Apie pandemijos atneštus iššūkius, į elektrifikaciją judantį automobilių gamybos sektorių ir kaip būtų galima palengvinti veiklą užsienio investuotojams Lietuvoje, interviu cikle „Kava su vadovu“ kalbamės su bendrovės „HELLA Lietuva“ vykdomuoju direktoriumi Tobiasu Pohlschmidtu.
– Ką įvardytumėte kaip didžiausius iššūkius pandemijos metu?
– Tikriausiai mums buvo panašiai kaip ir kitoms įmonėms. Visi susidūrėme su naujais iššūkiais ir kažkuo, ko nepatyrėme anksčiau. Mums pagrindiniu prioritetu tapo darbuotojų sveikata, tad įvedėme skirtingas su tuo susijusias priemones.
Sakyčiau, kaip komanda, susidorojome labai profesionaliai. Pavyzdžiui, administracija persikėlė dirbti iš namų. Žinoma, esame gamybos įmonė, tad dalis darbuotojų turėjo fiziškai būti gamykloje. Ėmėmės priemonių, kad būtų išlaikytas saugumas. Deja, visiems darbuotojams užsikrėtimų nepavyko išvengti, bet, bendrai paėmus, viskas praėjo gana gerai.
– Kokią įtaką pandemija turėjo jūsų gamybos apimtims?
– Tiesioginės įtakos mūsų gamybai nebuvo. Galbūt tas neigiamas poveikis buvo daugiau struktūrinis. Ir tai liečia mikroschemų trūkumą rinkoje. Tai liečia ne tik „HELLĄ“, kaip automobilių sektoriui komponentus gaminančią įmonę, bet ir visą elektronikos gamybos sektorių.
– Nuo liepos galime atsikvėpti nuo karantino. Ar jūs taip pat atsipalaidavote?
– „HELLA Lietuva“ šiuo klausimu labiau remiasi konservatyvesniu požiūriu. Esame atsargūs atšaukti visas priemones, kurių laikomės. Norime stabilumo, o naujos viruso atmainos, nepasiektas pasiskiepijusių žmonių tikslas verčia būti mus atsargius.
Visgi įmonėje jau turėjome nedidelį renginį – kino festivalį, tačiau darbuotojai jį žiūrėjo iš automobilių. Norime grąžinti šiek tiek laisvesnį gyvenimą, bet išlikti užsitikrinę, kad bus saugu.
– Pagal skelbiamus Statistikos departamento duomenis, įmonėje „HELLA Lietuva“ jau pasiskiepiję 70–79 proc. darbuotojų. Ar papildomai motyvavote darbuotojus skiepytis?
– Turėjome skirtingų iniciatyvų. Kartu galiu pasakyti, kad esu dėkingas Lietuvos valdžiai ir Kauno savivaldybei už bendradarbiavimą: turėjome galimybę turėti vakcinacijos kampaniją mūsų gamyklos patalpose. Tai padėjo dideliam skaičiui darbuotojų pasiskiepyti čia pat – darbe. Kaip bendrovė, bandome palaikyti skiepijimosi procesą, kiek tik galime. Darbuotojams suteikiame tam tikrų naudų, jei jie pasiskiepija, pavyzdžiui, viena papildoma atostogų diena. Tai matome kaip mažą įmonės prisidėjimą, kad darbuotojai būtų labiau motyvuoti.
– Kalbant apie pandemiją ir verslą, dažnai akcentuojami neigiami pandemijos padariniai. O jūs ar matote kokių teigiamų dalykų, kuriuos išsinešite iš šios situacijos?
– Tikriausiai taip yra ne tik man, bet ir kitoms kompanijoms, kurios pamatė, kad galime sėkmingai vykdyti veiklą ir administracijai dirbant iš namų. Ir taip yra ne tik kalbant apie mūsų gamyklą Kaune, bet apskritai apie visą tarptautinę kompaniją „HELLA“. Pavyzdžiui, dar pandemijos pradžioje įsigijome keletą virtualios realybės akinių, ir kolega kitame pasaulio gale gali jaustis taip, lyg būtų mūsų gamybinėse patalpose, gali stebėti, kaip vyksta gamyba. Tokį virtualios realybės sprendimą naudojame beveik kasdien iki šiol. Ši technologija – tai, ko nenaudojome prieš pandemiją.
– O kokie dabar jūsų didžiausi iššūkiai?
– Pats svarbiausias mums klausimas dabar – jau minėtas mikroschemų, puslaidininkių prieinamumas. Jį iš dalies iškėlė pandemija: kai prasidėjo globali krizė, didelė dalis puslaidininkių nukeliavo į elektronikos prekių, tokių kaip kompiuteriai, garsiakalbiai, namų prietaisai, sritį. Dabar, atsigavus automobilių paklausai, nėra taip lengva jų poreikį vėl nukreipti į automobilių gamintojų sektorių. Bendrovėje „HELLA“ atskirai turime komandą žmonių, kurie dirba vien šiuo klausimu.
