1. Nelegalūs lošimai buvo viena iš priežasčių, kodėl Lietuvoje 2001 m. buvo įgyvendinta lošimų legalizacija, kuri nelegalios pasiūlos problemą išsprendė. Tačiau nelegalių lošimų pasiūla vėl pasirodė praėjusio dešimtmečio viduryje, kai pradėjo populiarėti nuotolinių (internetinių) lošimų paslaugos, kurios Lietuvoje buvo įteisintos 2016 m. Tačiau šį kartą tai nelegalios pasiūlos nepanaikino. Tai lėmė keletas priežasčių – su nelegalia pasiūla ir jos reklama virtualioje erdvėje kovoti yra sunkiau nei fizinėje. Kita vertus, dėl mūsų šalyje esančios griežtos legalių azartinių lošimų reguliavimo politikos, nelegalūs organizatoriai nuolat rasdavo būdų kaip būti patraukliems potencialiems vartotojams. Intensyvią nelegalių organizatorių veiklą viešoje erdvėje imtasi nagrinėti dar 2017 m.
2. Deja, nuo to laiko nelegalios pasiūlos problemos mastas tik didėjo. Pavyzdžiui, 2021 m. bendrovė „H2 Gambling Capital“ atliko tyrimą, kurio rezultatai parodė, kokią Europos nuotolinių
lošimų rinkos dalį sudaro lošimai licencijuotose ir nelegaliose svetainėse. Lošimų priežiūros tarnyba, bendradarbiaudama su Danijos Karalystės azartinių lošimų priežiūros tarnyba „Spillemyndigheden“, gavo ir viešai paskelbė minėto 2021 m. bendrovės „H2 Gambling Capital“ tyrimo rezultatus, kurie parodė, jog nelegalių lošimų paslaugų vartojimas Lietuvoje tais metais sudarė apie 15 proc. visų lošimo paslaugų. Visos šios nelegalios paslaugos buvo ir yra nuotoliniai (internetiniai) lošimai.
3. Atsakingo lošimų verslo asociacija 2023 m. kartu su tyrimų bendrove „Spinter tyrimai“ atlikto gyventojų sociologinį tyrimą dėl nelegalaus lošimo masto lošiant azartinius lošimus internete, kurį
visuomenei viešai pristatė 2024 m. sausio mėn. 9 d. Tyrimo rezultatai parodė, kad nelegalių lošimų rinkos dydis Lietuvoje siekia apie 25 proc. visos lošimų rinkos. Beveik ketvirtadalis lošėjų lankosi
Lietuvoje nelegaliose lošimų svetainėse, o net 69 proc. apklaustųjų pripažino turėję žaidimo patirtį lošiant nelegaliose svetainėse. Lošėjai naudojasi nelegalių lošimų skatinimo ir rinkodaros priemonėmis, kurios Lietuvoje yra draudžiamos. Tyrimas taip pat atskleidė, kad tik trečdalis apklaustųjų geba teisingai identifikuoti legalias svetaines.
4. Nesutramdoma nelegalių lošimų pasiūlos žala viešajam interesui yra didžiulė. 25 proc. nelegalių paslaugų vartojimo apimtis reiškia, jog užsienio šalių nelegalių lošimų organizatoriai gauna apie 50 mln. neteisėtų pajamų, kas sudaro apie 20 mln. eurų į valstybės biudžetą negautų įplaukų įvairių mokesčių pavidalu.
Socialinės žalos piniginė išraiška yra sunkiau paskaičiuojama, tačiau akivaizdi. Į nelegalius lošimus įsitraukia paaugliai ir jaunimas, kuriems yra numatytas 21 m. amžiaus barjeras legalių nuotolinių
lošimų atžvilgiu. Taip pat Apribojusių savo galimybę lošti asmenų registras tampa riboto efektyvumo priemone, nes asmuo, apsiribojęs nuo legalių lošimų, niekaip nėra apribotas dalyvauti nelegaliuose lošimuose. Saugumo aspektas – niekas tiksliai negali pasakyti, kas yra tos užsienio bendrovės, kurios organizuoja nelegalius lošimus mūsų šalyje. Tačiau aišku, kad jos gauna prieigą prie asmeninių ir finansinių Lietuvos piliečių duomenų - asmenų, kurie vartoja nelegalias paslaugas, todėl yra pažeidžiami. Yra rimta rizika, jog nelegalių lošimų organizatoriai gali būti susiję su tarptautiniu organizuotu nusikalstamumu, teroristinėmis organizacijomis ar Lietuvos Respublikai priešiškų valstybių spec. tarnybomis.
