Verslas, kuriam vis žadama didinti mokesčius, jau kalba, kad atlyginimais nebegali konkuruoti su viešojo sektoriaus darbuotojais. Kai kuriuose rajonuose privatų sektorių jie viršija 10 proc.
Be to, Lietuvoje kur kas daugiau žmonių dirba viešajame sektoriuje nei vidutiniškai ES ir politikų taip žadamos reformos niekaip nenutinka.
Pavyzdžiui, švietimo srityje dirba 130 tūkst. žmonių. 2024 m. Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos (ŠMSM) duomenimis, bendrojo ugdymo mokyklose šiemet mokysis beveik 362 tūkst. moksleivių. Iš jų daugiau nei 30 tūkst. – pirmokai. Matematiškai kelis vaikus turėtų mokyti vienas pedagogas, tačiau jų trūksta, o klasės, bent didmiesčiuose, perpildytos. Anot ŠMSM, šiais metais panašus išlieka ir aukštųjų mokyklų studentų skaičius. Jos tikisi sulaukti daugiau nei 100 tūkst. jaunuolių.
Apie tai, kuo mums tai gresia ir į kokius spąstus galime patekti taip švaistydami valstybės lėšas laidoje „Verslo požiūris“ kalba Vidmantas Janulevičius, Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas ir Marius Dubnikovas, Lietuvos verslo konfederacijos viceprezidentas.
V. Janulevičius įvardina ir kitą problemą. Nors algos pakilo, efektyvumo didėjimo nėra. Procesai negreitėja. Jis sako, kad jei verslui vardan algų didinami mokesčiai, tai gal reikia solidarizuotis ir tuo pačiu nedidinti algų biurokratams.
„Problema ne žmonių kiekyje. Turint tokį viešojo sektoriaus darbuotojų skaičių turėtume turėti idealias viešojo sektoriaus paslaugas, tačiau viskas stringa. Valdininkai sako, kad tai dėl ES reikalavimų, tačiau labai dažnai kliūtis ir perteklinius reikalavimus susikuriame patys“, – dėlioja V. Janulevičius ir pastebi, kad tuo pačiu stabdome šalies vystymąsi ir konkurencingumą.
M. Dubnikovas pritaria kolegai ir tikina, kad Lietuvos banko apžvalga parodė, kad ilgai mūsų efektyvumas augo kartu su algomis. Šiemet įvyko lūžis, kai atlyginimai augo sparčiau nei efektyvumas. Tai pirmas skambutis, kad gali būti bėda. Paprastai tokie dalykai, jei jie nesprendžiami, per keletą metų nuveda į krizę.
„Mes kaip kupriukas, kuris pradeda kaupti kuprą, kuri didėja ir bėgant metams mus gali prispausti. O valdžios, kalbant liaudiškai, „nestabdo“. 2024 m. biudžete socialinėms reikmėms, taip pat ir viešojo sektoriaus darbuotojų algoms skirtas papildomas milijardas, kai, palyginimui, gynybai tik papildomai 160 milijonų. Naujame ateinančių metų biudžete tendencijos panašios. Virš 200 milijonų papildomai gynybai, o sveikatos priežiūrai, išmokoms, pensijoms daugiau kaip 500 mln. eurų papildomai“, – skaičiuoja M. Dubnikovas ir sako, kad jau seniai nebuvo krizės ir mes užsiliūliuojame. Politikai mato augančius biudžetus ir juos lengva ranka dalina.
Pernai neplanuotai į biudžetą surinkta virš 2 mlrd. eurų, nes verslas ir visuomenė dirba puikiai, moka vis daugiau mokesčių, tačiau to neužteko, teko papildomai ieškoti pinigų.
„Žiūrint į viešojo sektoriaus darbuotojų skaičius man peršasi mintis, kad jų nenorima mažinti, nes tai tam tikras regionų mokestis. Didžiuosiuose miestuose mokytojų trūksta, o kaimo vietovėse mokame algas vien tam, kad išlaikytume darbo vietas. Baigiasi tuo, kad turime per daug valdininkų, kuriems reikia kelti algas, nes žmogus turi gauti orią algą. Tačiau mes niekaip nepriimame sprendimo juos perkelti ten, kur jų reikia, arba jų atsisakyti, kaip būtų daugiau darbuotojų privačiame sektoriuje. Mes ir toliau skaičiuojame tūkstančius samdomų žmonių ten, kur darbo nėra“, – konstatuoja M. Dubnikovas ir sako, kad nuo ES skiriamės tik vienu aspektu – mes nepriimame sprendimų.
Pasak eksperto, prieš 20 metų, Lietuvai stojant į ES, dirbančių skaičių praktiškai tas pats, tačiau išvažiavo pusė milijono žmonių. Lietuvius pakeitė imigrantai. Tačiau biurokratija nemažėja, nes tai jiems patogu, o dabar ir auga atlyginimai.
„Kitas iššūkis tai, kad biurokratai nėra nekvalifikuoti ir negebantys dirbti žmonės, tačiau jų reikia ir privačiame sektoriuje, nes vystantis turėsime kitą bėdą, kurią jausime ir dabar – mus tiesiog pritruks dirbančių žmonių“, – dėlioja M. Dubnikovas ir sako, kad šiemet pasiekėme tašką kai turime galvoti apie sprendimus.
Mūsų efektyvumas turi augti. Pasiekėme pagrindinius ES rodiklius ir jei nieko nekeisim strigsim kaip didžioji dalis ES. Ta pati Vokietija kyla ar krenta po 1 proc. Jie taip ir murkdosi dešimtmečiais. Mums reikia nesustoti, kontroliuoti ir mažinti šešėlį, nes ten ketvirtis ekonomikos. Kitas niuansas – mums reikia daugiau stambių verslų, kurie kurtų daug darbo vietų. Tačiau mes darbuotojų jiems pasiūlyti negalime. Potencialas tik viešasis sektorius, kuris yra per didelis.
V. Janulevičius sako, kad privatus verslas, ypatingai regionuose, konkuruoti su viešuoju sektoriumi negali, nes algos ten 10 proc. didesnės nei privačiame.
