Lietuvoje gyvenantis ir naujai veikiantį komercinį banką šalyje valdantis R. la Fianza interviu nuotoliniu būdu pradeda lietuviškai.
„Esu labai laimingas gyvendamas Lietuvoje, jau pažįstu lietuvišką kultūrą ir žmones. Drąsiai galiu pasakyti, kad matau savo ateitį šioje šalyje ir noriu tapti tikru lietuviu. Turiu ilgalaikių tikslų: išmokti lietuvių kalbą, suburti pačią stipriausią komandą ir sukurti konkurencingą verslą“, – su šypsena pasiruoštą kalbą baigia italas.
Verslininkas prisipažįsta, kad mūsų kalba nėra tokia lengva, tačiau žingsnis po žingsnio jam sekasi vis geriau.
Taigi kuo italą sužavėjo Lietuva ir kodėl investicijas nuspręsta nukreipti į Lietuvą, o ne į kaimyninę Latviją, Lenkiją ar kitas rinkas? 18 metų patirtį finansų sektoriuje skaičiuojantis italas turi aiškų atsakymą.
– Gal galite papasakoti, kodėl Lietuva?
– Bankinės licencijos gavimas – antrepreneriui labai įdomi ir iššūkių pilna kelionė. Ji svarbi tuo, kad leidžia teikti paskolas ir pritraukti indėlius, o tada – juos investuoti į perspektyvių rūšių turtą. Indėliai yra pigesni nei obligacijų emisijos, todėl tai suteikia gerų galimybių.
Be to, turint banko licenciją vienoje iš Europos Sąjungos šalių atsiranda daug privalumų: galima turėti pagrindinį biurą, pavyzdžiui, Lietuvoje, bet investuoti ir kitų jurisdikcijų srityse. Todėl laikantis reikalavimų ir taisyklių galima plėstis regione ten, kur nori turėti verslą.
Kodėl būtent Lietuva? Filosofiškai atsakyčiau, kad iš tiesų pati Lietuva mus pasikvietė. Lietuvos bankas proaktyviai skleidė žinią apie šalį, kaip apie finansinių institucijų būstinę. Be to, dėl šalies rinkos specifinės situacijos („Danske Bank“ išėjo, „DnB“ ir „Nordea“ susijungė) buvo galvojama, kad bankininkystės sektoriuje trūks konkurencijos. Todėl Lietuva garsiai kalbėjo apie tai, kad svarstytų užsienio investuotojų investicijas, jog būtų sukurta didesnė konkurencija šalies sektoriuje.
Būtent taip viskas ir prasidėjo – mes perskaitėme straipsnių, kuriuose Lietuva bandė pritraukti užsienio investuotojus ir kvietė bandyti gauti specializuoto banko licenciją.
Pamenu, Vilniuje pirmą kartą nusileidau 2017 m. gruodį, susitikau su penkiomis teisininkų kontoromis, visų klausiau tų pačių klausimų. Po mėnesio kontaktavau su Lietuvos banko atstovais ir iš viso to, ką išgirdau, supratau, kad bandyti galime.
Bet neapsigaukite: nebuvo lengva. Kad gautum banko licenciją, turi iš tiesų investuoti Lietuvoje, turi įrodyti, kad tavo verslo pasiūlymas tinkamas ir geras.
Dabar, kai „PayRay“ turi 40 darbuotojų ir 36,4 mln. eurų kapitalą, tikrai tikiu, kad investuoti Lietuvoje buvo geras pasirinkimas. Beje, esu vienintelis nelietuvis darbuotojas mūsų biure Vilniuje.
– Ar galvojote ir apie kitas šalis, kur galėtumėte investuoti?
– Taip, žiūrėjome į visas Baltijos šalis ir Lenkiją. Pastaroji turi vieną didelį neigiamą dalyką – lenkai neturi euro. Žinoma, visur yra savų rizikų, bet, kaip investuotojui, papildomai prisidėtų valiutos svyravimo rizika. Yra mechanizmų, leidžiančių nuo jos apsisaugoti, bet tai labai sunku ir nenuspėjama.
