JAV atlikta apklausa, kurios metu buvo aiškinamasi, kaip sekasi darbuotojams dirbti iš namų, parodė, kad net 50 proc. apklaustųjų prisipažino darbo metu užduotis atliekantys ir kitam darbdaviui.
Užsienio spaudoje rašoma, kad tokia tendencija, kai profesionalai dirba dviem pilnais etatais skirtingiems darbdaviams, nėra naujiena, ypač IT sektoriuje, tačiau didesniam kiekiui darbuotojų persikėlus dirbti ne iš biurų, dar labiau išryškėjo.
Dažniau skiria laiko papildomoms veikloms
Personalo sprendimų bendrovės „Man Power Lit“ direktorė Božena Petikonis-Šabanienė teigė, nepastebėjusi, kad tendencija dirbti dviejuose pilnu etatu darbe įgautų populiarumą pandemijos metu Lietuvoje.
„Labai ryškiai tokios tendencijos nepastebime, tai gali būti susiję ir su įstatymais, nes Lietuvoje pakankamai griežtai reguliuojamas darbo laikas. Todėl būtų gana sudėtinga suderinti du darbus pilnu etatu dviejose darbovietėse, nes tai prieštarautų maksimaliam darbo laikui per parą, kuris gali būti 12 val.“, – komentavo ji.
Pašnekovė pastebėjo, kad apskritai Lietuvoje darbo laiko lankstumas yra komplikuotas, palyginus su užsienio šalimis, kur palikta daugiau vietos darbdaviui ir darbuotojui susitarti dėl darbo laiko.
„Kita vertus, pastebėjau, kad nemažai žmonių, kurie dirba nuotoliniu būdu, atrado papildomų veiklų: arba kuria mažus verslus, ar vykdo individualią veiklą, kurios metu atlieka visai kitas veiklas nei pagrindiniame darbe. Pavyzdžiui, programuotojai pradeda socialines veiklas, kuria interneto svetaines ir panašiai. Todėl, sakyčiau, kad labiau ryškėja tendencija skirti papildomą laiką papildomoms veikloms, o ne dirbti per du darbus pilnu etatu“, – tęsė pašnekovė.
B. Petikonis-Šabanienė taip pat svarstė, kad galbūt Lietuvoje darbo užmokestis dar nėra tame lygyje, kad per trumpesnį darbo laiką darbuotojas galėtų pasiekti pakankamas pajamas, kad būtų motyvuotas dirbti itin daug valandų per parą.
Pasak jos, galbūt populiariau dirbti su keliais verslo subjektais individualia veikla užsiimantiems gyventojams, kur dominuoja valandiniai įkainiai, individualūs projektai.
Daugėjo norinčių papildomai užsidirbti
Žmogiškųjų išteklių paslaugų įmonės „Alliance for Recruitment“ partneris Andrius Francas taip pat pamini, kad tendencijos, kad iš namų dirbantys gyventojai ieškotųsi antro darbo pilnu etatu, nepastebėjo, bet matė daugiau norinčių užsidirbti papildomai.
„Tendenciją jautėme, kad žmonės nori papildomų projektų pasiimti. Jei turi šeimą, tai beveik neįmanoma du darbus turėti, nes ir dirbant iš namų šeima niekur nedingsta ir ja reikia rūpintis. Negali staiga tapti dukart geresnis nei buvai iki tol, nes kitaip kentėtų darbo kokybė“, – svarstė pašnekovas.
Pasiteiravus, kokiose srityse darbuotojai ieškojo papildomo uždarbio ar projektų, A. Francas įvardijo, kad tai daugiau kūrybinės profesijos, kuriose laisvesnis darbo grafikas.
„Tokiose pozicijose, kur yra daugiau lankstumo ir nereikia, pavyzdžiui, visą darbo laiką sėdėti prie telefono kaip klientų aptarnavime. Labiau kūrybinės profesijos, tarp kurių patenka ir informacinės technologijos, dizainas ar net ir personalistai gali paimti dar papildomą projektą, buhalteriai papildomai pakonsultuoti“, – atsakė jis.
„Infobalt“ viceprezidentas ir „Microsoft Lietuva“ generalinis direktorius Simonas Černiauskas taip pat teigė nepastebintis, kad jo atstovaujamos srities profesionalai pandemijos metu būtų puolę dirbti du pagrindinius darbus, tačiau IT sektoriuje išryškėjo kita tendencija – žmonės skyrė laiko persikvalifikuoti ir iš kitų sričių pereiti dirbti, pavyzdžiui, programuotojais. „Pastebima tai, kad šalia pagrindinio darbo žmonės mokosi ir keičia darbo specifiką“, – teigė pašnekovas.
