17,9 proc. apklausoje dalyvavusių 18-35 m. amžiaus respondentų išskiria darbovietės tvarumą ir rūpinimąsi poveikiu aplinkai kaip svarbų kriterijų renkantis darbą privačiame sektoriuje. Kiek mažiau organizacijos tvarumu rūpinasi 46-55 m. amžiaus respondentai – 14,5 proc. Darbovietės tvari veikla ir rūpinimasis poveikiu aplinkai mažiausiai aktualus 56 m. ir vyresniems šalies gyventojams – šiam kriterijui prioritetą teikia tik 8,7 proc. šios amžiaus grupės apklaustųjų, rašoma pranešime spaudai.
„Tvariai savo veiklą vystančios įmonės yra itin patrauklios jaunesniems darbo rinkos dalyviams, kurie yra labiau linkę domėtis verslo daromu poveikiu aplinkai ir patys renkasi tvaresnę produkciją, labiau įsitraukia į aplinkosaugos, socialinius, lygių teisių ir kitus visuomenei aktualius klausimus. Tuo pačiu jaunoji karta yra reiklesnė darbo sąlygoms ir aplinkai, kurioje dirba“, – teigia „Vesta Consulting“ vadovas Evaldas Savickis.
Portalo „Fast Company“ 2019 m. atlikto tyrimo duomenimis, 40 proc. tūkstantmečio kartos atstovų tvirtino pasirinkę darbovietę dėl jos tvarumo, o 70 proc. liktų dirbti, jei kompanija įgyvendintų tvarumo strategiją.
Renkasi dirbti dėl organizacijos misijos
Pasak Lietuvos vienaragio, internetinę naudotų mados prekių platformą kuriančios įmonės „Vinted“ tvarumo vadovės Sigitos Žvirblytės, kompanijos vidinių apklausų duomenimis, net 9 iš 10 įmonėje dirbantys žmonės nurodo, kad juos darbe įkvepia organizacijos tikslas ir misija.
„Vykdydami atrankas, iš daugelio kandidatų išgirstame, jog mūsų misija jiems iš tiesų itin svarbi. Kai kurie kandidatai mūsų veiklos sritį net nurodo kaip vieną iš faktorių, kurie padeda apsispręsti, į kurią organizaciją eiti dirbti, jei turimi keli pasiūlymai. Tuomet pagrindiniu motyvu tampa tai, kad žmogus nori prisidėti prie produkto, skatinančio tvarumą, kūrimo“, – dalijasi S. Žvirblytė.
„Vinted“ misijai paversti naudotus daiktus pirmuoju vartotojo pasirinkimu yra labai svarbus motyvacijos ir darbuotojų įsitraukimo aspektas – prie to prisideda visi įmonės darbuotojai. Tvarumo principais organizacijos veikloje vadovaujamasi kiekvieną dieną: kuriant organizacijos platformą optimizuojami resursai, kurių didžiausias yra elektros energija – šiuo metu visi įmonės serveriai, įskaitant Vilniaus biurą, naudoja žalią elektros energiją iš atsinaujinančių šaltinių.
Naudoti darbuotojų kompiuteriai dovanojami „Vaikų svajonių“ projektui „Mažieji burtininkai“. Taip pat mažinamas maisto švaistymas – biuro darbuotojams ruošiami greiti nemokami užkandžiai iš po pietų likusių produktų „Vinted“ biuro kavinėje. Organizuojamuose renginiuose užuot dalinus įmonės atributiką dalyviams kaip dovana sodinami medžiai, remiamos įvairios iniciatyvos, kaip mentorystės programa „Women Go Tech“ ir pan.
Situacija tvarumo srityje gerėja
Pasak E. Savickio, organizacijos tvarumas apima skirtingas sritis – tiek vidinius verslo procesus, tiek poveikį aplinkai ir suinteresuotoms šalims.
„Klimato kaita kaip niekada skatina diegti aplinkosaugos sprendimus ir mažinti neigiamą poveikį aplinkai, tačiau tvarumo strategija nėra vien tik gamtos išsaugojimas ar greičiau suyrančių, ekologiškų pakuočių pasirinkimas. Tvarus verslas yra dėmesingas tiek savo darbuotojams, tiek klientams ar partneriams, tiek skaidriam bei etiškam įmonės valdymui ir nesiekia pelno suinteresuotų šalių sąskaita“, – pastebi jis.
Tvarumo įgyvendinimas organizacijoje dažniausiai prasideda nuo valdysenos peržiūros ir tam tikrų procesų bei procedūrų sukūrimo. Pavyzdžiui, gamybinė įmonė į tiekėjo atrankos procesą įtraukdama su tvarumu susijusius kriterijus įgyvendina ne tik aplinkosauginius, bet ir socialinius, valdysenos aspektus.
„Jaunesniems darbuotojams itin aktualu, kad tvaria besiskelbianti įmonė tokia ir būtų iš tikrųjų – elgtųsi sąžiningai atsižvelgiant į suinteresuotų šalių interesus. Jei gaminame tvarų produktą, vadinasi, stengiamės pritaikyti tvarumo principus visoje savo veikloje. Augantis vartotojų reiklumas tvariems produktams savaime augina poreikį ir tvariai veikiančioms įmonėms – ne tik iš vartotojų, bet ir iš darbuotojų perspektyvos“, – sako E. Savickis.
Nors Lietuvą sunku lyginti su tokiomis tvarumo srityje pažengusiomis šalimis, kaip Prancūzija, Šveicarija ar Skandinavijos šalys, „Vinted“ tvarumo vadovė S. Žvirblytė įsitikinusi – situacija šalyje tikrai gerėja.
„Lietuvoje kompanijų susidomėjimas tvarumo temomis didėja, kaip ir bendras visuomenės susidomėjimas ekologija bei socialiai atsakingu verslu. Daromas progresas ir judėjimas link tvarumo tikslų yra daug svarbesnis nei lyginimasis su kitomis šalimis, o Lietuvoje tikrai matomas dažnesnis tvarumo klausimų kėlimas verslo sektoriuje, kas tikrai džiugina“, – teigia S. Žvirblytė.
Jai pritaria ir „Vesta Consulting“ vadovas: „Lietuvos įmonės jau dabar ruošiasi naujai darbuotojų kartai, kuriai tvarumo principų taikymas versle bus tiek pat aktualus, kaip ir atlyginimo dydis ar darbo sąlygos“.
Rugpjūčio pabaigoje atliktoje „Spinter tyrimai“ apklausoje dalyvavo 1014 šalies gyventojų nuo 18 iki 75 metų amžiaus.