Antras dalykas labiau susijęs jau tik su vietine rinka ir Lietuva. Mes planuojame gana spartų augimą, tad ieškome naujų žmonių. Vien šiuo metu turime apie 20 laisvų darbo vietų. Taigi darbuotojų pasiūla taip pat gali tapti svarbiu iššūkiu kelių mėnesiu periodu.
– Apie savo planus Lietuvoje jau esate paskelbę, bet ar jų nekeičia nestabili pandeminė situacija?
– Mūsų ateities planai gana aiškūs. Orientuosimės į augimą. Bendrovė „HELLA“ turi sėkmingą produktų portfelį, orientuotą į svarbiausias tendencijas, tarp kurių – ir transporto elektrifikacija. Svarbų vaidmenį tarptautinės bendrovės planams įgyvendinti užims ir „HELLA Lietuva“. Tikime, kad mums pavyks įveikti mikroschemų krizę, ir galėsime toliau augti.
– Kaip užsienio investuotojai, ar priėmėte gerą sprendimą nutarę ateiti į Lietuvą? Kokios mūsų šalies stiprybės?
– Mūsų sprendimas buvo paremtas aiškiais kriterijais. Kiek vadovauju kompanijai, galiu pasakyti, kad visi tie kriterijai buvo įgyvendinti. Pirma, geras išsilavinimo lygis. Ir čia galiu paminėti KTU bei Kauno kolegiją. Antra, Lietuva turi labai gerą integraciją ES. Ir kalbu tiek apie infrastruktūrą, tiek apie buvimą euro zonoje, kas mums palengvina finansinius srautus su mūsų klientais. Taip pat pridėčiau valdžios norą padėti ir bendradarbiauti. Nereikia pamiršti ir bendradarbiavimo su švietimo įstaigomis svarbos.
– Kokių matote minusų būdami Lietuvoje?
– Manau, kad visi investuotojai žiūri į konkurencingumą. Lietuva turėtų skirti daugiau dėmesio talentų skaičiui, užtikrinti, kad regione būtų prieinamas investuotojams reikalingas švietimas. Pavyzdžiui, galėtų būti taikoma Vokietijoje populiari dualinio profesinio mokymo sistema.
– Viena aktualiausių šiuo metu temų tarp verslų – tvarumas. Ką darote šiuo klausimu bendrovėje?
– Ši tema tapo vienu iš pagrindinių polių, kalbant apie bendrovės „HELLA“ strategiją. Mūsų generalinis direktorius visai neseniai paskelbė, kad eisime tvarumo keliu ir iki 2025 m. sieksime tapti klimatui neutralia įmone. Tai labai ambicingas tikslas. Kaip gamybos įmonė, dabar kaip tik ruošiame labai konkrečius planus, kaip pasieksime šiuos tikslus.
Galiu pasidalyti pavyzdžiu. Rugpjūtį užbaigsime dar vieną savo gamyklos dalį, kurioje jau sumontuotos saulės elektrinės ant stogo. Nuo kitų metų pirksime tik žaliąją energiją. Taip pat turime labai ambicingų planų, susijusių su energijos taupymu.
– Paminėjote transporto sektoriaus elektrifikaciją. Ar tai tiesiogiai susiję su jūsų gamyba? Kaip?
– Čia galiu pasidalyti asmenine nuomone: tikiu, kad Europos mobilumo ateitis yra elektra varomos transporto priemonės. „HELLA“ dirba su elektronikos produktais, todėl ši tendencija mums suteikia labai platų galimybių lauką. Savo produktų portfelyje turime atskirą produktų grupę, kuri skirta elektra varomoms transporto priemonėms.
– Kaip manote, kada Europoje turėsime daugiau elektromobilių nei tradicinių automobilių?
– ES neseniai paskelbė savo tikslus – mažinti iškastiniu kuru varomų transporto priemonių mastą, ir manau, kad 2032-ieji yra tie metai, kai Europos keliuose matysime tikrai labai daug elektromobilių.
– Ką jūs pats asmeniškai išsinešite iš šios pandemijos?
– Pagrindinė pamoka ta, kad pandemija yra ne apie valdžią, įmones, bet apie kiekvieną individą. Apie kiekvieno atsakomybę susidariusioje situacijoje.
Iš kitos pusės, pandemija parodė, kaip svarbu keistis ir būti lanksčiam. Esu maloniai nustebintas, kaip „HELLA Lietuvos“ komanda išgyveno pastaruosius pokyčius ir prisitaikė prie naujos situacijos.