Portalo Delfi interviu cikle „Kava su vadovu“ kalbinamas siuntų išvežiojimo įmonės „DPD Lietuva“ direktorius Robertas Vilkaitis. Pašnekovas prasitaria, kiek karantino metu išaugo išvežiojamų siuntinių kiekiai ir kokių investicijų susidariusi situacija privertė imtis anksčiau nei planuota.
– Abiejų karantinų metu daug girdėjome įmonių skundų dėl sustabdytos jų veiklos. Jūsų sektoriuje viskas buvo atvirkščiai: prekybos verslams perėjus prie interneto prekybos žmonės puolė užsisakinėti prekes internetu, o jums teko tas prekes pristatyti klientams. Gal galite papasakoti, kaip pragyvenote praėjusius metus ir kokie didžiausi iššūkiai laukė?
– Praėjusieji metai tikrai visiems buvo neeiliniai. Iš pradžių jautėsi didžiulė įtampa ir laukiantys iššūkiai. Esame didelės grupės dalis, o pandemija į Vakarų ir Pietų Europą atėjo šiek tiek anksčiau – dar sausio-vasario mėnesiais. Kai prasidėjo šalių ir tam tikrų regionų uždarinėjimai, tai palietė ir mūsų paslaugas, nes kai kur buvo sustabdyta ir siuntų išvežiojimo paslauga.
Būtent todėl vasario antroje pusėje-kovo pradžioje mes jau galvojome, kaip reikės mažintis resursus, tvarkytis su sumažėjusiais užsakymų kiekiais, žiūrėti, kaip išsilaikyti karantino metu. Tačiau kai Lietuvoje buvo paskelbtas karantinas, situacija apsivertė aukštyn kojomis: užsakymai pradėjo augti kartais.
Kai tik buvo nuspręsta įvesti pirmą karantiną, dar sekmadienį su vadovais susėdome ir priėmėme sprendimus. Beveik visa administracija išėjo dirbti iš namų. Tada prasidėjo darbas su klientais, bandėme su jais komunikuoti, klausi, kaip jie mato situaciją. Pirmas dvi dienas buvo ramiau, bet jau viduryje savaitės pamatėme, kad keičiasi užsakymų struktūra: krenta verslas-verslui paslaugos, o stipriai pradeda augti verslas-klientui siuntiniai, kas buvo nulemta prekybos internetu augimo.
Prekyboje per tris savaites įvyko greita transformacija, kur vieni verslai iš naujo ėjo į interneto prekybą, o kiti užsakymus augino jau turimose el. parduotuvėse. Stipriai išaugus užsakymams, mes susidūrėme su iššūkiais surasti darbuotojų. Per dvi savaites apie 150 žmonių prisijungė prie mūsų veiklos.
Be to, kad turėjome spręsti problemas su resursais, kartu turėjome iššūkį ir valdyti pandemiją, rūpintis darbuotojų saugumu. Vienas dalykas yra išleisti administracijos darbuotojus dirbti iš namų, kitas – užtikrinti saugumą terminaluose dirbančių žmonių, kurjerių, vairuotojų. Pirmomis savaitėmis dėjosi sunkiai suprantami dalykai medžiojant apsaugines kaukes ir pirštines, todėl kooperavomės su kitomis įmonėmis ir darėme bendrą pirkimą iš Kinijos. Aišku, atvyko šiek tiek ne tai, ko tikėjomės, bet vis vien buvo tinkama ir naudojama.
Pirmos pandemijos bangos metu teko ir labai stipriai kontroliuoti žmones, kad jie dėvėtų kaukes, pirštines. Bet kai įmonėje prasidėjo pirmieji atvejai rudenį, jau žmonės buvo sąmoningi ir patys reikalavo apsaugos priemonių.
– Ar nesusidūrėte ne tik su darbuotojų, bet ir transporto trūkumu?
