Interviu cikle „Kava su vadovu“ nekilnojamojo turto vystymu ir valdymu užsiimančios bendrovės atstovas pasakoja apie pandemijos įneštus sunkumus patalpų nuomos sektoriuje ir apie įmonės ateities planus.
– Kaip pavyko išgyventi pirmąją pademijos bangą ir karantiną?
– Esame specifinė įmonė, nes daugiau nei 90 proc. mūsų veiklos yra nekilnojamojo turto (NT) nuoma. Nesame ta NT įmonė, kuri stato butus: jau beveik 30 metų užsiimame NT vystymu, įsigijimu ir ilgalaike nuoma. Mūsų santykiai su klientais yra ilgalaikiai: mažiausiai penkeri metai, bet turime klientų, kuriems nuomos paslaugas teikiame ir 20 metų. Todėl galima sakyti, kad mes gyvename taip, kaip gyvena mūsų nuomininkai.
Kalbant apie komercinę nuomą galima išskirti du sektorius: verslas, kuris buvo nepaliestas karantino, tai sandėliavimas, logistikos įmonės, dalis biuro rinkos, kita dalis – verslas, kuris buvo labai stipriai paliestas ribojimų, – tai dalis mažmeninės prekybos ir paslaugos.
Galime sakyti, kad pirmasis karantinas buvo sunkesnis nei dabar. Pirmojo karantino metu krizė buvo greitai suvaldyta, iškart visi užsidarėme namuose. Ir nors buvo sunku taip prabūti, už tai turėjome palyginti puikius tris vasaros mėnesius. Žinoma, dalis apribojimų buvo, bet dabar, jei tik tokie būtų, galėtume džiaugtis.
O šita antroji krizės banga, manau, bus gilesnė. Dėl rinkimų valdžia uždelsė priimti nepopuliarius sprendimus, o galbūt ir vasarą per mažai pasiruošė antrajai bangai. Nors dabar psichologiškai esame stipresni ir panikos nėra, verslas supranta, kad iki pavasario reikės kažkaip iš paskutiniųjų kapstytis. Vienintelė išeitis tam – turėti finansinių atsargų, susimažinti nebūtinąsias išlaidas ir laukti.
– Kiek jums buvo svarbi valstybės parama? Pirmojo karantino metu sunkumus patyrusios įmonės galėjo prašyti pagalbos nuomos išlaidoms.
– Kadangi savo nuomos portfelyje turime labai didelį kiekį mažmeninės prekybos ir paslaugų klientų, per pirmą karantiną valstybės parama buvo vienas iš esminių faktorių ekonomikai palaikyti. Visgi paramai nuomos subsidijoms buvo skirta 40 mln. eurų, kai prastovoms gal 300 mln. eurų, tai kitos paramos priemonės taip pat buvo labai svarbios.
Jei prisimintume prieš dešimtmetį buvusią krizę, tai tuomet iš valstybės jokios paramos nebuvo ir turėjome didelius atlyginimų mažinimus, darbo vietų praradimą, įmonių bankrotus. Kadangi dabar valstybė pasiruošusi padėti, o ir esame euro zonos narė, visi vieningai solidarizavomės, krizė ne tokia didelė. Reikia nepamiršti, kad parama – tai ne pagalba vienam sektoriui, o bendrai visiems dirbantiesiems. Todėl pirmąjį pagalbos paketą vertinu teigiamai, ir, tikiuosi, ir antrasis suvaidins svarbų vaidmenį.
Iš kitos pusės, manau, kad antrasis karantinas bus ilgesnis, nes jis startavo turint jau daug didesnį užsikrėtimų skaičių. Tikėtina, kad jis užtruks iki balandžio. Ir čia reikėtų nepamiršti, kad įmonės gal dar gali iškentėti porą mėnesių be pajamų, bet jei tai užsitęs iki keturių mėnesių ar ilgiau, problemų bus daugiau.
– Ar jautėte didelį spaudimą iš savo nuomininkų stipriai mažinti nuomos kainas dėl susidariusios situacijos? Galbūt dalis, nebeturėdama vilties išgyventi, išvis nutraukė sutartis?
– Visi supranta, kad dabar bus sudėtingiau nei pirmos bangos metu. Kol kas jaučiame, kad verslai įjungę pauzės režimą. Jie vis dar turi vidinių resursų atlaikyti pajamų negavimą, bet kartu vis vien patiria daug išlaidų, norėdami išlaikyti turimus darbuotojus.
Nuolaidas klientams taikome jau ir dabar, ir duosime, kiek įmanoma, tik kaip ir mūsų nuomininkai, taip ir mes turime mokėti darbuotojams atlyginimus. Be to, turime pakankamai nemažus įsipareigojimus bankams, todėl nėra lengva ir mums. Todėl laukia solidarumo metas, kai turėsime visi supratingai susitelkti. Manau, po 2–3 mėnesių matysime tikrus rezultatus. Visgi mes nusiteikę optimistiškai ir galvojame, kad esant vakcinai nuomininkai išsilaikys šiuos mėnesius, o finansine našta teks dalintis visiems.
– Kalbama, kad tam tikri NT sektorių palietę pasikeitimai bus ilgalaikiai. Pavyzdžiui, biuro nuomoje nebe visi darbuotojai sugrįš į kabinetus po pandemijos. Kokios jūsų prognozės biurų rinkai?
– Per praėjusius metus tikriausiai visi įsitikino, kad nuotolinio darbo našumas ir efektyvumas daug mažesnis nei dirbant įprastiniu būdu. Jei derybos nuotoliniu būdu vyksta tarp dviejų žmonių, dar galima išlaikyti laiko panaudojimo efektyvumą, bet jei iš abiejų pusių susijungia komandos, tai nepavyksta dirbti taip našiai, kaip susitikus gyvai. Kai baigsis karantinas, esu įsitikinęs, kad biurų gyvenimas sugrįš į buvusias vėžes.
