Žinoma, yra ir mažiau maloni verslo pusė – ginčai tarp partnerių ar kitų juridinių asmenų. Dažnai tokie nesutarimai persikelia į teismą, kur procesas gali užsitęsti ilgus metus ir kainuoti didžiulius pinigus. Tačiau ekspertai sako, kad spręsti ginčus galima ir paprastesniu būdu – kreipiantis į arbitražą.
Teismai – vieši, arbitražas – konfidencialus
„Aš esu arbitražo fanė. Klientams visada siūlome bent apsvarstyti šį ginčų sprendimo variantą, jo pliusus ir minusus. Jeigu šalių ginčą galima išspręsti tokiu būdu, dažnu atveju tikrai rekomenduočiau į arbitražą ir kreiptis“, – sako teisės firmos „Sorainen“ ekspertė, advokatė Ieva Rimavičienė, rašoma pranešime spaudai.
Arbitražas – tai ginčo sprendimo būdas, kai fiziniai ar juridiniai asmenys, remdamiesi savo susitarimu, tarpusavio komercinius ginčus spręsti kreipiasi ne į teismą, o į pasirinktą trečiąjį asmenį ar asmenis arba nuolatinę arbitražo instituciją. Pasak I. Rimavičienės, galima sakyti, kad arbitražas yra ginčų spendimo teisme alternatyva, turinti tam tikrų specifinių bruožų, nebūdingų teismui, pavyzdžiui, skirtingai nei teisme, arbitraže užtikrinamas konfidencialumas.
„Kai ginčas yra nagrinėjamas arbitraže, toks nagrinėjimas yra uždaras. Nėra viešinamas nei pats ginčo faktas, nei ginčo šalys, nei arbitraže tiriami įrodymai bei duomenys, taigi užtikrinamas proceso konfidencialumas. Tai leidžia išsaugoti tiek komercines paslaptis, tiek ir konfidencialią įmonės informaciją. Ginčų sprendimo teismuose praktika yra priešinga, pagrindinė taisyklė – viešumas, informacijos apie kilusį ginčą prieinamumas visuomenei, o konfidencialumas apsaugomas tik išimtiniais atvejais“, – pabrėžia advokatė.
Arbitraže priimami sprendimai yra greitesni ir pigesni
Kitas svarbus arbitražo pliusas – arbitraže ginčai sprendžiami kur kas sparčiau nei teismuose. Be to, Arbitraže paprastai yra viena instancija. Pasak „Sorainen“ advokatės, Lietuvoje veikiančio Vilniaus komerciniame arbitraže procesas vidutiniškai užtrunka apie 8 mėnesius. Teisme panašios bylos gali užtrukti kelis kartus ilgiau ir trukti ilgus metus.
„Pasitaiko ir tokių atvejų, kai teismuose bylos nagrinėjimas iš esmės prasideda tik po 6-erių metų“, – pasakoja I. Rimavičienė.
Ekspertė pabrėžia, kad arbitraže paprastai nėra instancinės sistemos, todėl priimtas sprendimas retai gali būti apskųstas ar panaikintas. I. Rimavičienė sako, kad yra tokių atvejų, kai teismas panaikina apskųstus arbitražo sprendimus, tačiau tai daugiau išimtiniai atvejai, o ne taisyklė. Tokie atvejai paprastai susiję su tam tikrais kritiniais proceso pažeidimais, pavyzdžiui, šalies neinformavimas apie vykstantį arbitražo procesą.
Advokatė tikina, kad trumpesnis nei teisminis procesas dažnu atveju reiškia ir mažesnius ginčo išnagrinėjimo kaštus. „Lietuvos teismuose nagrinėjamų bylų kaštai juos nagrinėjant keliose instancijose bei ne vienus metus gali būti skaičiuojami šimtais tūkstančių eurų. Tuo tarpu arbitraže dėl trumpesnio ginčo nagrinėjimo laiko galima reikšmingai sutaupyti.“
„Be to, einant į teismą, nors ir tikimasi, kad laimėjimo atveju bus priteistas visų išlaidų atlyginimas, turime nustatytus rekomenduotinus dydžius ir pagal susiklosčiusią praktiką mažai tikėtina, kad teismas priteis visų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Arbitražo atveju, kaip taisyklė, moka pralaimėjusi šalis ir jai yra priteisiama atlyginti bent didžiąją dalį arbitražo kaštų“, – pabrėžia „Sorainen“ ekspertė.
Didesnės galimybės pasiekti taikų sprendimą
Apie tai, kaip bus sprendžiami ginčai, verslui rekomenduojama pagalvoti dar prieš ginčams kylant. Tam, kad ginčas galėtų būti nagrinėjamas arbitraže, dažniausiai šalys sutartyse įsitraukia išlygą, kad ginčui kilus, jis bus sprendžiamas arbitraže, o ne teisme. Toks susitarimas teoriškai gali būti sudarytas ir jau po to, kai kyla ginčas, tačiau visgi praktikoje tokie atvejai reti. Jau kilus ginčui šalims sudėtinga rasti kompromisą bet kokiu klausimu, įskaitant ir dėl ginčo nagrinėjimo tvarkos.
Arbitražo procesas skatina svarstyti taikos galimybes. „Arbitraže yra didesnės galimybės pasiekti taikų ginčo sprendimą. Arbitražo procese dažnu atveju yra mažiau priešiškumo, šalys labiau linkusios kooperuotis, ieškoti kompromiso“, – tikina I. Rimavičienė.
Svarbus arbitražo bruožas jį ryškiai skiriantis nuo ginčų sprendimo teisme yra tai, kad pačios šalys tokioje institucijoje gali rinktis arbitrus, kurie ir spręs jų ginčą. Pavyzdžiui, Vilniaus komercinio arbitražo teismo arbitrų sąraše šiuo metu yra apie 200 žmonių. Įdomu tai, kad tikrai ne visi jie turi teisinį išsilavinimą. „Reikalavimo, kad arbitras būtinai turėtų teisinį išsilavinimą – nėra. Šalys gali susitarti kvalifikacinius reikalavimus, kuriuos kelia arbitrams, o gali tokių apskritai nenustatyti. Pavyzdžiui, ginčo nagrinėjimui arbitraže galima skirti žmogų, kuris neturi teisinio išsilavinimo, bet yra ekspertas tam tikroje srityje, kurioje ir yra kilęs ginčas“, – atskleidžia advokatė.
Vilniaus komercinio arbitražo teismo duomenimis, 2023 m. šioje institucijoje išnagrinėta 32 bylos. Didžioji dalis jų (70 proc.) užbaigtos arbitražo sprendimu, 5 proc. bylų nutrauktos sudarius taikos sutartį. Dauguma bylų buvo išnagrinėtos per mažiau nei 5 mėnesius, tačiau kelių ginčų procesas užsitęsė beveik metus. Daugiausiai nesutarimų kilo prekybos, finansų ir draudimo, taip pat nekilnojamojo turto ir nuomos srityse.