5. Kokios yra nelegalių lošimo paslaugų vartojimo augimo priežastys:
5.1. Nelegalios lošimų paslaugos yra tikslingai nukreiptos į Lietuvos vartojus – tinklapiai yra lietuvių kalba, kaip ir jų reklamos, sklaidai pasitelkiami Lietuvos influenceriai ir pan. Dauguma atvejų vyksta realus lošimo paslaugos suteikimas – vartotojams yra išmokami laimėjimai ir kt., todėl vartojimas dažnai yra ilgalaikis.
5.2. Vartotojų požiūriu nelegalios lošimų paslaugos gali būti vertinamos netgi kaip patrauklesnės nei
legalios. 2021 m. buvo dar kartą sugriežtintos legalių lošimų rinkodaros priemonės – uždraustos visos lošimų skatinimo priemonės. Tuo tarpu nelegalūs lošimai vartotojams suteikia bonusus, nuolaidas, nemokamus lošimus ir kitus paskatinimus.
5.3. Nelegalių lošimų pasiūla yra aktyviai reklamuojama, nesilaikant jokių legalių lošimų reklamai
taikomų apribojimų. 2019 m. buvo priimti Azartinių lošimų įstatymo pakeitimai, kuriais lošimo
bendrovių reklama buvo uždrausta, paliekant tik galimybę reklamuoti prekių ženklą ir lošimų rūšį, tuo tarpu nelegalūs lošimų organizatoriai savo reklamose gali pateikti bet kokius teiginius.
5.4. Kaip nurodė ALVA atliktas aukščiau minėtas tyrimas, ženkli dalis vartotojų netgi nesugeba atskirti legalių lošimų paslaugų nuo nelegalių, kas nėra labai keista, nes dalis nelegalių lošimų organizatorių savo svetainėmis imituoja legalių organizatorių prekės ženklus ir pan.
5.5. Nelegalių lošimų pasiūla yra gausi ir lengvai prieinama. Nereikia jokių specialių žinių ar įgūdžių norint susikurti paskyrą ir pradėti naudotis paslaugomis nelegalių organizatorių, kurie aptarnauja ir Lietuvos bankų bei fintech įmonių mokėjimo korteles.
5.6. Valstybės taikomos nelegalios pasiūlos užkardymo priemonės, tai yra, Lošimų priežiūros tarnybos inicijuojami ir teismo sprendimu blokuojami nelegalių organizatorių tinklapiai, yra labai menko efektyvumo.
Šiuos teiginius pagrindžia ALVA atlikti ir antstolio protokoluoti faktinių aplinkybių fiksavimo atvejai, įvykdyti 2022 m. gegužės mėn. 11 d., 2022 m. rugsėjo mėn. 02 d., 2024 m. gegužės mėn. 15
Protokoluose konstatuojama, kad Lietuvoje galima prisijungti prie Lošimų priežiūros tarnybos užblokuotų lošimų interneto svetainių, užsiregistruoti, įsinešti pinigų į savo lošimų sąskaitą, atlikti
statymus bei atlikti kitus veiksmus. Taip pat konstatuojama, kad nelegaliose svetainėse reklamuojami bonusai, prizai, akcijos, nuolaidos, t. y. įvairiais būdais skatinama lošti. Taip pat konstatuojama, jog Lietuvoje azartinių lošimų nelegalios veiklos internetinių puslapių blokavimas yra nominalus, šių puslapių blokavimą labai lengva apeiti, tokiuose internetiniuose puslapiuose Lietuvos azartinius lošimus ribojančių teisės aktų normų nepaisoma, t. y. nestebimas lošėjo amžiaus cenzas, gautinos pajamos iš azartinių lošimų, netikrinama, ar asmuo yra įtrauktas į sąrašą asmenų, kurie apribojo savo galimybę lošti. Šie atvejų fiksavimo protokolai buvo pateikti Finansų ministerijai ir Lošimų priežiūros tarnybai.
