BTC birželį atpigo apie 7% ir tai buvo ketvirtas prasčiausias birželis per visą BTC istoriją. Iki šiol kaina pirmą vasaros mėnesį vidutiniškai likdavo beveik nepasikeitusi. Liepą ji vidutiniškai pakildavo apie 8% (būdavo 4-10% kritimai, ir 8-24% brangimai). O po pirmą ketvirtį buvusio brangimo 69%, kaina antrą ketvirtį sumažėjo apie 12%. Savo ruožtu šis mėnuo prasidėjo brangimu ir pirmosiomis dienomis kaina perlipo 63 000 JAV dolerių ribą. Tačiau ketvirtadienio popietę ji nukrito žemiau 58 000 JAV dolerių, arba lygio, matyto gegužės pradžioje. Per savaitę BTC atpigo apie 5%, metinį prieaugį sumažindamas iki 87%.
BTC kaina per pastaruosius tris mėnesius:
Grafikas: Coingecko.com
Kažkokių aiškių, šiandieninį pigimą paskatinusių naujienų nebuvo ir kaina gana jau tradiciškai krito prekybos Azijoje, o vėliau ir Europoje valandomis (o šiandien JAV švenčiama Nepriklausomybės diena rinkos ir pirkėjų aktyvumui taip pat nepagalbės).
Rinkos kontekstas ir toliau išlieka mažiau daugiau tas pats – vasariškai sumenkusi prekyba bei menkesnis likvidumas, kas reiškia, kad kainoms pajudinti reikia palyginti mažesnių sumų.
Be to, tęsiasi instituciniai BTC išpardavimai (pvz., Vokietijos policijos pardavinėjami konfiskuoti BTC) bei nerimsta baimės dėl bankrutavusios BTC keityklos „Mt. Gox“ kreditoriams šį mėnesį numatomų pradėti grąžinti milijardų vertės BTC. Kap rašyta, analitikai svarsto, kad šios baimės yra perdėtos ir BTC atgavę kreditoriai parduos mažiau BTC nei, panašu, tikisi rinka. Tačiau esant dabartinei, palyginti menkai paklausai, tai vistiek gali turėti neigiamos įtakos kainai. Savo ruožtu, nagrinėdami kitus, pastaruoju metu matytus išaugusios BTC pasiūlos šaltinius, analitikai nesutaria, ar Bitkoino kasėjai bei ilgalaikiai investuotojai jau baigė išparduoti savo turimus BTC.
Taip pat svarstoma, kad kainai nukritus žemiau 60 000 JAV, tai gali išgąsdinti ir žymią dalį BTC ETF (exchange-traded fund, biržoje prekiaujami fondai) investuotojų, investavusių į ETF esant būtent tokiai kainai. Šie fondai JAV birželio pabaigoje kiek atsigavo, bet pastarąsias dvi dienas vėl matė daugiau atsiimamas investicijas nei naujas įplaukas.
Trumpalaikės ir ilgalaikės prognozės
Kad ir kaip būtų, dabartinė BTC paklausa nesugeba nusverti pasiūlos ir prognozuojama, kad greitu metu galime pamatyti ir 55 000 – 50 000 JAV dolerių ar net mažesnes kainas. Kuo turbūt apsidžiaugs tokias nuolaidas medžiojantys ilagalaikiai investuotojai, vis dar turintys laisvų lėšų. Tarp tokių potencialių investuotojų vis dažniau minimas ir per 100 mlrd. JAV dolerių vertės turto turintis „Dell“ kompanijos įkūrėjas ir vadovas Michaelas Dellas, pastaruoju metu vis aktyviau demonstruojantis savo palankumą BTC. Be to, rudens antroje pusėje gali prasidėti milijardinės išmokos iš žlugusios FTX keityklos ir prognozuojama, kad čia gali būti rimtas naujos paklausos šaltinis, mat bent dalis keityklos kreditorių norės grįžti į rinką ir vėl pirks BTC bei kitą kriptoturtą.
Analitikai kalba, kad artimiausiu metu BTC rinką vėl gali stipriau veikti makro dalykai – jei bus daugiau ženklų dėl silpnėjančios ekonomikos, investuotojai ir vėl gali pasukti BTC link, siekdami apsaugoti investicijas. Be to, silpėjantis ūkis gali suteikti daugiau paskatų ir JAV centriniam bankui (Fed) mažinti palūkanas.
Tad analitikai vis dar neatšaukia teigiamų ilgesnio laikotarpio prognozių. Pvz., „Standard Chartered“ banko analitikas sako, kad BTC naują kainos rekordą gali pasiekti rugpjūtį, o 100 000 JAV dolerių kaina tikėtina iki prezidento rinkimų JAV lapkritį.
