Kaip rašoma pranešime spaudai, Vaidas Mačiulis, įmonės „Devbridge“ (priklausanti „Cognizant“ kompanijai), programinės įrangos inžinierius, išskyrė šešis esminius žingsnius, kurie pravers organizacijai nuspręsti, ar verta taikyti DI ir kaip tai integruoti, visgi nusprendus žengti šiuo keliu.
Atsakyti į klausimą, ar be DI įrankių įmonė išliks konkurencinga
Lengviausias būdas įmonei nuspręsti ar DI priemonės jai reikalingos, yra sąžiningai sau atsakyti, ar išliksite konkurencingi, kai jas pradės naudoti konkurentai.
„Atsakymas ne visada vienareikšmis. Tai labai priklauso nuo įmonės pobūdžio. Tikėtina, kad DI eroje tam tikri gaminiai ar kūriniai turės papildomą vertę, dėl to, kad jų gamyboje nebuvo panaudotas DI. Tačiau abejotina, ar tai galios masinėje produkcijoje“, – teigia V. Mačiulis.
Atvirai komunikuoti su darbuotojais
Svarbu bendrauti su darbuotojais apie DI, skatinti juos sekti vykstančius pokyčius rinkoje. Taip pat verta vesti dialogą, kaip DI gali paveikti jų darbą bei kaip pasiruošti pokyčiams, kuriuos jis atneš.
„Pirmiausia reikia atvirai pasikalbėti su darbuotojais. DI technologija išplito labai greitai ir masiškai, palyginus su kitomis technologijomis, kai jos tik atsirado. Gali būti, kad jūsų įmonės darbuotojai jau yra pasirengę ir tik laukia žalios šviesos naudotis DI įrankiais. Taip pat tikėtina, kad jie jau naudojasi DI įrankiais savo darbams atlikti, tad atvira komunikacija gali ne tik numalšinti atsiradusias baimes, bet ir bendromis jėgomis padėti atrasti efektyvius sprendimus“, – pataria IT ekspertas.
Žiūrėti į DI kaip į pramogą
Prisidėti prie DI plėtros darbuotojui pakanka būti smalsiam. Internete galima išgirsti daug teiginių apie tai, ką gali DI, ko negali, ar jis iš tiesų naudingas, ar tai tiesiog nauja tendencija. Lengviausias būdas įsitikinti – tai išbandyti pačiam. Daugelis įrankių yra nemokami arba turi nemokamų atvirai prieinamų alternatyvų.
„Pavyzdžiui, geriausia pradėti nuo ko nors paprasto, galbūt sugeneruoti šmaikštų atviruką kolegos gimtadienio proga? Aš pats laisvalaikiu mėgstu išbandyti įvairius įrankius – lengviausia domėtis DI, jei tai sutampa su jau egzistuojančiais pomėgiais ar hobiais. Mėgsti piešti, o gal visada norėjai bet trūko įgūdžių? Išbandyk paveikslėlius generuojančius DI – „Midjourney“, „StableDiffusion“, ir kt. Patinka rašyti, diskutuoti, o gal programuoti? Tekstą generuojantis DI gali tapti puikus kompanionas – „ChatGPT“, „Cloude“ ir kt. Muzika ir video generuojantys DI dar tik žengia pirmuosius žingsnius, tačiau neabejotinai bus plačiai naudojami ateityje. Dėl to į DI verta žvelgti ne kaip į darbo priemonę, kas greitai gali pasirodyti nuobodu, o kaip į pramogą – entuziazmas neišblės kur kas ilgiau“, – įvardija pašnekovas.
Skatinti naujų priemonių pritaikymą
Viena iš priemonių išbandyti naujas technologijas, ypač populiari IT įmonėse, tačiau naudotina ir kitose kompanijose, – tai hakatonai.
„Skirkite vieną dieną visiems norintiems darbuotojam dirbti prie projekto, kurio tikslas panaudoti DI išspręsti konkrečiai užduočiai. O geriausiai pasirodžiusius įvertinkite prizais – sveika konkurencija ir azartas visada skatina elgtis inovatyviai – esame tuo įsitikinę jau ne kartą“, – siūlo „Devbridge“ programinės įrangos inžinierius.
Ieškoti įmonių, iš kurių būtų galima mokytis ar bendradarbiauti
Naujoviškos problemos reikalauja naujoviškų sprendimų, o DI šiais metais vystėsi taip sparčiai, kad tradiciniai informacijos šaltiniai su šiuo tempu ne visuomet suspėdavo.
„Efektyviausias būdas gauti naujausią informaciją greitai – tai socialinės medijos, pavyzdžiui, „X“ (buvęs „Twitter“), „Reddit“, „Youtube“. Be abejo, verta sekti pagrindinius žaidėjus DI rinkoje, kaip „OpenAI“, „Anthropic“, „Google“, „Meta“, „Microsoft“. Verta nepamiršti ir galimybės kolaboruotis su kitomis įmonėmis, klausyti kursų“, – įsitikinęs V. Mačiulis.
Nepamiršti saugumo
DI atveriau daug galimybių eksperimentams, bet tuo pačiu reikėtų nepamiršti atsargumo. Ypatingai, jeigu dirbama su jautriais duomenimis arba kodu, kuris rašomas klientui (intelektinė nuosavybė).
Negalima aklai visus duomenis perduoti DI algoritmui, kadangi tie duomenys kažkur yra laikomi, vertinami. O kadangi dirbtinis intelektas su kiekviena užklausa mokosi kažko naujo ir tobulėja, visuomet išlieka tikimybė, kad tie duomenys gali patekti ir į nesaugias rankas.
„Tai viena iš priežasčių, dėl kurios daug didelių IT kompanijų kuria savus sprendimus, kurie leistų savo darbuotojams naudotis DI teikiamais privalumais užtikrinant duomenų augumą, intelektinės nuosavybės apsaugą. „Cognizant“ kompanija, kurios dalimi esame, taip pat šiuo metu dirba prie tokių projektų, kad rinkai pristatytų naujus įrankius, kurie yra grįsti dirbtiniu intelektu. Technologijas kuriame, kad jos mums padėtų, tad mažiausiai ko norime, jog jos mums pakenktų“, – apibendrina pašnekovas.