Nors atliktas tyrimas parodė akivaizdų norą perduoti verslą jaunesniems šeimos nariams, pasirengimas tai padaryti Baltijos šalyse skiriasi. Į klausimą, ar verslas turi įpėdinį, žmogų, kuris yra ugdomas perimti įmonės valdymą, 69 proc. latvių, pusė estų ir tik 37 proc. lietuvių atsakė teigiamai, o pasirinkti įpėdiniai beveik išimtinai yra iš šeimos narių tarpo, rašoma pranešime spaudai.
Vis dėlto, nors dauguma respondentų ir turi identifikavę įpėdinį, didžioji dalis jų dar neturi įpėdinystės plano, šeimos konstitucijos ar sistemingo požiūrio į įpėdinių mokymą: tik 25 proc. Lietuvos, 44 proc. Latvijos ir 27 proc. Estijos respondentų teigė turintys oficialų arba neoficialų įpėdinystės planą. Lietuvos ir Estijos įmonės skatina įpėdinius įgyti patirties už šeimos verslo ribų, tačiau dauguma latvių to daryti nelinkę.
„Nors matoma tendencija, kad net 85 proc. Baltijos šalių šeimos įmonių savininkų nori perduoti verslą kitai kartai, tik maža dalis jų yra atlikę įpėdinystės planavimą. Tarptautiniai tyrimai rodo, kad tik apie 25-30 proc. šeimos verslų pasiekia antrąją kartą, o likusieji žlunga arba yra parduodami anksčiau, nei antroji karta turi galimybę perimti verslą. Manau, kad Baltijos šalyse galime pasiekti daug geresnius rezultatus ir tai įmanoma padaryti daugiau dėmesio skiriant įpėdinystės planavimui. „Sorainen“, bendradarbiaudama su BFFI, yra pasiryžusi padėti šeimos verslams šiame kritiniame perėjimo etape, kad užtikrintų jų ilgaamžiškumą ir sėkmę tolesnėse kartose“, – teigia Laimonas Skibarka, „Sorainen“ partneris ir Privačių klientų grupės vadovas.
Apklausa taip pat atskleidė, kad maždaug pusė šeimos įmonių, 57 proc. Latvijoje, 54 proc. Lietuvoje ir 43 proc. Estijoje, save pristato kaip šeimos verslus. Todėl nenuostabu, kad daugumoje apklausoje dalyvavusių įmonių šeimos nariai daro įtaką strateginių sprendimų priėmimui: 78 proc. Estijoje, 75 proc. Lietuvoje ir 57 proc. Latvijoje.
Įdomu tai, kad galima daryti prielaidą, jog Latvijos šeimos įmonėse tarp šeimos narių tvyro mažiausiai įtampos, susijusios su jų verslu. Paklausti, kaip dažnai jiems yra tekę susidurti su sunkumais sprendžiant nesutarimus šeimos viduje, susijusius su šeimos verslo plėtra, beveik pusė latvių atsakė „niekada“, palyginti su tik ketvirtadaliu estų ir iš esmės vos keliais lietuviais (tik 3 proc.). Tikėtina, kad šis aspektas yra susijęs su šeimos vertybių įtaka verslui. Juk trys iš keturių latvių sutiko, kad šeimos vertybės vaidina svarbų vaidmenį jų įmonėje, tą patį teigė mažiau nei pusė Lietuvos ir Estijos respondentų.
Gera žinia ta, kad šeimos verslai gerai jaučiasi inovacijų atžvilgiu: dauguma respondentų pasidalijo nuomone, kad jaunoji karta į įmonę atnešė novatoriškų sprendimų (78 proc. Estijoje, 77 proc. Latvijoje ir 64 proc. Lietuvoje).
„Šią apklausą nusprendėme atlikti būtent dabar, nes šeimos verslai Baltijos šalyse dar visai neseniai patyrė arba šiuo metu susiduria su kartų kaitos iššūkiais. Mūsų tikslas buvo visapusiškai suprasti verslų požiūrį į kaitos procesą ir šeimos vertybių vaidmenį. Šios įžvalgos padės mums nukreipti savo pastangas taip, kad jos geriau atitiktų šeimos verslų poreikius“, – teigia docentė ir BFFI valdybos narė Krista Jaakson.
Šią pirmąją Baltijos šalyse šeimos įmonių apklausą atliko „Sorainen“ ir BFFI, bendradarbiaudamos su ISM Vadybos ir ekonomikos universitetu, Tartu universitetu bei Latvijos universitetu (tyrėja Jelena Luca). Iš viso apklausoje dalyvavo 302 respondentai (114 iš Latvijos, 99 iš Estijos ir 89 iš Lietuvos). Respondentais parinkti sprendimus šeimos įmonėse priimantys asmenys, daugiausia jas įsteigusių šeimų atstovai.