6. Nepaisant didelio nelegalių lošimų problemos masto ir akivaizdumo, atsakingos valstybės institucijos, Finansų ministerija bei Lošimų priežiūros tarnyba, nesiėmė jokių esminių priemonių minėtai problemai spręsti.
Finansų ministerija problemą pripažįsta, tačiau teigia nerandanti naujų tinkamų priemonių. Lošimų priežiūros tarnyba, jos ilgamečio vadovo V. Daukšio (nuo 2016 m.) vardu, gi neigia problemos mastą ir teigia gerai atliekanti savo darbą. Tačiau skandalingai pagarsėjusi p. Stepukonio istorija, kai minėtas asmuo pralošė iš „Baltcap“ fondo galimai pasisavintus pinigus dar kartą paneigia tokius teiginius. Šarūnas Stepukonis pralošė apie 15 mln. eurų Estijos bendrovės „OB Holding 1“, valdančios prekės ženklus „Olympic casino“ ir „Olybet“, estiškame tinklapyje, kuris Lietuvoje turėjo būti neprieinamas, nes minėta Estijos bendrovė neturi licencijos teikti lošimų paslaugas Lietuvoje (ją turi Lietuvoje registruota bendrovės antrinė įmonė „Olympic Casino Group Baltija“). Kaip suprantama, minėtas estiškas lošimų tinklapis veikia pagal Estijos Respublikos reguliavimą, kuris yra žymiai liberalesnis, tiek reglamentavimo, tiek mokestine prasme, nei mūsų šalyje.
Valstybės institucijų teiginiai, kad nėra kitų efektyvesnių priemonių kovoti su nelegalia pasiūla, yra abejotini ir kelia klausimus dėl motyvacijos stokos ar kitų priežasčių. 2021 m. vyko diskusija tarp Lietuvos bankų asociacijos, Lošimų priežiūros tarnybos, Finansų ministerijos ir Lietuvos banko dėl atsiskaitymų mokėjimų kortelėmis ribojimo už nelegaliai Lietuvoje teikiamas azartinių lošimų paslaugas. Lietuvoje veikiantys bankai šią diskusiją inicijavo 2021-05-03 d. raštu Nr. 18/09, pateiktu Lošimų priežiūros tarnybai ir Finansų ministerijai. Šiame rašte bankai argumentuotai pateikė savo poziciją dėl negalimumo tinkamai įgyvendinti ALĮ 207 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu Lošimų priežiūros tarnybos pateikiamų nurodymų, kai mokėjimai nelegalių lošimų
organizatoriams atliekami naudojant mokėjimo korteles, ir pateikė galimus efektyvesnius kontrolės būdus, t. y.:
a) Lošimų priežiūros tarnybai buvo pasiūlyta kreiptis į mokėjimo kortelių organizacijas VISA ir Mastercard, nurodant problematiką, su kuria susiduriama, ir nurodyti apriboti nelegalių lošimų organizatorių veiklą, nepriimant atsiskaitymų su Lietuvos kredito įstaigų išleistomis kortelėmis;
b) LPT taip pat buvo pasiūlyta keisti „black list“ sąrašus į „white list“ pagrindu grįstus sąrašus, kuriuose būtų nurodyti Lietuvoje teisėtai nuotolines lošimo paslaugas teikiantys operatoriai. Kiti kortelių atsiskaitymai, susiję su subjektais, kurie pagal kortelių organizacijų jiems priskirtą identifikatorių identifikuoti kaip vykdantys lošimų veiklą (MCC 7995), būtų blokuojami automatiškai.
