Daugiausia mokesčių sumokančios įmonės Lietuvoje: statybų sektoriuje – neregėtas šuolis

Naujienų portalas „Delfi“, bendradarbiaudamas su „Investuotojų forumu“, pradeda straipsnių ciklą, kuriame analizuoja, kiek mokesčių Lietuvoje sumoka skirtingų sektorių įmonės. Pirmajame jų – žvilgsnis į statybų sektorių, pernai sumokėjusį gerokai daugiau mokesčių nei ankstesniais metais. Kas tai lėmė ir ar galime tikėtis tolesnio augimo ateityje?

Inertiškumu pasižymintis sektorius: kaip žiūrėti į skaičius

2023 m. statybų sektoriuje dirbančios įmonės Lietuvoje sumokėjo net 48 proc. daugiau mokesčių nei ankstesniais metais. Daugiausiai mokesčių 2023 m. sumokėjo „Kauno tiltai“, antroje vietoje buvo viena didžiausių Lietuvos kelių tiesimo įmonių „Fegda“, trečioje – Klaipėdos uoste gilinimo darbus vykdžiusi Nyderlandų įmonė „Van Oord Dredging and Marine Contractors B.V“. Tačiau panašių augimo tendencijų ir kitąmet vargiai galime tikėtis – labiausiai sumokėtų mokesčių apimtis didino pernai baigti ir apskaityti dideli projektai, kokių artimiausiu metu nenumatoma.

Vilius Tamkvaitis, vyresnysis „Investuotojų forumo“ ekonomikos ir politikos analitikas pastebi, kad statybų sektoriaus labai inertiškas, todėl sektoriui lėtėjant rodikliai dar kurį laiką gali išlikti pozityvūs ir priešingai – perspektyvoms gerėjant dar kurį laiką laikytis neigiami.

„VMI pateikiamais duomenimis statybų sektorius per 2023 metus sumokėjo 193 milijonus eurų mokesčių. Lyginant su 2022 metais sektoriaus sumokėtų mokesčių suma išaugo net 48%. Visgi pažvelgus į duomenis detaliau situacija statybų sektoriuje ne tokia optimistiška. Jei lyginsime nuosekliai ir stabiliai Lietuvoje veikiančių statybos įmonių rezultatus, įvertinus veiklos nuoseklumą sumokėtų mokesčių suma traukėsi apie 15%. Kitaip tariant, sumokėtų mokesčių kiekį ženkliai didino įvairūs projektai, kurie buvo baigti arba apskaityti būtent 2023 m.“, – skaičiuoja jis.

2023 m. didžiausias statybų sektoriaus mokėtojas buvo akcinė bendrovė „Kauno tiltai“, kuri 2022 m. į didžiausių mokesčių mokėtojų sąrašus nepateko. Trečias didžiausias mokesčių mokėtojas – Nyderlandų bendrovė „Van Oord Dredging and Marine Contractors B.V“, tai yra, įmonė, vykdžiusi gilinimo darbus Klaipėdos uoste.

„Tarp didžiausių mokesčių mokėtojų taip pat yra nemažai įmonių, kurios praėjusiais metais baigė didelius projektus ir reikšmingi šių įmonių sumokėti mokesčiai ateityje vargu ar pasikartos“, – svarsto V. Tamkvaitis.

Pasak „Investuotojų forumo“ analitiko, geriausiai statybos sektoriaus perspektyvas galime prognozuoti vertinant išduoti leidimų statyti pastatus plotą: „Lyginant su 2022 m., planuojamų statyti pastatų plotas traukėsi 13%. Didžiausias lėtėjimas matomas gyvenamojo nekilnojamojo turto sektoriuje, kurio išduotų leidimų plotas traukėsi net 32%. Senus projektus užbaiginėję statybininkai dar kurį laiką turėjo darbo, tačiau artimiausioje ateityje darbų apimtys gali reikšmingai mažėti, todėl rezultatais greičiausiai džiuginantys 2023 m. yra paskutinė proga pasiruošti prieš neišvengiamą sektoriaus traukimąsi artimiausius porą metų“.

