„Didėjantį sąmoningumą bei besikeičiantį požiūrį rodo kintantis lietuvių požiūris į investavimo trukmę. Apklausa rodo, kad net 38 proc. respondentų renkasi investuoti į ilgesnes nei 5 m. trukmės paskolas, o vidutinės trukmės – nuo 3 iki 5 m. – investicijas renkasi 31 proc. investuotojų. Žmonės nebesitiki staigaus rezultato, kai praturtėjama per naktį, o tai rodo, kad formuojasi „lėtojo“ investavimo kultūra“, – apklausos duomenis komentuoja Audra Kondrotė, bendrovės komunikacijos ir ryšių su investuotojais vadovė.
Ji pabrėžia, kad investuotojų elgsenos dinamikai įtakos turėjo ir rinką papildžiusios alternatyvios investavimo galimybės. Pavyzdžiui, tarpusavio skolinimas ir sutelktinis finansavimas, kur nereikia turėti didelio pradinio kapitalo, tačiau galima sukaupti antrą pensiją ar papildomas lėšas ateičiai, investuojant periodiškai ir nuosekliai.
„Ilgalaikis ir lėtas investavimas yra racionalus sprendimas, paremtas ekonominėmis prielaidomis. Jei ekonomistų lūkesčiai dėl EURIBOR palūkanų mažėjimo pasitvirtins, mažės palūkanos ir paskolų, ir kitose rinkose. Todėl šiuo metu verta įdarbinti pinigus ilgesniam laikotarpiui“, – pastebi komunikacijos ir ryšių su investuotojais vadovė.
Vis dėlto, atkreipia dėmesį A. Kondrotė, pragmatiškesnio požiūrio į pinigus bei finansinio raštingumo ugdymui erdvės tikrai dar yra. Lietuvos bankas (LB) skaičiuoja, kad šalies gyventojai asmeninėse bankų sąskaitose laiko daugiau nei 15 mlrd. Eur. Šią įspūdingą pinigų sumą būtų galima „įdarbinti“ ir skirti investicijoms bei tokiu būdu apsaugoti nuosavas lėšas nuo nuvertėjimo dėl infliacijos.
Daugiau drąsos ir atsakomybės
Tarpusavio skolinimosi rinkos pradininkai „Savy“ pabrėžia, kad jei prieš dešimtmetį investuotojai buvo itin atsargūs, investavo taupiai ir rinkosi mažų sumų bei trumpo termino paskolas, tai dabar situacija pakito iš esmės: investuotojai gali rinktis investicinius instrumentus, kurie skiriasi palūkanomis, terminais, rizikomis bei užtikrinimo priemonėmis.
„Investuotojai turi daugiau finansinio raštingumo žinių, geba įvertinti ir atsirinkti tai, kas atitinka jų apetitą grąžai ir toleranciją rizikai. Juk žinome taisyklę – kuo didesnė grąža, tuo didesnė ir rizika“, – paaiškina A. Kondrotė.
Kaip rodo apklausa, daugiau nei trečdalis (35 proc.) investuotojų šiais metais tikisi 10–12 proc. grąžos, trečdalis (31 proc.) viliasi uždirbti iki 10 proc., ketvirtadalis nori gauti 12-15 proc.
Įdomi detalė, parodanti ne tik didėjantį finansinį raštingumą, bet ir sąmoningumą bei rūpestį mus supančia aplinka, yra investuotojų dėmesys tvarumui. Net 68 proc. respondentų norėtų, kad dalį jų paskolų portfelio sudarytų investicijos į paskolas, kurios yra orientuotos į tvarumą. 46 proc. apklausos dalyvių nurodė, kad ryžtųsi investuoti į tvarias paskolas arba projektus net ir tuo atveju, jei grąža būtų mažesnė.
Investuoti tampa vis paprasčiau
Nors Lietuva pagal investavimo įpročius atsilieka nuo kitų Europos, ypač Skandinavijos, šalių, tačiau gera žinia, kad per paskutiniuosius 10 m. mūsų šalies gyventojų investavimas priartėjo prie paprasto, specialaus finansinio išsilavinimo neturinčio, žmogaus finansinės disciplinos įpročių.
„Paprastas ir aiškus investavimas, automatizavimo funkcijos, mobiliųjų aplikacijų atsiradimas – visa tai padeda investavimą paversti kasdieniu įpročiu bei higiena. Taigi, kintant investavimo būdų įvairovei bei įrankiams, keičiasi ir investuotojai“, – tendenciją aiškina A. Kondrotė.
„Savy“ atliktoje apklausoje dalyvavo 614 dalyvių, iš kurių dauguma buvo 36-50 metų amžiaus. 75 % apklaustųjų sudarė vyrai, o 25% – moterys.