– Išnuomojome viską, ką aplink radome. Per pirmąjį karantiną, kai pradėjo užsidarinėti verslai, kontaktavome su įmonėmis, kurios turi savo transporto, nes mažėjo jų apsisukimai ir priėmėme nemažai tų įmonių darbuotojų, kurie buvo netekę darbo, o pas mus galėjo dirbti kurjeriais.
– Kaip prognozavote ateitį: ar darbuotojų skaičiaus augimas laikinas ar tvarus?
– Kad jis toks išliks, tikrai nesitikėjome. Pirmas pikas buvo balandžio mėnesį, kai užsakymai išaugo dvigubai palyginus su prieš tai metais. Žinojome, kad karantinui pasibaigus, bus kritimas. Kai tik karantinas buvo atlaisvintas, taip ir nutiko.
Siuntų kiekiai stabilizavosi birželio mėnesį, stabilumas išliko iki rudens. Bet vis vien tai buvo neplanuotai daugiau nei mes buvome nusimatę biudžetuose, vertinant natūralų verslo vystymąsi.
Tam labai daug įtakos turėjo pasikeitę vartotojų įpročiai. Pirmo karantino metu buvo žmonių, kurie apskritai pirmą kartą išbandė pirkimą internetu. Jiems patiko ir pamatė, kad tai veikia. Todėl net ir atlaisvinus karantiną, dalis liko pirkti internetu.
– O kaip su verslas-verslui sektoriumi. Ar irgi atsigavo?
– Kiekiai atsistatė ir dar net radome naujų klientų, nes mūsų pardavimų procesas nestovėjo vietoje, ypač kai tiek daug verslo kėlėsi į internetą.
– Kaip rinka sureagavo į antrą karantiną? Ar vėl sulaukėte didžiulio paslaugos paklausos augimo?
– Antrą karantiną sulaukėme dar didesnio šuolio. Jei 2019 m. per dieną vidutiniškai perveždavome 35–37 tūkst. pakuočių, tai pernai balandį vežėme apie 50 tūkst. per dieną, o per kalėdinį periodą, kai jau ir karantinas sugriežtintas buvo, vežėme apie 80 tūkst. pakuočių.
Visgi kalėdinis pikas yra normalus ir ciklinis reiškinys, todėl jam iš anksto ruošėmės. Pavyko gana taikliai išprognozuoti, skaičiuojant įprastinį kalėdinį metą ir dar pridėjus karantino įtaką. Kiekiai buvo tikrai įspūdingi ir žmones šiam periodui pradėjome samdyti iš anksto. Išmėginome ir savo sistemos galimybės, o dėl to ir plėtros planus teks peržiūrėti: ką planavome daryti po 2–3 metų, tikriausiai jau įdėsime į kitų metų biudžetą ir plėtrą pradėsime anksčiau.
Tiesa, paštomatų plėtrą pradėjome net nelaukdami antros bangos: pamatėme, kas vyko su pirmąja, ir jau balandį pradėjome dėliotis investicijas paštomatų tinklo plėtrai, pasitvirtinome ir nuo spalio pradėjome labai intensyviai prie to dirbti.
– Kas jums, kaip vadovui, buvo sunkiausia karantino metu? Kokie jūsų didžiausi iššūkiai?
– Iš tikrųjų buvo nemažas iššūkis persiorientuoti į darbą su kompiuteriu vietoj darbo su gyvais žmonėmis. Jau ir anksčiau turėjome planuose tikslą – tobulinti vidinę komunikaciją, tai per karantiną tikrai daug padirbėjome, pradėjome daryti nuolatinius susitikimus internetu su darbuotojais, jungtis į konferencijas.
Smagu ir tai, kad išlaikėme tradicinius renginius: įmonės gimtadienį, pirmosios siuntos pažymėjimą, kurjerių dieną. Be to, įvedėme ir naujieną – lojalumo programą, kur apdovanojome ilgiausiai dirbančius kurjerius.