V. Tamkvaičio nuomone, statybos sektoriaus lėtėjimas neturėtų tapti kritiniu Lietuvos ekonomikai.

„Statybų sektorius sukuria apie 8% Lietuvos bendrojo vidaus produkto. O sumokamų mokesčių dalis sudaro kiek daugiau nei 3% visų juridinių asmenų sumokamų mokesčių kiekio“, – analizuoja jis.

Statybų sektorius Lietuvoje dažnai vis dar laikomas tokiu, kuriame yra daug „šešėlio“, tačiau čia įvertinti konkrečius skaičius – sudėtinga.

„Mokestinę discipliną statybų sektoriuje vertinti sunku. Dalis sektoriaus jokioje formoje neatsispindi statistinėje informacijoje. Nustebčiau, jei paaiškėtų, kad didžiosios įmonės slepia pajamas ar atlyginimus. Tuo pat metu sunku įvertinti, kiek griovių iškasama ir sienų nudažoma susitarus žodžiu ir už darbus atsiskaitant grynaisiais“, – komentuoja V. Tamkvaitis.

„Kauno tiltų“ didesnius mokesčius lėmė darbų apimtys ir atlyginimai

Daugiausiai mokesčių 2023 m. sumokėjusi bendrovė „Kauno tiltai“ yra viena didžiausių statybos įmonių Baltijos šalyse.

„Taigi, esame ir vienas stambiausių Lietuvos darbdavių. Tai, kad praėjusiais metais sumokėjome daugiausiai mokesčių, lėmė kelios aplinkybės. Pirma, išaugus apyvartai proporcingai didėjo ir sumokamų mokesčių į šalies biudžetą dydis. Antra, keldami darbo užmokestį, taip pat atseikėjome daugiau mokesčių. AB „Kauno tiltai“ niekuomet netaikė ir netaiko „juodųjų“ atsiskaitymo praktikų. Rodydami pagarbą ir darbuotojui, ir akcininkui, ir valstybei visas be išimties mokestines prievoles vykdome pagal įstatymus. Dėl tęsiamų ar laimėtų projektų portfelio bei padidinto Kelių priežiūros ir plėtros programos (KPPP) finansavimo ir 2024-aisiais tikimės išlaikyti lyderio poziciją. Greičiausiai darbuotojų skaičius augs, o sumokamų mokesčių dalis į valstybės biudžetą išliks reikšminga“, – viliasi bendrovės generalinis direktorius Aldas Rusevičius.

Paklaustas apie kylančius iššūkius, jis neslėpė, kad jų netrūksta.

„Be abejo, susiduriame su tam tikrais iššūkiais. Stinga kvalifikuotų darbuotojų, taip pat negelbsti šalies migracijos politika. Nuolat keičiamos, griežtinamos migracijos tvarkos ar ilgai trunkantys dokumentų tvarkymai tikrai kliudo prisitraukti darbo jėgos iš išorės. Paradoksalu, bet lietuviai, patys nesiverždami dirbti mūsų sektoriuje, nepalaiko ir gausesnio užsienio piliečių įdarbinimo. Dar vienas aspektas – viešojoje erdvėje, žiniasklaidoje, politikų pasisakymuose eskaluojamas neadekvatus darbo užmokesčio didinimas. Nors skelbiama, kad algos kils, bet tam nesudaromos realios prielaidos. Dalyvaujant darbų konkursuose, skaičiuojant projekto vertę, darbo užmokestis yra reikšminga formulės dedamoji. Visgi augant atlyginimams, darbų kainų proporcingai didinti negalime“, – komentuoja jis.

„Matyti ir džiugių tendencijų – KPPP dosnesnis finansavimas leido Lietuvoje pradėti stambių projektų įgyvendinimą, pavyzdžiui, grįžti prie magistralinių kelių remonto. Įsibėgėjanti „Rail Balticos“ statyba leidžia tikėtis, kad minėtas projektas bus pradėtas įgyvendinti ir didesne apimtimi“, – sako A. Rusevičius.