Jeigu neseniai lankėtės „LinkedIn“, tikriausiai pastebėjote, kad šis socialinis tinklas iš tikrųjų tapo šiek tiek keistokas. Buvo laikai, kai ši platforma buvo meka tiems, kurie ieškojo darbo ar sparčiai kilo karjeros laiptais. Aktyvūs naudotojai galėjo gauti darbuotojų ieškančio asmens užklausą arba pamėginti užmegzti kontaktą su patyrusiais savo srities specialistais. Tada viskas buvo gana santūru ir oficialu: „LinkedIn“ priminė nuobodų vyresnįjį instagramo ir tviterio brolį.
Bet dabar šio socialinio tinklo atmosfera visiškai pasikeitė. Įprasti darbo skelbimai paskendo ilgų ir padrikų pranešimų jūroje. Juose vadybininkai, koučeriai ir vykdomieji direktoriai dalijasi emocingomis istorijomis iš savo asmeninio gyvenimo, kurios neva išmokė juos pagrindinių lyderystės principų ar gamybos paslapčių. Romantiški santykiai, rimtos ligos, įdomūs žaisliukai, apie kuriuos mums pasakoja vaikai, tapo idealiais darbiniais aforizmais žinutėms, pavadintoms, pavyzdžiui, „Generalinio direktoriaus dienoraštis“. Galbūt labiau stebina tai, kad tokio pobūdžio pranešimai reguliariai surenka tūkstančius paspaudimų „Patinka“ ir pasidalijimų. Panašu, kad dabar „LinkedIn“ tvirtai įžengė į absurdo erą, mano „The Independent“ žurnalistė Katie Rosseinsky, pasakojanti apie spartų socialinio tinklo „LinkedIn“ nuopuolį.