„Po pirmos COVID–19 bangos, mes visi kartojome, kad pasaulis pasikeitė ir dabar viskas bus kitaip. Buvome neteisūs: vis dar gyvename tame pačiame pokyčių laike ir negalime prognozuoti, kada ir kokie sprendimai bus priimti, kaip tai įtakos ne tik mūsų tikslus, bet ir gyvenimu, galimybę judėti, veikti“, – savo pranešimą pradėjo verslininkas.
V. Janulevičius situaciją, į kurią pakliuvo verslai dėl pandemijos, palygino su potyriu su snieglente: „Visus pastatė ant snieglenčių – ir tuos, kurie moka čiuožti, ir tuos, kurie – ne, ir paleido nuo kalno. Kada sustosime, kada pasieksime finišą ar kada galėsime kopti į kalną – niekas nežino. O ką daryti, jei nugriuvai: ar bandyti atsistoti ir čiuožti į apačią toliau, ar pasislėpti po snieglente ir pralaukti, kol tas laikas praeis, laukti pagalbos, kad išgyventum, o kas laukia to kalno apačioje“.
Visgi forumo dalyvis nusprendė pasidalinti ir penkiomis savo įžvalgomis, į ką dabar reikėtų atkreipti didžiausią dėmesį, galvojant apie Lietuvos ir jos ekonomikos pagrindo ateitį.
1. Laukia nemaži socialiniai iššūkiai
„Jei anksčiau visi galvojome, kad sucementuoti kolektyvą, uždegti, įkvėpti savo idėjomis buvo pirminis ir pagrindinis dalykas, tai dabar, ko gero, svarbiausias dalykas – galvoti, kaip išlaikyti savo darbuotojus sveikus. Ir sėkmingos įmonės bus tos, kurios suprato sveikatos ir saugos problemas“, – kalbėjo verslininkas.
Pasak jo, vis dar daug kas kalba apie nuotolinio darbo privalumus, bet pradedama matyti ir kita tokio darbo pusė.
„Iš savo asmeninės patirties sakau, kad tokiomis rožinėmis spalvomis piešti visko nebeišeina: našumas krenta. Gal pradžioje žmonės džiaugėsi galėdami pabūti namuose, šeimose, bet šiandien našumas ir pardavimai iš tiesų krenta žemyn: žmonės pavargę, o darbuotojų darbotvarkė susimaišė su jų vaikų mokymosi programa“, – savo pranešimą tęsė pramonininkų konfederacijos prezidentas.
V. Janulevičius įspėjo, kad po kokių dešimties metų verslas sulauks darbuotojų kartos su minimaliais socialiniais įgūdžiais ir socializacijos poreikiais: „Jau dabar ne vienerius metus girdėjome apie X, Y, Z kartas, kur dalis darbuotojų yra užsidarę savo socialiniuose burbuluose, o visų išėjimas į izoliaciją dar labiau tai užaštrino. Nuotolinis darbas, nuotoliniai vakarėliai, nuotolinis mokslas, nuotolinės degustacijos įstūmė mus visus į savo narvelius ir galvojame, kad tai neturės įtakos gyvenimui. Taip nebus. Todėl klausimas ateičiai – kaip mes ateityje formuosime kolektyvus“.
2. Pramonės ir verslo transformacija
Pasak pranešėjo, apie tai girdime vis dažniau, tačiau čia reikėtų išskirti šios tendencijos esmę – skaitmeninimas ir inovacijos. „Kaip tam pasirengusios įmonės? Ar kartu pasirengusi transformuotis ir mūsų valdžia? Tai yra didžiausias klausimas“, – retoriškai klausė V. Janulevičius.
Pranešėjas pastebėjo, kad tikriausiai didžioji dalis verslo per COVID–19 situaciją suprato, kokią pridėtinę vertę kuria skaitmenizaciją, bet vis dar neišnaudota daug galimybių.
„Vienas iš teigiamų pandemijos padarinių – paspartintas skaitmeninimo procesas. Karantinas bei ribojimai privertė bendroves, turėti el. prekybos kanalus, persiorientuoti, investuoti į technologijas ir inovatyvius sprendimus ir visa tai verslai turėjo daryti greitai, jei norėjo vykdyti nenutrūkstamą veiklą“, – tęsė jis.
Vis dėlto pandemijos metu pasiekto progreso neužtenka. Pasak V. Janulevičiaus, Lietuvos ekonominės raidos kelias priklausys nuo to, kaip bendromis jėgomis sugebėsime formuoti pramonės struktūrą ir ją konvertuoti į aukštųjų ir vidutinių aukštųjų technologijų pramonę.
