneto infrastruktūrą.