Įjungti šaltą protą
Karybos ekspertas, atsargos majoras Darius Antanaitis atkreipia dėmesį, kad, turėdami prieigą prie praktiškai neribotų informacijos išteklių, dabar visi gyvename didžiuliame informaciniame triukšme. „Tai blaško, trukdo susitelkti darbui, kelia daugybę emocijų. Tačiau svarbu suprasti, kad Rusijos karas vyksta ne tik prieš Ukrainą, bet ir prieš NATO bei Europos Sąjungą. Kad ir kiek truktų kariniai veiksmai Ukrainoje, Rusijos karas prieš Vakarus tęsis ne vienerius metus. Todėl turime priimti tokią tikimybę kaip faktą, išjungti emocijas, įjungti skaičiuotuvus ir šaltą protą“, – akcentuoja D. Antanaitis.
Atsargos majoras verslo vadovams pataria aiškiai identifikuoti, kaip jis ir jo valdoma įmonė geriausiai gali prisidėti prie kovos. „Ne kiekvienas privalo su ginklu stoti į kovą, galbūt jūs ne ten sukursite didžiausią pridėtinę vertę. Tas pat galioja ir verslui: įmonės vadovas gali iš patriotinių jausmų užsirašyti į kariuomenę, Šaulių sąjungą, bet jeigu jūsų valdomas verslas kuria didesnę pridėtinę vertę šaliai, ekonomikai, tai ir nesiblaškykite, dirbkite savo darbą. Nereikėtų vadovautis emocijomis, o tiesiog atsisėsti ir šaltu protu pagalvoti, kaip geriausiai aš galiu prisidėti?“ – pataria D. Antanaitis.
Ruoštis ir pasekmėms, ir galimybėms
Ekonomistas, „Compensa Life“ verslo plėtros vadovas Marius Dubnikovas pabrėžia, kad ekonomines Europoje vykstančio karo pasekmes dar tik pradedame jausti ir jos tęsis ne vienerius metus.
Finansų analitikas pirmiausia pataria verslui suaudituoti išteklių ir žaliavų poreikius bei detaliai įvertinti esamą rinkos situaciją. „Didelės rizikos yra susijusios su tiekimo grandinėmis, žaliavų stygiumi, komponentų trūkumais. Pavyzdžiui, tai skaudžiai atsilieps statybų sektoriui. Rusijos žemėse glūdi kone visa Mendelejevo lentelė, todėl dabar verslas turi fokusuotis į naujų tiekėjų paieškas“, – pastebi M. Dubnikovas.
Be to, dabar labai svarbi patikima ir greitai reaguojanti pirkimų vadovų, logistiką išmanančių specialistų komanda. „Šie žmonės dabar turės labai daug veiklos, o nuo jų efektyvumo priklausys ir verslo stabilumas“, – pabrėžia M. Dubnikovas.
Kita vertus, ekonomistas atkreipia dėmesį ir į potencialias galimybes. Pasak jo, ši krizė tikrai pabaigs ilgą ekonominį ciklą, kuris tęsiasi dar nuo 2009 metų. Kartu tai reiškia, kad po karo mes turėsime labai ilgą ir labai tvarų ekonominį ciklą, kuris bus paremtas tvariais finansais.
„Kalbu apie Ukrainos atstatymą – apie krūvos cemento sumaišymą, apie logistiką, namų, kelių, tiltų statymą, infrastruktūros sugrąžinimą ir pan. Lietuvos verslas tam turi ruoštis važiuoti ten atstatyti sugriautus miestus. Poreikis bus milžiniškas ir būtent ten bus didžiausi pelnai. Lietuvai tai gali būti didžiulė ekonominė injekcija“, – teigia M. Dubnikovas.
Didinti kibernetinį saugumą
Jei anksčiau kibernetinės atakos buvo daugiausiai nukreiptos prieš verslą dėl finansinės naudos, tai dabar kenkėjų tikslas – išvesti iš rikiuotės, sugadinti sistemas, įrangą. Ir tai padaryti programišiams gali būti lengviau ir greičiau nei pavogti duomenis. Be to, dėl karo Ukrainoje suaktyvėję prorusiški programišiai kelia naujų grėsmių ne tik verslui, viešajam sektoriui, bet ir kitoms organizacijoms, tokioms kaip paramos, labdaros fondai.