Taip pat buvome akį užmetę į Latviją. Beje, dabar jau veiklą ir joje pradėjome. Bet prieš investuojant Lietuvoje ir renkantis šalį priėjau prie išvados, kad Lietuvoje didesnė rinka ir jos finansinis sektorius labiau išvystytas.
– Ką veikėte prieš atvykdamas kurti kompanijos į Lietuvą?
– Esu finansų ekspertas ir investicinės bankininkystės srityje dirbau 18 metų. Tikrai turiu plačių žinių ir patirties finansų sektoriuje. Galiu pasakyti, kad ši patirtis man tikrai padėjo kuriant banką nuo nulio.
Mano patirtis finansų sektoriuje – iš Italijos ir Didžiosios Britanijos. Londone pragyvenau 13 metų.
– Gal galite įvardyti, kokios Lietuvos stiprybės ir minusai pritraukiant užsienio investicijas?
– Manau, kad teigiamų dalykų yra daug. Neigiamas – vienas didelis.
Kodėl investuotojams Lietuva įdomi? Turite gerą statistinę dinamiką. Lietuva užima aukštą vietą pagal „Doing Business“ indeksą turint omeny skaidrumą ir lengvumą vystyti verslą. Nedarbas šalyje, palyginti su kitomis šalimis, pavyzdžiui, Italija, nedidelis. Taip pat Lietuvos valstybės skolos dydis gyventojui gana nedidelis.
Girdžiu, kad dabar lietuviai piktinasi, nes auga valstybės skola dėl pandemijos pasekmių, bet, kaip italas, tik šypsausi jų klausydamas.
Be to, prieš pandemiją Lietuvos BVP augimas buvo irgi geras. Žinoma, žiūrėsime, kas su juo vyks po pandemijos, bet, palyginti su kitomis Vakarų Europos valstybėmis, Lietuva – galimybių žemė, nes čia gana jauna ekonomika.
Taip pat šalis turi pakankamai stabilią politinę aplinką. Taip, valdančiosios partijos keičiasi, bet tai normalu demokratinėje valstybėje. Svarbu, kad Lietuva turi tvirtą teisinį pagrindą ir žmogus gali apginti savo teises.
Būtent 2018 m. birželį, kai steigėmės Lietuvoje, tai atrodė tinkama rinka: matėme, kad yra vietos konkurencijai finansų sektoriuje.
Reikėtų paminėti ir žmogiškąjį kapitalą. Manau, kad lietuviai – tikri europiečiai. Be to, kalba lietuviškai, angliškai, rusiškai. Man labai lengva su žmonėmis bendrauti. Būtent žmonės ir yra vienas iš svarbiausių mūsų sėkmės veiksnių: mes nesame „Apple“, kuris parduoda telefonus, mes parduodame pinigus, todėl žmonės, kurie valdo verslą, ir yra svarbiausias mūsų turtas.
Žinoma, verta paminėti ir mažesnius korporatyvinius mokesčius nei kai kuriose kitose šalyse.
Kalbant apie negatyvius dalykus, matau tik vieną. Lietuva – maža šalis. Kadangi bankinis sektorius stipriai reguliuojamas, mums tai reiškia dideles išlaidas: turime daug į tai investuoti. Turime daug išlaidų ir, kad jas būtų galima padengti, reikia turėti dydį, iš kurio galėtum gauti grąžą, todėl veikdamas Lietuvoje turi plėstis kitose šalyse. Vien tik Lietuvoje tą dydį sunku pasiekti.
– Minėjote, kad patirties įgijote ir Didžiojoje Britanijoje. Ar lietuviai skiriasi nuo britų ar jūsų tautiečių italų?
– Nemanau, kad yra kokių skirtumų tarp finansų sektoriaus darbuotojų čia ar kitose šalyse. Lietuvoje dirba nuostabūs profesionalai, ir be jų nebūtume pasiekę to, ką turime dabar. Tik gal dėl to, kad Lietuva yra mažesnė šalis, pastebėjau, jog dalis darbuotojų nėra susidūrę su finansinių transakcijų kompleksiškumu.