Tačiau šių pasiūlymų, kurie būtų padėję ženkliai apriboti nelegaliam lošimų verslui galimybes veikti Lietuvoje, valstybės institucijos nepalaikė. Lošimų priežiūros tarnyba apskritai nurodė patiems bankams kreiptis į mokėjimo kortelių organizacijas VISA ir Mastercard bei savarankiškai ieškoti būdų, kaip pašalinti problemas, su kuriomis susiduria finansų įstaigos, vykdant Lošimų priežiūros tarnybos nurodymus. Lietuvos bankas teigė, kad „white list“ principo taikymo sąlygos, įskaitant jas galinčius taikyti subjektus, turėtų būti aiškiai reglamentuotos pačiame ALĮ ir (arba) jį įgyvendinančiuose teisės aktuose. Finansų ministerija 2021-12-10 rašte lakoniškai konstatavo, kad šiuo metu teisės aktai nenumato teisės įgyvendinti ALĮ 207 straipsnio 1 dalies reikalavimus taikant „white list“ metodą, tačiau pažadėjo, kad ministerija artimiausiu metu planuoja parengti ALĮ pakeitimus, kurie bus pateikti derinimui visiems suinteresuotiems subjektams. Praėjus daugiau nei 2,5 metų galima tik su dideliu apmaudu konstatuoti, kad Finansų ministerija savo pažado parengti ALĮ pakeitimus neįvykdė.
7. Aukščiau išdėstytos problematikos kontekste Atsakingo lošimų verslo asociaciją labai nustebino Finansų ministerijos atsakas į galimai didėjančias probleminio lošimo apimtis Lietuvoje ir p.
Stepukonio istoriją, turint omenyje, kad šios abi situacijos turi tiesiogines sąsajas su nelegalia lošimų pasiūla mūsų šalyje. Finansų ministerijos ir Lošimų priežiūros tarnybos paruoštame įstatymų pakeitimo pakete nėra nė vienos priemonės, nukreiptos prieš nelegalius lošimus. Visos siūlomos priemonės, kaip ir iniciatyva uždrausti lošimų reklamą, fokusuojasi tik į legaliai paslaugas teikiantį, griežtai kontroliuojamą, mokesčius mokantį verslą. Akivaizdu, jog legalių lošimų paslaugų reklamos draudimas sukurs situaciją, kuomet potencialūs vartotojai matys tik nelegalių organizatorių reklamas.
Daugelio Europos valstybių patirtis rodo, jog perteklinis legalių lošimų paslaugų ribojimas, nesant rimtų prevencinių-edukacinių pastangų ir esant lengvai prieinamai nelegaliai pasiūlai, neduoda norimo efekto mažinti probleminį lošimą, o sukuria prielaidas nelegalių paslaugų vartojimo augimui. Pažymėtinas yra Vokietijos pavyzdys – šioje šalyje buvo nuspręsta, jog reikia įvesti asmeniui 900 Eur apribojimą internetiniams lošimams – tiek žmogus gali išleisti per mėnesį. Dėl to Vokietijoje labai išaugo nelegalių lošimų vartojimas ir nelegali rinka tapo tokia didelė, jog į jos aptarnavimą įsitraukė net eilė Lietuvos fintech įmonių, kaip neseniai buvo paskelbta vienos Lietuvos žiniasklaidos priemonės tyrime. Mūsų duomenimis, lietuviškos „fintech“ įmonės galimai aptarnauja ir Lietuvoje teikiamas nelegalių lošimų paslaugas.
Tuo tarpu, gegužės 9 d. dieną Vyriausybė priėmė neigiamą išvadą dėl Seimo narių iniciatyvos, kuria buvo siekiama ženkliai sugriežtinti baudžiamąją atsakomybę už nelegalių lošimų organizavimą Lietuvoje.
Todėl prašome valstybės institucijų atkreipti dėmesį į šiame rašte išdėstytą problematiką ir imtis efektyvių priemonių viešajam interesui apginti – užkardyti nelegalią lošimų pasiūlą.
Kreipimąsi asociacija išsiuntė šioms organizacijoms:
Vyriausybės kanceliarijai
Seimo biudžeto ir finansų komitetui
Seimo socialinių reikalų ir darbo komitetui
Seimo Audito komitetui
Seimo Antikorupcijos komisijai
Seimo Priklausomybių prevencijos komisijai
Prezidentūrai
Specialiųjų tyrimų tarnybai
Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai