Toks Estijos valdžios sprendimas buvo priimtas išskėstomis rankomis – estai juo dosniai pasinaudojo. Maždaug trečdalis dalyvių pasirinko pasitraukti, o bendra išsiimtų lėšų suma buvo stulbinanti. Visais rodikliais lygindamiesi su estais, lietuviai į šią reformą taip pat žvelgia it į kelrodę žvaigždę – Lietuvoje jau kuris laikas netyla kalbos apie poreikį įvesti reikšmingus pokyčius pensijų kaupimo sistemoje, yra ir konkrečių siūlymų. Vis dėlto, ekonomistai į Baltijos sesės sprendimą žvelgia įtariai ir siūlo ant to paties grėblio Lietuvai nelipti. Tad kaip iš tiesų tai paveikė Estijos ekonomiką ir kokias pasėkmes gyventojams lėmė šis sprendimas, kalbamės su Estijos banko Ekonominės politikos ir prognozavimo skyriaus vadovu Rasmus Katti.
– Kaip vertinate Estijos antrosios pensijų pakopos reformą, kai estams buvo leista iš fondų išsiimti pinigus nesulaukus pensijos?
– Pokyčiai pensijų sistemoje turėjo dvejopą poveikį – trumpalaikį ir ilgalaikį. Trumpalaikis poveikis pasižymėjo turėtų santaupų sumažėjimu ir staigiu pinigų pagausėjimu gyventojų kišenėse. Tai lėmė matomą, bet laikiną postūmį vartojimui. Matėme stiprų mažmeninės prekybos augimą, kuris gerokai viršijo įprastą lygį, nepaisant tuo metu buvusios didelės infliacijos ir slopstančios perkamosios galios.
Po reformos galime daryti išvadą, kad maždaug du milijardai eurų, išimti iš antrosios pakopos, neliko nepastebėti įvairių sektorių įmonėms. Aktyvus sukauptų pensijos santaupų išleidimas dar labiau pakėlė kainas ir infliaciją Estijoje, o tai reiškia, kad žmonės iš tikrųjų už savo pinigus gavo mažiau nei būtų gavę be reformos. Verslai, kita vertus, iš šios situacijos išlošė – jų pelnai augo nepaisant didėjančių gamybos sąnaudų, kurias lėmė energetikos krizė, tiekimo grandinės sutrikimai ir kt.
Ilgalaikis poveikis dar tik pasimatys, tačiau jis, deja, greičiausiai bus neigiamas. Senstančioje visuomenėje mažėja darbingo amžiaus žmonių skaičius, o pensinio amžiaus žmonių daugėja. Tai didina valstybės socialinių išlaidų naštą ir papildomai apsunkina būsimus mokesčių mokėtojus. Maždaug trečdalis antrosios pakopos dalyvių nusprendė pasitraukti iš kaupimo sistemos – tai didelė būsimų pensininkų dalis. Tikėtina, kad jie gyvens tik iš valstybinės pensijos, o tie, kurie pasirinko tęsti kaupimą, gali tikėtis reikšmingo papildymo prie savo mėnesinių pajamų. Ilgalaikėje perspektyvoje tai gali lemti gana didelę pensijų nelygybę.
– Kokioms pajamų grupėms priklausė žmonės, nusprendę pasitraukti iš antrosios pensijų pakopos?
– Kaip taisyklė, tie, kurie nusprendė atsisakyti pensijų kaupimo antrojoje pakopoje, tuo metu uždirbo šiek tiek mažiau nei vidutines pajamas.
– Ar teko analizuoti, kur ir kaip žmonės panaudojo išimtas lėšas?
– Kaip rodo komercinių bankų analizė, reikšminga dalis išimtų lėšų buvo nukreipta į vartojimą. Tačiau poveikis pirkimams neapsiribojo tik tiesioginiu lėšų išleidimu – teigiamą efektą taip pat turėjo esamų paskolų grąžinimas, kuris atlaisvino dalį mėnesinių pajamų papildomoms išlaidoms.