„Jei po pirmųjų pandemijos metų pradėjome kalbėti apie naują realybę, savaime suprantamu dalyku tapusį nuotolinį darbą ir su tuo susijusius kibernetinius pavojus, tai karo akivaizdoje visa tai įgyja dar didesnį vaidmenį. Kibernetinio saugumo spragos kelia tiesioginį pavojų įmonės veiklos tęstinumui, visai nesvarbu, kokio dydžio, iš kokio sektoriaus ji yra ar su kokiais partneriais ir klientais dirba. Todėl reikia būti proaktyviems ir pasirūpinti verslo saugumu dabar, nes rytoj jau gali būti vėlu“, – sako „Telia“ saugos komandos vadovė Odeta Baranauskienė.
Ji pabrėžia, kad ties tuo ypač turi susitelkti kritinius duomenys saugantys verslai, valdžios įstaigos – duomenų saugojimo decentralizacija dabar kaip niekada svarbi.
Rūpintis darbuotojų savijauta
Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos psichologė, majorė Rosita Kanapeckaitė atkreipia dėmesį, kad jei taikos metu kolektyve svarbi darbuotojų motyvacija ir komandos formavimas, tai krizės sąlygomis motyvaciją keičia raminimas. Todėl įmonių vadovams svarbu būti kuo arčiau savo komandų, kaip įmanoma aiškiau ir betarpiškiau bendrauti su darbuotojais ir nuolat atnaujinti informaciją apie situaciją bei įmonės pokyčius.
„Nėra vieno visiems tinkančio recepto, kaip didinti asmens psichologinį atsparumą, todėl darbuotojus verta skatinti išbandyti įvairias veiklas ir atrasti tai, kas juos asmeniškai nuramina, padeda atsitraukti. Kita vertus, krizės metu svarbu ir realybės priėmimas, savo būsenos suvokimas. Tam gali būti naudingas pokalbis su kolegomis, vadovu ar su psichoterapeutu. Naudinga gali būti ir savanorystė“, – pataria R. Kanapeckaitė.
Pasak psichologės, ne mažiau svarbu užtikrinti darbo dienos struktūrą ir asmeninę rutiną. Dar per pandemiją žmonės buvo susigalvoję, kaip jų diena gali tapti labiau įprasta dirbant iš namų. Tad ir dabar, gyvenant su šiuo informacijos kiekiu ir kontekstu, svarbu darbuotojams padėti išlaikyti dienos rutiną.
„Rutina mums suteikia stabilumo, ramybės jausmą, kiek tai įmanoma šiuo neapibrėžtu laikotarpiu. Tai galioja ir aukščiausio lygio vadovams – nors juos dabar pasiekia kaip niekada didelis informacijos srautas, svarbu išlaikyti darbų prioritetus, nesiblaškyti ir, svarbiausia, pasirūpinti savo poreikiais ir psichologine higiena. Vadovai, kaip ir visi kiti, patiria visus jausmus ir emocijas, o darbuotojai nuolat žiūri į vadovus, todėl jų pavyzdys čia labai svarbus“, – apibendrina R. Kanapeckaitė.
Geri darbai kalba už save
Atsakinga, tvari komunikacija svarbi visais laikais ir ne tik įmonės viduje, bet ir išorėje. Tačiau karo akivaizdoje svarbu visus savo veiksmus ir žodžius pasverti kelis kartus, pagalvoti, kaip kontekste atrodys viena ar kita žinutė, simbolika, vizualizacijos, sako Mykolas Katkus, komunikacijos agentūros „Fabula“ valdybos pirmininkas.
Be to, jo nuomone, atsižvelgiant į informacinį triukšmą ir visuomenės jautrumą, dabar įmonių reputacijai daugiausia karmos taškų suteikia realūs darbai, o ne jų beatodairiškas viešinimas.
„Natūralu, gerais darbais reikia dalintis, bet būtina jausti skirtumą tarp dalinimosi ir pagyrų. Kitaip tariant, reikia išsirinkti tinkamą būdą ir priemonę tai atlikti. Vienas iš variantų galėtų būti bendras sąrašas įmonės socialiniame tinkle su jos atliktais darbais. Kartais toks signalas suinteresuotoms grupėms, visuomenei yra geresnė komunikacijos strategija negu garsiai kalbėti apie tai visais įmanomais būdais – žmonės, kuriems tai įdomu ir aktualu, šią informaciją vienaip ar kitaip atras“, – pataria M. Katkus.