Nepaisant pasaulinių iššūkių, praėjusiais metais Lietuvai pavyko pritraukti rekordinį skaičių tiesioginių užsienio investicijų: baigti 57 projektai, kuriais per trejus metus planuojama sukurti 5000 darbo vietų ir investuoti 134,5 mln. Eur į ilgalaikį turtą, rašoma pranešime spaudai. Pasak „Investuok Lietuvoje” Strategijos vadovo, siekiant toliau sėkmingai pritraukti investicijas neabejotinai reikia atlikti visą eilę namų darbų – nuo didelių sklypų su įrengta infrastruktūra, pigios žalios elektros energijos pasiūlos užtikrinimo iki patogaus susisiekimo skrydžiais ir aukštos kvalifikacijos talentų pritraukimo“, – įsitikinęs „Investuok Lietuvoje” Strategijos vadovas.
M. Stasiukaitis pažymi, kad Lietuvai siekiant konkuruoti dėl stambių gamybos sektoriaus investicijų, jau dabar būtina galvoti ne tik apie esamų LEZ teritorijų vystymą, bet ir kai kurių LEZ ribų plėtimą, užtikrinant ateities investuotojų poreikius.
Nors būtent LEZ pritraukia daugiausia tiesioginių užsienio investicijų ir sukuria darbo vietų, apie ne iki galo išnaudotą LEZ potencialą kalba ir rugpjūčio mėnesį paskelbtas Valstybės kontrolės Laisvųjų ekonominių zonų veikos vertinimas. Čia pasiremiama ir Pramonininkų konfederacijos atstovų teigimu, kad investuotojams patrauklesnė išvystyta infrastruktūra, nei vien zonų teritorijose taikomos mokestinės lengvatos. LEZ sukuriamą naudą įvardija ir Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė, pabrėždama talentų pritraukimo aspektą.
„Laisvosios ekonominės zonos visoje Lietuvoje tapo ne tik kertinėmis vietomis, siekiant pritraukti investicijų, bet ir talentingų žmonių erdve. Čia dirba daugiau nei 8,5 tūkst. darbuotojų, o jų atlyginimai gerokai lenkia šalies vidurkį. Dėl mūsų sprendimų jau netrukus čia bus galima steigti ir gynybos pramonės įmones, kurios ne tik kurs naujus produktus, bet ir prisidės prie šalies saugumo. Mūsų regionai yra patrauklūs, jie turi talentingų žmonių. Stiprindami regionus, kuriame daugiau galimybių visai Lietuvai,“ – sako ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė.
Mokestinės lengvatos svarbios, bet ne esminės
Daugiausia tiesioginių užsienio investicijų pritraukusio LEZ Lietuvoje generalinis direktorius Vytautas Petružis pabrėžia, kad kalbant apie užsienio investicijų pritraukimą, mokestinės lengvatos yra svarbios, tačiau esminiai faktoriai yra kvalifikuoti darbuotojai, įsikūrimo greitis ir išvystyta infrastruktūra.
„Mokestinės lengvatos neišvengiamai kuria Lietuvos vertės pasiūlymą, tačiau daug didesnį svorį turi įsikūrimo greitis, kuris pasireiškia keliais aspektais – supaprastintais biurokratiniais procesais ir „plyno lauko“ parengtimi. Laisvos ekonominės zonos, kurių operatoriai turi sukauptą patirtį įkurdinant stambius apdirbamosios gamybos TUI projektus ir kuruojant sistemišką infrastruktūros plėtrą orientuotą į pramonę, kartu su valstybės siūlomomis finansinėmis paskatomis bei instituciniu bendradarbiavimu gerina „plyno lauko“ vertės pasiūlymą“, – sako V. Petružis.
Kauno LEZ augo investicijos, o rajone – gyventojų skaičius
Praktika rodo, kad tuomet, kai sukuriama verslui palanki infrastruktūra ir ateina didieji investuotojai, regionas tampa talentų traukos centru. Tai patvirtina ir Kauno rajono meras Valerijus Makūnas kalbėdamas apie Kauno LEZ įsikūrusių įmonių poveikį. Jis teigia, kad šiuo metu Kauno rajono savivaldybė dėl sparčiai augančių kvalifikuotų darbo vietų skaičiaus yra patraukli ne tik kitų regionų gyventojams, bet ir grįžtantiems emigrantams. Per 2022 metus savivaldybės gyventojų skaičius paaugo beveik 6 tūkstančiais ir tam neabejotinai įtakos turėjo rajone veikiantis LEZ, per metus (2021 m. duomenys) sukariantis 2,2% visoje Lietuvoje apdirbamosios gamybos sektoriaus sukuriamos pridėtinės vertės (194,44 mln. eurų).
Kauno LEZ veikiančios užsienio kapitalo įmonės pernai sukūrė 600 naujų darbo vietų ir planuoja papildomai sukurti dar per 2000. 2022 m. į plėtrą šios įmonės investavo 105 mln. EUR, o planuojamos investicijos sudaro 170 mln. EUR.
„LEZ yra patrauklūs dėl geografinės vietos pranašumų, mokesčių lengvatų ir plataus spektro techninį išsilavinimą turinčių specialistų. Mus džiugina, kad Kauno LEZ kuriasi ir vietiniai investuotojai. Pavyzdžiui, 2019 m. laisvojoje ekonominėje zonoje įsikūrusi baldų gamykla „Freda“ į plėtrą investavo jau 155 mln. eurų, o iki 2024 m. pabaigos pasiryžusi investuoti dar 50 mln.“, – teigia Kauno rajono meras.
V. Makūnas kalbėdamas apie didžiuosiu investicinius projektus, kuriuos vykdo visame pasaulyje garsios įmonės, pastebi, jog LEZ įsikūrusių įmonių nauda valstybei neapsiriboja jų pačių investicijomis, kuriamomis darbo vietomis ir mokamais mokesčiais: „Įmonės perka daug žaliavų, paslaugų ir ilgalaikio turto, o daugiau nei trečdalis jų atkeliauja iš vietinių tiekėjų. O tai prisideda prie regiono ir visos šalies ūkio augimo.“
Regioninė specializacija gali tapti konkurenciniu pranašumu
M. Stasiukaitis „Investuok Lietuvoje” Strategijos vadovas atkreipia dėmesį, kad LEZ gali tapti dar vienu šalies privalumu ir dėl juose besiformuojančių klasterių, kuriuose gali būti vystoma regioninė specializacija.
„Pavyzdžiui, Kauno LEZ jau šiuo metu yra svarbus Lietuvos automobilių komponentų gamybos centras, kuriame veikia tokios įmonės kaip „Continental“ ar „Hella“. Čia taip pat formuojasi ir gyvybės mokslų sektoriaus augimui svarbus medicinos prietaisų gamybos segmentas – Kauno LEZ pernai patvirtinta 15 mln. Eur vertės Singapūro medicininės įrangos „Esco Lifescieces“ gamykla, gaminsianti medicininę įrangą vaisingumo klinikoms ir laboratorijoms“, – vardija jis ir mano, kad ilgainiui specializacija įvardintuose segmentuose gali tapti svarbiu ne tik Kauno, bet ir bendrai Lietuvos pranašumu konkuruojant dėl automobilių pramonės ar elektronikos sektoriaus investicijų.