Tam būtina sąlyga – sėkmingas verslo ir valdžios dialogas, todėl čia būtina išnaudoti visas žaliojo kurso ir skaimenizacijos galimybes.
„Labai neramina vis labiau ryškėjanti valdžios nuostata, kad verslas jau gavo tiek paramos, kad daugiau nieko nebenorėkite, – savo nerimu dalijosi verslininkas. – Valstybė turi prisiimti savo įsipareigojimus apgalvotai ir įvertindama, kad tokiai transformacijai reikės lėšų – ne tik viešam sektoriui, bet ir privačiam. Mums svarbu žinoti, suprasti, kad neturime daryti jau būtų klaidų: galvoti ne kaip lėšas įsisavinti, o investuoti“.
3. Verslo vieta valstybėje
„Paradoksalu, bet jau tris dešimtmečius gyvename rinkos ekonomikos sąlygomis ir visus metus kalbame apie tai, kad verslas priimamas ne kaip valstybės ekonomikos kūrimo ir tvarumo pagrindas, o, deja, kaip atskira bendruomenės dalis, veikianti tik savo, o ne visos visuomenės labui. Verslas nematomas kaip gyvybiškai svarbu valstybei ląstelė“, – konstatavo V. Janulevičius.
Pranešėjas pridėjo, kad visuomenėje taip pat toliau gajus nepakankamas požiūris ne tik į lietuvišką verslą, bet ir jo investicijas: „Mes nuolat kalbame apie paramą užsienio investuotojams, o ar girdėjote apie tokią lygiavertę pagalbą Lietuvos įmonėms, kurios nori toliau investuoti Lietuvoje“.
4. Lygiaverčiai žaidėjai tarp pasaulinių įmonių
„Po didžiosios Europos Sąjungos plėtros, kai ir Lietuva tapo nare, buvo nuolat keliamas klausimas – kaip mažinti ne tik ekonominį, bet ir požiūrio, nuostatų atskirtį tarp senųjų ir naujųjų bloko narių. Dabar šį klausimą girdime rečiau, bet dabar susiduriame su kitu iššūkiu – mūsų įmonės auga, konkuruoja rinkose, bet klausimas – ar jos jaučiasi lygiavertės tarptautinėse kapitalo rinkose“, – svarstė verslininkas.
V. Janulevičius spėjo, kad čia gali būti skirtingos priežastys – psichologinis įmonių barjeras, o gal ir senojo žemyno požiūris į naujokus ir taip daromas jiems spaudimas.
„Galbūt tai ir yra problema, kad mūsų valstybė nėra aiškiai suformavusi savo identiteto ir mes esame bevardžiai, be tvirto pripažinimo ženklo pasaulyje“, – pridėjo jis. Čia labai svarbu, kad lietuviškos įmonės organizuotų savo IPO ir taip sugebėtų surinkti lėšas tolimesnėms investicijoms Lietuvoje, nes struktūrinių fondų era pasibaigs ir Lietuva turi galvoti, kaip būtų galima toliau auginti šalį investuojant užsienyje pritrauktas lėšas.
5. Ateities planavimas
„Prieš metus ar dvejus kaip iššūkį vadinome tai, kad verslo planavimo laikotarpis susitraukė iki 3–4 metų. Dabar matome, kad negalime planuoti net pusmečiui. Visa ši situacija apsunkina tai, kad tai tapo ne tik Lietuvos, bet globalia problema“, – savo pastebėjimais dalijosi verslininkas.
Dėl to Lietuvos verslas nebegali savo trajektorijų piešti, žiūrėdamas į didesnių, išsivysčiusių šalių pavyzdžius. Visi dabar žaidžia vienodomis sąlygomis. Dar blogiau, pasak jo, kai nematome, kokias ateities trajektorijas turės mūsų valstybė 10–20 metų bėgyje.
„Aš visus savo naujus verslus, kryptis ir pokyčius dariau per krizes. Išeitis viena – ieškoti naujų nišų, galvoti apie naujus produktus ir protingai rizikuoti, o svarbiausia – nesitikėti, kad kas nors padės tau įgyvendinti tavo idėjas, turi tikėti tik savo ir kolegų jėgomis“, – įkvėpti bandė forumo pranešėjas.
Straipsnis parengtas pagal Lietuvos verslo forume skaitytą pranešimą „Permainos kurios ateina: kaip suspėti į pokyčių traukinį“. Daugiau pranešimų galite rasti ČIA.