Turi teisę dirbti daugiau nei vieną darbą
Advokatų kontoros „Glimstedt“ vyresnysis teisininkas, darbo teisės ekspertas Artūras Tukleris teigė, kad pagal Lietuvoje galiojančią tvarką darbuotojas turi teisę dirbti daugiau nei vieną darbą.
Pasak jo, iki naujo Darbo kodekso priėmimo Lietuvoje galiojo nuostata dėl antraeilių darbo pareigų.
„Teisės aktuose buvo numatyta, ką turėjo atlikti darbuotojas, jei įsidarbindavo kitoje darbovietėje: turėtų informuoti priimantį darbdavį apie turimą darbą, iš pagrindinės darbovietės gauti pažymą apie darbo laiką ir ją pristatyti antrajam darbdaviui, pagrindinį darbdavį informuoti apie pasikeitimus. Be to, buvo ir numatytas maksimalus darbo laikas – nedirbti daugiau nei 12 valandų per dieną“, – aiškino pašnekovas.
Kaip pasakojo A. Tukleris, po naujojo Darbo kodekso įsigaliojimo tokios nuostatos apie antraeiles pareigas nebeliko: visos darbovietės tiesiog laikomos lygiavertėmis darbovietėmis.
„Visgi teisės doktrinoje galime rasti nuomonių, kad pirmasis darbdavys yra laikomas kaip pagrindinis, bet iš esmės darbdavių skirstymo nebeliko“, – pabrėžė jis.
Taigi oficialiai darbuotojas gali turėti daugiau nei vieną darbo sutartį, tačiau, teisininko teigimu, gali būti ir tam tikrų išimčių. Pavyzdžiui, kai darbdavys su darbuotoju turi pasirašęs nekonkuravimo sutartį, kur nurodytas nekonkuravimo terminas, nustatyta jo teritorija ir mokama kompensacija už tokius suvaržymus.
„Bet praktikoje labai retai sudaromos tokios nekonkuravimo sutartys darbo santykiu metu, nes tuomet tenka papildomai mokėti darbuotojui“, – pastebėjo A. Tukleris.
Palikta vietos interpretacijai
Ar antrą darbą pradėjęs dirbti darbuotojas privalo apie tai pranešti pirmajam darbdaviui? Čia darbo teisės ekspertas primena, kad bendros darbo kodekso nuostatos numato abiejų šalių pareigą pranešti viena kitai apie aplinkybes, kurios gali reikšmingai paveikti darbo sutarties sudarymą, vykdymą ir nutraukimą.
„Čia gali kilti klausimas, ar privalo darbuotojas informuoti naują darbdavį apie kitą turimą darbą ir ar esamas darbdavys turėtų būti informuojamas apie įsidarbinimą pas kitą darbdavį. Jei tokios informacijos neprašo pateikti darbo sutartis, tai darbuotojas lyg ir neprivalėtų teikti tokios informacijos, jei tai reikšmingai nepaveiktų turėtos darbo sutarties sudarymo ar vykdymo“, – komentavo teisininkas.
Žinoma, pasak jo, tokią situaciją galima interpretuoti ir taip, kad naujas darbas gali paveikti pirmosios darbo sutarties sąlygų vykdymą.
„Čia reikėtų atkreipti dėmesį į pirmojo darbdavio darbo sutartį, kur gali būti nustatytos lojalumo, interesų konflikto vengimo pareigos. Pavyzdžiui, jei asmuo įsidarbina konkuruojančiame objekte, tokiais atvejais darbuotojas galbūt turėtų informuoti pirmąjį darbdavį“, – svarstė pašnekovas.
Kam taikomas maksimalaus darbo valandų reikalavimas?
Darbo kodekse numatyta, kad maksimali vidutinė darbo valandų trukmė per savaitę negali viršyti 48 val., įskaitant viršvalandžius, tačiau neįskaitant darbo pagal susitarimą dėl papildomo darbo. Tuo metu darbo laikas, įskaitant viršvalandžius ir darbą pagal susitarimą dėl papildomo darbo, per dieną negali būti ilgesnis kaip 12 val. ir 60 val. per savaitę. Taip pat nustatytos minimalaus poilsio taisyklės. Jei žmogus įsidarbintų dviem etatais po 40 val. per savaitę, tai jau sudarytų 80 val. Tačiau šiuo klausimu, pasak teisininko, taip pat palikta spragų interpretacijoms.
