Nors kiekvienais metais iš užsienio atvykusių studentų daugėja, tik nedidelė jų dalis baigę studijas lieka gyventi ir siekti karjeros mūsų šalyje, tuo tarpu Lietuvos įmonės kasmet susiduria vis didesniu kvalifikuotos darbo jėgos trūkumu. Aukštųjų mokyklų atstovai pranešime spaudai pabrėžia, kad šis paradoksas jau kurį laiką yra akivaizdus, tačiau, pasak jų, tiek darbdaviai, tiek ir politikai palieka užsieniečius studentus paraštėse ir neįdeda visų įmanomų pastangų siekiant išnaudoti užsieniečių potencialą Lietuvos darbo rinkoje.
Reaguodami tiek į Lietuvą atvykusių užsienio studentų poreikį užtikrinti tinkamas sąlygas dirbti Lietuvoje, tiek ir į darbdavių lūkestį pritraukti daugiau kvalifikuotos darbo jėgos, Vilniaus prekybos, pramonės ir amatų rūmai (VPPAR) imasi veiksmų situacijai pakeisti.
„Kartu su mūsų nariais Vilniaus universiteto Verslo mokykla bei VILNIUSTECH universitetu ir verslo bendruomene ieškome būdų, kaip patobulinti teisinį reguliavimą ir paskatinti darbdavius sudaryti motyvuojančias sąlygas užsienio studentams likti dirbti Lietuvoje. Mūsų tikslas, kad studentai patikėtų perspektyva dirbti mūsų šalyje ir integruotųsi į mūsų darbo rinką. Manome, kad vienas veiksmingų būdų situacijai pakeisti – kartu su Vyriausybe ir Seimu surasti sprendimą, kaip išduodant studento vizą užsieniečiui, kartu jam suteikti ir darbo vizą. Užsieniečiai studentai su vietiniais studentais turėtų vienodas sąlygas įsidarbinti dar studijų metu ir tai paskatintų juos siekti tolesnės karjeros Lietuvoje“, – sako Sigitas Leonavičius, Vilniaus prekybos, pramonės ir amatų rūmų prezidentas.
Galimybės užsieniečiams pasilikti Lietuvoje – ribotos
Remiantis Valstybės duomenų apsaugos agentūros duomenimis, kiekvienais metais į Lietuvą studijuoti atvyksta vis daugiau užsieniečių. Vilniaus universiteto Verslo mokyklos (VUVM) 2022–2023 m. m. priėmimo duomenimis, šiuo metu VU VM studijuoja daugiau nei 900 studentų, iš kurių 24 proc. sudaro užsieniečiai. Daugiausia jų yra pasirinkę verslo, finansų, vadybos ir rinkodaros studijų kryptis.
Statistikos, kiek konkrečiai užsieniečių lieka gyventi ir dirbti Lietuvoje, universitetas neturi, tačiau VU VM atstovai pažymi, kad skaičius išties nedidelis dėl kelių priežasčių.
„Turimos galimybės yra kiek ribotos, nes dažnai iš užsienio atvykę studentai neturi jokios darbinės patirties. Dėl to ieškant darbo ar praktikos Lietuvoje, susiduriama su problema, jog užsienio studentus gali priimti tik tarptautinės kompanijos, kurių reikalavimai išties yra aukšti.
Kita vertus, net jei galima darbintis tarptautinėse kompanijose, startinių pozicijų, kur nereikalaujama didelės patirties, skaičius yra nepakankamas, dėl to užsieniečiai renkasi privalomajai praktikai vykti pagal ERASMUS programą arba tam laikotarpiui grįžta į savo gimtąją šalį ir praktiką atlieka vietinėse įmonėse“, – teigia VU VM direktorė dr. Birutė Miškinienė.
Tuo tarpu VILNIUSTECH universitete studijuoja apie 900 užsienio studentų ir apie 500 mainų programos studentų, daugiausia pasirinkusių informacinių technologijų, informacinės ir kibernetinės saugos, elektronikos, statybos inžinerijos ir mechanikos studijas. Pagal universiteto turimus duomenis, Lietuvoje lieka gyventi ir dirbti vos apie 20 proc. užsienio studentų.
„Vis dėlto didžioji dalis mūsų buvusių studentų pasklinda po visą pasaulį. Žinome tai, nes, kai mūsų absolventai siekia įsidarbinti užsienio šalyse, turime patvirtinti absolvento įgytą aukštojo mokslo diplomą“, – sako VILNIUSTECH rektorius Romualdas Kliukas.
Siūlo imtis pokyčių: būtina keisti vizų išdavimo tvarką bei užtikrinti konkurencingą atlyginimą
Reaguojant tiek į užsienio studentų, tiek ir darbdavių poreikius, aukštosios mokyklos siūlo imtis pokyčių. VU VM ragina apsvarstyti lankstesnį vizų bei laikino leidimo gyventi Lietuvoje užsieniečiams išdavimą, taip pat užtikrinti konkurencingą atlyginimą, sudaryti palankas sąlygas kurti individualų verslą bei į Lietuvą pritraukti daugiau užsienio investuotojų.
Keisti vizų išdavimą siūlo ir VILNIUSTECH universitetas. Pasak R. Kliuko, nors daugėja stojančiųjų iš Afrikos žemyno skaičius, vis tik dėl sudėtingo vizų gavimo per metus į Lietuvą atvyksta vos apie 15-20 studentų.
„Nuo šių metų pasikeitus vizų ir laikino leidimo gyventi Lietuvoje išdavimo tvarkoms, studentai susiduria su problemomis, nes tiesiog neturi galimybės pateikti dokumentų, kad būtų pradėtas svarstymas dėl vizų išdavimo“, – atkreipia dėmesį VILNIUSTECH rektorius.
Anksčiau studentai, kurie turėdavo laikiną leidimą gyventi Lietuvoje, galėjo dirbti vos dvidešimt valandų. Nors šiuo metu valandų skaičius yra padvigubintas, todėl dabar, pasak universitetų atstovų, veiksmų turėtų imtis jau patys darbdaviai.
„Valstybė jau žengė žingsnį. Dabar, mūsų nuomone, reikia jau pačių įmonių iniciatyvos. Įmonės galėtų dar studijuojantiems skirti stipendijas, o po studijų juos įdarbinti, tokiu būdu integruoti į Lietuvos rinką. Studentas suprastų, kad jis laukiamas ir reikalingas Lietuvai.
Labai svarbu užsieniečio integracija ir jo savijauta, dažnai apsprendžianti, ar studentas pasiliks Lietuvoje ar ne“, – sako VILNIUSTECH rektorius.
Universitetai pabrėžia, kad dėl vizų išdavimo pokyčių veikiausiai ateityje Lietuva gali nesulaukti atvykstančių užsieniečių, kadangi jie galės pasirinkti kaimynines šalis, turinčias paprastesnius teisinius reguliavimus. „Neatvykus studentams, nebus ir absolventų, kurie taptų puikiais aukštos kvalifikacijos specialistais“, – baiminasi aukštųjų mokyklų atstovai.