Žinoma, šiokios tokios laisvės darbo organizavime išliks, galbūt bus leidžiama ir toliau šiek tiek dirbti nuotoliniu būdu, bet tai įtakos pačiai biurų rinkai neturės.
– Bet yra ekspertų teigiančių, kad po pandemijos įmonės permąstys savo biurų plotų reikiamybę ir kaštus: prognozuojama, kad dalis įmonių nebeturės pastovių darbo vietų, o darbuotojai lanksčiai galės dirbti iš bet kur, o tai kartu sumažint įmonėms reikiamą biurų plotą.
– Manau, kad šiuo klausimu gali įvykti tik nežymus pokytis. Pats biuro plotas gali būti pertvarkytas iš kabinetinės sistemos, į daugiau susitikimų salių, bendradarbystės erdvių. Tačiau plotas turėtų išlikti toks pats: tiesiog įvyks perplanavimas.
– O kokius pokyčius matote prekybos ir paslaugų įmonių nuomos sektoriuje?
– Čia reikia išskirtu du sektorius: būtinosios prekės, kurias paprastai galima įsigyti internetu, ir mažmeninė prekyba, kuri atlieka ir poilsio funkciją, kai norime pasivaikščioti po parduotuves, jose praleisti laiką. Vasara parodė, kad prekyba greitai atsistatė. Nors internetinė prekyba augs ir greičiau, prognozuočiau, kad po dešimties metų ji vis vien sudarys apie 20 proc. visos mažmeninės prekybos.
Mūsų skirtumas nuo tokių didelių miestų kaip Londonas yra tas, kad esame pakankamai maži ir atstumai yra nedideli: klientui labai patogu iki prekybos vietos atvažiuoti pačiam. Būtent todėl mūsų šalyje ir lėčiau auga internetinės prekybos dalis. Be to, Lietuvoje, kaip ir užsienyje, vis labiau populiarėja prekyba, kai prekės užsakomos internetu, bet atvykstamų jų atsiimti gyvai į parduotuvę.
Būtent tokia ir yra paskutinė tendencija – prekyba vyksta tiek interneto, tiek fizinėje parduotuvėje ir jos viena kitą papildo.
– Kaip pandemija pakoregavo jūsų planus? Kas vyksta su sostinėje greta Viliaus vakarinio aplinkkelio planuojamu atidaryti dar vienu išparduotuvių prekybos centru?
– Pandemija planą pavėlino, nes planavome atsidaryti naują prekybos centrą Vilniuje gegužę. Dabar planuojame atsidaryti rugsėjo mėnesį. Jau esame sudarė didžiąją dalį nuomos sutarčių – beveik 85 proc. Likusios tik mažos erdvės, kurias tikrai užpildysime iki atidarymo.
Naujame projekte net 40 proc. ploto bus skirta ne prekybai, o pramogoms, restoranams, kino teatrui, sporto klubui, būrelių zonoms. Tikriausiai Baltijos šalyse dar nėra nė vieno tokio prekybos centro, kuriame būtų tiek daug skirta vietos ne prekybai. Būtent atsižvelgdami į elektroninės prekybos augimą nusprendėme, kad žmonėms reikia pasiūlyti daugiau paslaugų, kurių internetu negausi.
– Ar su nauju prekybos centru bandysite pakartoti Ogmios miesto sėkmę?
– Pakartoti neįmanoma – Žirmūnuose turime daugybę žalumos, medžių, fontanų. Ogmios miesto projektą plėtosime ir toliau. Naujo prekybos centro panašumas tik toks, kad naujame prekybos centre neskirsime vietos vien prekybai. Be to, čia bus labai patogios parkavimo vietos, todėl tai ir turėtų teigiamai nuteikti klientus.
– Būtent Ogmios mieste viena iš didžiausių problemų ir yra parkavimas.
– Jį dar tolubinsime ateityje. Su parkavimu išeina užburtas ratas: įrengi jį prie pat prekybos vietų – nebelieka žalių erdvių. O jei įrengi toliau nuo parduotuvių, žmonės skundžiasi, kad nepatogu atvykti iki parduotuvių. Parkavimo klausimą turime planų spręsti, bet tai nėra taip lengvai išsprendžiama: pavyzdžiui, požeminis parkingas labai brangu ir jį reikia labai skrupulingai susiplanuoti. Bet, manau, kad per 2–3 ateinančius metus patobulinimų bus.
– Ar matytumėte vietos dar vienam naujam prekybos centrui Vilniuje? Ar jau rinka persisotinusi prekybos plotu?
– Manyčiau, kad gal jau ir užteks. Žinoma, turi būti prieinamumas, bet jei prekybos centrų per daug, tai irgi turime problemų: kai gyventojams tenka per daug prekybinio ploto, prekybos centrai tušti ir nuomininkai nelaimingi, nes nesulaukia pakankamai pirkėjų.
Tikriausiai šis prekybos centras šalia Vilniaus vakarinio aplinkkelio iš mūsų pusės bus paskutinis projektas, o toliau žadame rūpintis, turimų plotų kokybe.
– Galbūt pavyko į naują prekybos centrą pritraukti dar Lietuvoje negirdėtų prekių ženklų?
– Naujas išparduotuvių centras bus 1,5 karto didesnis nei „Outlet Park“ Ogmios mieste. Kadangi jis didesnis, bus ir naujų ženklų. Tiesiog iš anksto negalime jų įvardyti dėl konfidencialumo ir apie juos bus paskelbta prieš atidarymą. Tokių naujų operatorių bus apie 20 proc.