Apie tai ir daug kitų dalykų laidoje „Verslo požiūris“.
– Kaip vertinate solidarumo mokestį – Lietuva jį turi ir, tikėtina, jis liks, kaip Latvijoje ir Estijoje?
– Visos šalys nuėjo skirtingu keliu. Jis buvo įvestas be tinkamo pasiruošimo ir įtraukimo. Estijoje buvo daug diskusijų ir nuspręsta nekeisti ilgalaikės mokestinės sistemos. Latvijoje nuspręsta paremti būsto kreditus turinčius gyventojus ir jiems išmokėti tam tikrą paramą. Ji nebuvo nukreipta dengti būsto paskolas. Žmonės lėšas gavo tiesiog į asmenines sąskaitas ir jas galėjo panaudoti skirtingiems tikslams.
Kalbant apie Lietuvą ir įvestą mokestį, pas mus pritrūko bankų įtraukimo ir pasiruošimo.
– Kokia buvo vidutinė suma, kam šiuos pinigus žmonės išleido?
– Labai preliminariai, Latvijoje tai buvo nuo 600 iki 800 eurų, kuriuos tiesiog išmokėjo būsto kreditus turintiems žmonėms. Padarėme apklausą, kam išleido šiuos pinigus. 46 proc. mūsų klientų, kurie gavo šią paramą, už pinigus pagerino būstą. Kiti išleido kitoms reikmėms. Neturiu atsakymo, ar tai reiškia, jog parama pasiekė tikslą.
Lietuvoje mokame ir pasiruošę mokėti Solidarumo mokestį, tačiau klausimas kaip tai prisideda prie ekonomikos vystymo ir kaip tai atsiliepia investiciniai aplinkai.
– Kaip šis mokestis veikia investicinę aplinką?
– Paprastai mokesčiai numatomi ir planuojami iš anksto. Tai žinoma verslui ir investuotojui. Jam šokas kai jau būna investavęs ir staiga pasikeičia mokestinė aplinka. Dėl to pritraukti daugiau investicijų į Lietuvą gali būti sudėtingiau.
Kalbant apie bankus, konkurencija labai aštri.
- Ačiū už pokalbį.