– Kad ir kiek bandėte vytis su išaugusia paslaugos paklausa, tikriausiai buvo atvejų, kai laiku nepavykdavo pristatyti siuntų?
– Vėlavimai tikrai buvo, bet jie buvo 1–2 dienos nuo mūsų tradicinių terminų. Jau pirmos bangos metu pamatėme, kad kai kuriuose terminaluose fiziškai viršijami pajėgumai, todėl net papildomi žmonės nebūtų padėję. Vis dėlto kokybę išlaikėme – 5 proc. nepristatytų siuntų kitą dieną. Turint omenyje, kokie buvo siuntų kiekiai, išlaikėme tą patį kokybės laipsnį.
– Kad ir kokie buvo jūsų iššūkiai, tikriausiai negalėtumėte skųstis. Kiti verslai sėdėjo iš viso užsidarę.
– Kai jau viskas buvo blogai ir sunku, pagalvodavome, kad tokie iššūkiai yra daug geriau nei reikėtų tvarkytis su kritusiais skaičiais, darbuotojų skaičiaus mažinimu. Ta mintis vėl kilstelėdavo nuotaikas.
Dar galima pridėti, kad karantino metu kurjeriai tapo jungiamąja grandimi tarp uždaryto pasaulio ir gyvenimo. Ypač tai buvo jaučiama pirmos bangos metu, kai dar buvo daug nežinomybės. Bet darbo buvo tikrai daug ir visokio: net diplomus įteikinėjome. Tai įkvėpė darbuotojus, nes jų misija buvo palaikyti gyvenimą ekstremaliose sąlygose.
– Kokios jūsų prognozės? Kaip gyvensime šiemet?
– Manau, kad labai daug kas priklausys nuo vakcinavimo greičio ir politikos. Faktas, kad ekonomikai padarinių tikriausiai bus, kai baigsis parama ir verslai bus savarankiškai paleisti į gyvenimą.
Po pirmos bangos ekonomika atsistatė labai gretai. O dabar priklausys ir nuo to, kaip gyvens pagrindinės Lietuvos eksporto rinkos. Sakyčiau, kad vidaus situacija nėra bloga, bet jei karantinas užsitęs dar du-tris mėnesius, iki vasaros, tikrai bus daug smulkaus verslo, kurie praras visas pajamas ir ekonomika sulėtės.
O mūsų verslas turėtų nusileisti, bet jau į kitus lygius. Šiai dienai vis dar važiuojame panašiai kaip gruodį. Bet, žinoma, kai bus atlaisvintas karantinas, darbo sumažės ir mums. Visgi, manau, kad mūsų verslo perspektyvos šiems metams nėra blogos: tiesiog reikės vėl prisitaikyti prie mažesnių apimčių, bet jos tikrai nebus kritinės ar krizinės.
– Kas pasikeitė konkurencinėje aplinkoje per pandemiją?
– Privataus vartotojo sektorius. Iki paštomatų plėtros tai buvo iš pagrindo „Lietuvos pašto“ verslas. Manau, kad dabar rinkoje bus šiek tiek kovos dėl šio segmento, o tai ir priklausys nuo to, kokią patirtį su skirtingų įmonių kurjeriais turėjo žmonės karantinų metu. O pačių karantinų metu didelės konkurencijos nebuvo, nes visi dirbo, kad patys susitvarkytų su išaugusiais siuntinių kiekiais.
– Kas jums šiuo metu kelia didžiausią galvos skausmą?
– Prabėgome maratoną, kur dar šiek tiek judame, bet kai jį baigsime, reikės atgauti kvapą ir vėl grįžti į normalų gyvenimą, pasiruošti kitiems maratonams.
Turėjome tikrai didelį augimą – apie 40 proc. kiekiai augo per metus, tai tikrai labai daug, todėl reikia ir organizaciją perdėlioti, kad grįžtume į normalų gyvenimą jau esant ir didesniems užsakymų kiekiams.