„Darbo kodekse numatyti maksimalaus darbo ir minimalaus poilsio reikalavimai yra taikomi vienai darbo sutarčiai ar darbovietei, bent taip mano Valstybinė darbo inspekcija, – komentavo jis. – Tuo metu teisinėje doktrinoje matome interpretacijų, kad 12 val. per parą ar 60 valandų per savaitę reikalavimas yra taikomas darbuotojui, nepaisant, kiek sutarčių jis turi. Tai tikrai likusi problematiška vieta, kur palikta spraga. Kadangi šie reikalavimai nustatyti Europos Sąjungos direktyvoje, į šį klausimą galėjo atsakyti Europos Sąjungos Teisingumo Teismas gan neseniai nagrinėtoje byloje, tačiau atsakymo teismas nepateikė“.
Visgi A. Tukleris pabrėžė, kad maksimalaus darbo ir minimalaus poilsio reikalavimai yra nustatyti darbuotojo saugai ir sveikatai. Todėl pirmiausia atsakomybė laikytis numatytų normų krenta pačiam darbuotojui.
„Darbdavys gali ir nežinoti, kad darbuotojas dirba ir kitiems darbdaviams, – argumentavo jis. – Gali susiklostyti taip, kad darbuotojas dirbs du etatus po, sakykime, 8 val. per parą, iš viso 16 val. ir nė vienas darbdavys to nežinos. Todėl darbuotojo pareiga yra laikytis taisyklių. Žinoma, ir darbdaviai yra suinteresuoti, kad darbuotojas nepervargtų, nes per didelis krūvis gali išsivystyti į klaidas, incidentus ar net nelaimingus atsitikimus. Dėl to yra nuomonių, kad susiklosčius tokiai situacijai antroji sutartis gali būti prieštaraujanti imperatyvioms teisės normos ir gali būti nutraukta specialiu pagrindu. Taip pat yra nuomonių, kad pirmajam darbdaviui sužinojus apie pažeidimus, galima darbuotoją įspėti, reikalauti normų nepažeidinėti, o ir toliau pažeidinėjant – darbuotoją atleisti. Tačiau tokių teisminių ginčų nesu girdėjęs praktikoje“.
O jei nedirba 8 val. per parą?
Visgi, ar biurų darbuotojams pabirus po namus darbdavys gali kaip nors užsitikrinti, kad darbuotojai sąžiningai atidirbs darbo valandas.
A. Tukleris pripažįsta, kad ši nuotolinio darbo problematika išlieka ir daug priklauso nuo to, kaip orientuotas darbas – į gamybinius principus ar rezultatą.
„Kiekvienas darbdavys norės, kad darbuotojas dirbtų tiek valandų, kiek sutarta, o darbų visada bus. Jei darbuotojas darbo metu dirbs kitam darbdaviui, tai bus darbo pareigų pažeidimas“, – aiškino pašnekovas.
Pasiteiravus, kaip darbdaviui užsitikrinti, kad darbuotojas darbo metu nedirba kitam darbdaviui, teisininkas atsakė, kad pirmiausia tai padėti užsitikrinti gali nustatyta atsiskaitymo už darbą tvarka, reagavimo į užklausas laikas, kitos organizacinės taisyklės.
Be to, darbdavys privalo suteikti darbo priemones, o jos turi būti naudojamos tik darbo tikslais ir negali būti naudojamos kito darbdavio užduotims.
„Kalbant apie monitoringą, tai jau susiję su asmens duomenimis. Rinkti informaciją galima tik atsižvelgiant į asmens duomenų saugumo reikalavimus ir nerenkant perteklinės informacijos“, – pastebėjo jis.
Be to, pasak teisininko, esant įtarimui, kad egzistuoja darbo pareigų pažeidimas, darbdavys turi teisę patikrinti darbo priemones.
„Jei tokiu atveju bus nustatyta, kad darbo priemonės buvo naudotos ne šio darbo interesais, būtų pripažintas pažeidimas“, – kalbėjo darbo teisės ekspertas.
Kita vertus, teisininkas įspėja, kad jei darbdavys nėra susitvarkęs vidinės darbo tvarkos – nuo kada iki kada dirbama, kokia darbo priemonių naudojimo tvarka, kokiu laiku yra pertrauka, iškilus teisiniam ginčui dviprasmiškos aplinkybės gali būti aiškinamos darbuotojo naudai.