– O kaip ši reforma paveikė žmonių galimybes ateityje gauti didesnes pensijas?
– Pensijų perspektyvos dėl reformos pablogėjo, nes daugelis iš esmės pasirinko pasikliauti tik valstybine pensija. Ilgainiui tampa vis sudėtingiau išlaikyti dabartinį pakeitimo koeficientą, kuris šiuo metu siekia apie 45 proc., o vidutinė pensija – šiek tiek mažiau nei 800 eurų per mėnesį. Šis santykis yra vienas žemiausių Europos Sąjungoje ir jį sunku išlaikyti vien pirmosios pakopos priemonėmis.
– Kokios, Jūsų nuomone, yra geriausios ir efektyviausios priemonės užtikrinti pakankamą pensijos pakeitimo normą?
– Išskyrus ypatingus atvejus, beveik kiekvienam yra prasminga kaupti pensiją individualiai, be valstybinės sistemos, kad būtų galima tikėtis didesnės pensijos. Valstybei taip pat naudinga skatinti dalyvavimą privačiose kaupimo schemose, kad būtų sumažinta auganti socialinių išlaidų našta, kurią sukelia senstanti visuomenė, ir užtikrintas geresnis kartų finansinis balansas.
– Kaip Estijos pensijų reformą įvertino tarptautinės organizacijos, tokios kaip Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO) ar Tarptautinis valiutos fondas (TVF)?
– Tarptautinės organizacijos, tokios kaip Pasaulio bankas, EBPO ir TVF, pabrėžia, kad siekiant užtikrinti pakankamas pajamas ir gyvenimo lygį pensijoje, būtina turėti kelias veikiančias pensijų pakopas. Skirtingos pakopos turėtų papildyti viena kitą, o EBPO ypač pabrėžia, kad alternatyvių schemų veikimas lygiagrečiai mažina pensijų pajamų rizikas.
Individualios santaupos tampa vis svarbesnės senstančiose visuomenėse, kuriose jaunosioms mokesčių mokėtojų kartoms gali nepavykti pakankamai finansuoti „pay-as-you-go“ sistemos (aut. past. – pensijų finansavimo sistema, kai dirbančiųjų sumokamos socialinio draudimo įmokos iš karto naudojamos dabartinių pensininkų pensijoms mokėti), kad būtų užtikrintas patenkinamas pensininkų gyvenimo lygis.
– Kaip vertinate Lietuvos siūlomą pensijų reformą, kuri leistų žmonėms atsiimti savo santaupas per 12 mėnesių, panaikintų automatinį įtraukimą ir pakeistų valstybės 1,5 proc. vidutinio darbo užmokesčio įmoką gyventojų pajamų mokesčio lengvata, suteikiant žmonėms laisvę nuspręsti, kaip ir kur naudoti šią paskatą? Pagal šią sistemą žmonės galėtų kaupti 3 proc. savo darbo užmokesčio arba visai nekaupti, pasikliaudami tik pirmosios pakopos sistema.
– Plačiai paplitusio papildomo pensijų kaupimo panaikinimas visuotinai didina mažų ir nelygių pensijų ateityje riziką. Problema ta, kad nei Estijoje, nei Lietuvoje antroji pakopa dar neturėjo laiko subręsti – nėra nė vieno, kuris būtų turėjęs galimybę kaupti pensiją visą savo karjerą ir tada išėjęs į pensiją. Tai galėjo sukurti klaidingą įspūdį, kad papildoma pensijų apsauga nėra reikalinga.
Tiesa, kad vidutiniškai sukauptos sumos dar nėra didelės, tačiau tai daugiausia lemia tai, kad visa sistema vis dar yra palyginti nauja. Jos nauda tampa akivaizdi ilgalaikėje perspektyvoje, kai žmogus taupo 30–40 metų, ir tuomet „stebuklingas“ sudėtinių palūkanų efektas pradeda veikti būsimo pensininko naudai, stiprėjant su kiekvienais metais.