Rinka tuo pačiu laukia ir antros pagal rinkos kapitalizaciją kriptovaliutos ethereum (ETH) ETF patvirtinimo JAV, kurio dabar tikimasi kitą savaitę. Tai gali tapti papildoma paskata atsigauti rinkai. Tačiau kol kas, bent jau praėjusią savaitę, investuotojai buvo labiau linkę atsiimti pinigus iš kitų investicinių ETH produktų. „Galaxy Digital“ analitikai skaičiuoja, kad ETH ETF per pirmus penkis mėnesius gali pritraukti 20-50% to, ką pavyko BTC ETF, kas atitiktų maždaug 3-7,5 mlrd. JAV dolerių.
Laukimas Lietuvoje
Savo ruožtu per 600 Lietuvoje registruotų kripto bendrovių laukia aiškesnio reguliavimo, kurio sąlygas diktuoja ir šiemet etapais pradedantis įsigalioti ES kripto reglamentas MiCA (Markets in Crypto-Assets) bei vėluojančios ES institucijos. Pernai gruodį skelbti Lietuvos Vyriausybės bei centrinio banko planai jau nuo šių metų liepos 1 d. pradėti licencijuoti šiuos verslus pasirodė neįgyvendinami ir dėl išteklių trūkumo, ir dėl to, kad ES institucijos taip ir nepateikė galutinių tvarkų, kaip turėtų būti įgyvendinamos MiCA nuostatos.
Akvilė Jurkaitytė, teisinių paslaugų bendrovės „Sorainen“ Finansų ir draudimo komandos teisininkė bei lietuviškosios „Crypto Economy Organisation“ valdybos narė, sako, kad dabar rinka laukia Seimo sprendimo dėl Kriptoturto rinkų įstatymo projekto. Tikimasi, kad jis bus patvirtintas dar šioje Seimo sesijoje, pratęstoje iki liepos 18 d.
Įstatymo projekte įtvirtinama, kad bendrovės naujomis licencijomis turėtų pasirūpinti iki kitų metų birželio 1 d., kriptoturto rinką šalyje prižiūri Lietuvos bankas, nustatomi reikalavimai šio sektoriaus bendrovėms, jų vadovams, atsakomybė už pažeidimus (baudos svyruoja tarp 5-15 mln. eurų, arba iki 12,5% metinių pajamų, priklausomai, kuri suma yra didesnė), bankroto tvarka ir kt.
A.Jurkaitytė atkreipia dėmesį, kad projektu Lietuvos bankas ir teisingumo ministras įpareigojami iki šio mėnesio pabaigos priimti dalį įstatymo įgyvendinimui būtinų teisės aktų.
Teisininkė taip pat primena, kad Lietuvos norimas nustatyti terminas gauti licencijas – iki 2025 m. birželio 1 d. – yra maždaug metais trumpesnis nei ES numatytas galimas pereinamasis laikotarpis. Tačiau, anot pašnekovės, ir kai kurios kitos šalys neišnaudos viso pereinamojo laikotarpio ir licencijų pradės reikalauti anksčiau.
Savo ruožtu Lietuvoje kripto verslams sąlygos griežtinamos ir nustatant papildomus reikalavimus dėl nuosavo kapitalo bei tam tikrais atvejais įvedamo reikalavimo lėšas laikyti Lietuvoje esančioje kredito įstaigoje. Nepasitenkinimo rinkoje kelia norimas įvesti priežiūros mokestis, siekiantis 0,7% metinių pajamų.
Tad rinka dabar spėlioja, kiek, įsigaliojus visoms naujoms tvarkoms, prasidėjus licencijavimui Lietuvoje liks registruotų kripto bendrovių. Lietuvos bankas šiemet tvirtino, kad šalyje realiai veiklą vykdo keliasdešimt bendrovių, kai kitos yra „tuščios“ arba nelabai aiškios įmonės.
Kita vertus, 2023 m. vasarį Lietuvoje sugriežtinus sąlygas šio sektoriaus bendrovėms, jos nustebino net ir Lietuvos banko specialistus. Būta ir prognozių, kad iš tuomet registruotų daugiau nei 800 bendrovių liks tik 10, nors liko daugiau nei 200 ir per kelis mėnesius jų ir vėl stipriai padaugėjo.
(Pastaba: Šio teksto autorius Lietuvos kripto rinkoje bendradarbiauja ir su „Crypto Economy Organisation“.)