JAV rinkimų ir karo Ukrainoje poveikis – nenuspėjamos geopolitinės sąlygos.
Politologas Vladimiras Laučius pabrėžė, kad Jungtinių Valstijų prezidento rinkimų rezultatai gali nulemti Europos politiką, įskaitant paramą Ukrainai ir sankcijų Rusijai likimą. „Net jei retorika pasikeistų, iš esmės tiek demokratų, tiek respublikonų požiūris į Ukrainą išlieka panašus – galima tikėtis paramos mažinimo ir sankcijų švelninimo“, – sakė V.Laučius. Tai reikštų, kad tranzito ir prekybos su Rytų rinkomis situacija gali keistis, ypač jei didžiųjų Europos šalių, tokių kaip Vokietija ar Prancūzija, verslo interesai pradės viršyti politinius įsipareigojimus.
Tam pritarė ir Lietuvos pramoninkų konfederacijos prezidentas Vidmantas Janulevičius. Jis teigė, kad auganti įtampa Rytuose ir neaiškus sankcijų Rusijai likimas gali sukelti rimtų pasekmių Lietuvos logistikos sektoriui. „Turime būti pasiruošę, kad po dešimtmečio tranzito kryptys gali keistis. Šiandien orientuojamės į šiaurės-pietų kryptis, bet ilgainiui reikės vėl svarstyti galimybes rytų-vakarų koridoriuje“, – kalbėjo jis.
Ekonominės realijos: JAV, Kinijos ir Europos augimo skirtumai
Ekonomistas Marius Dubnikovas atkreipė dėmesį į ekonominę nelygybę tarp pagrindinių pasaulio regionų ir jos įtaką transporto sektoriui.
„JAV ekonomika per pastarąjį dešimtmetį išaugo 50 proc., Kinijos – 70 proc., o euro zonos augimas siekė vos 7 proc.. Tai rodo aiškią tendenciją – Europa praranda ekonominę dinamiką“, – pažymėjo. M.Dubnikovas. Pasak jo, Europos lėtėjantis augimas ir nesibaigiančios reformos tampa dideliu iššūkiu verslui, nes „senstančios Europos ekonomikos struktūra neleidžia sparčiai atsigauti ar konkuruoti su greitai augančiomis rinkomis“.
Visgi, ekonimistas pastebėjo, kad „Lietuva šiuo metu laikosi neįtikėtinai gerai, nors verslo aplinkoje daug skundų ir nepasitenkinimo. Ekonominiai rodikliai rodo, kad šalis sugeba atlaikyti iššūkius“.
V.Janulevičius diskusijoje akcentavo, kad transporto ir logistikos sektorius turi didelį potencialą augti, tačiau susiduria su rimtais iššūkiais dėl Žaliojo kurso, energetikos sąnaudų ir geopolitinės įtampos. Jis pabrėžė, jog Lietuvos verslas turi investuoti į infrastruktūrą, kad būtų išlaikytas konkurencingumas: „Turime orientuotis į geležinkelių plėtrą, greitinti traukinių greitį ir mažinti CO2 emisijas. Tai padėtų ne tik sumažinti sąnaudas, bet ir leistų vairuotojams dažniau būti namuose, nes kroviniai būtų gabenami efektyviau“.
Žaliasis kursas – iššūkiai ir galimybės
V.Janulevičius pastebėjo, kad nors Europos Sąjunga gali atidėti Žaliojo kurso reikalavimus pusmečiui ar metams, tačiau radikalių pakeitimų nebus. „Mūsų laukia griežti CO2 mokesčiai, todėl verslui būtina jau dabar imtis veiksmų mažinant emisijas, investuojant į elektrifikuotus geležinkelius ir atsinaujinančią energiją,“ – sakė jis.
Kalbėdamas apie Žaliojo kurso įgyvendinimą, Transporto inovacijų asociacijos valdybos pirmininkas Jurgis Adomavičius pabrėžė,k ad nors žaliasis kursas kelia iššūkių, jis taip pat suteikia galimybę mažesnėms įmonėms aplenkti didesnes, jei jos sugebės greitai prisitaikyti ir efektyviai įgyvendinti inovacijas. „Mažos įmonės gali būti greitesnės ir lankstesnės, todėl turi galimybę išnaudoti žaliojo kurso reikalavimus savo naudai“ – pastebėjo J.Adomavičius.
Migracijos politika ir darbo jėgos krizė
Tarptautinio transporto ir logistikos aljanso generalinis sekretorius Povilas Drižas atkreipė dėmesį į darbo jėgos trūkumą – tai itin aktualu Lietuvos transporto sektoriui, kuriame vairuotojų skaičius neatitinka augančių poreikių.
„Migracijos politika turi būti stabili ir prognozuojama. Neturime prabangos uždėti vienodus reikalavimus visiems migrantams – reikia daugiau lankstumo, kad pritrauktume vairuotojų iš užsienio“, – kalbėjo P.Drižas. Jis akcentavo, kad vairuotojų trūkumas yra viena iš didžiausių problemų, ribojančių įmonių konkurencingumą, ir pabrėžė būtinybę kurti stabilią ir prognozuojamą migracijos politiką.
Skaitmenizacija – vienintelis kelias į priekį
J.Adomavičius akcentavo, kad skaitmenizacija ir procesų efektyvinimas yra būtini, jei sektorius nori išgyventi šiandienos konkurencijos sąlygomis: „Skaitmeniniai sprendimai gali sumažinti išlaidas ir CO2 emisijas iki 20 proc., tačiau tam reikia aiškių gairių ir valstybinės paramos.“
Geležinkelių elektrifikacija, automatiniai duomenų apsikeitimo sprendimai ir inovatyvūs intermodaliniai sprendimai buvo įvardinti kaip pagrindinės kryptys, kuriose reikia toliau dirbti.
