Klaipėdos centre jau nuo balandžio mėnesio atidaryta nauja parduotuvė „META tvarios mados namai“. Tačiau čia nerasite ką tik iš siuvyklų atkeliavusių drabužių. Du kartus per savaitę jaunos moterys atveria savo studijos duris klaipėdietėms, kurios nori suteikti galimybę savo drabužiams rasti naujus namus.
„Komisai išmirė, nes nebuvo tvarumo bangos. Dabar kaip tik į ją pataikėme ir prikėlėme idėją, kad žmonės gali atnešti jau nereikalingus, tačiau dar tinkamus nešioti drabužius, – kalbėjo Kristina. – Nieko naujo neišradome, bet pateikėme skaniau ir leidžiame suprasti žmonėms, kad jie daro prasmingą darbą“.
Klaipėdos širdyje įsikūrusioje parduotuvėlėje – ne tik drabužiai, bet ir įvairūs aksesuarai. „Buvo moteris, kuri ir sidabrinių šaukštų atnešė, bet kol kas tiek prekių spektro neplėtėme“, – šypsojosi Kristina.
Nežinojo, ką daryti su nenešiojamais drabužiais
Astą ir Kristiną likimas suvedė jau labai seniai. Dar prieš daugiau nei dešimt metų jų draugystė prasidėjo nuo darbo banke. Vėliau jos vėl susiėjo, kai pradėjo pačios kurti. Kristina – drabužius, Asta – papuošalus.
„Buvo kūrimo banga. Bet kadangi pasaulis jau lūžo nuo vartotojiškumo, pradėjome domėtis tvarumu. Pačios nebežinojome, kur dėti savo drabužius. Pamatėme, kad moterys turi po kelias spintas nenešiojamų drabužių“, – kaip kilo idėja atidaryti parduotuvėlę, prisiminė Kristina.
Kol idėja tapo realybe praėjo apie pusę metų. Iš pradžių jaunos moterys tyrinėjo rinką, lankėsi dėvėtų drabužių parduotuvėse, žiūrėjo, kokie drabužiai ten siūlomi. Apsidairiusios aplink klaipėdietės nusprendė, kad visgi nenaujiems, tačiau geros kokybės vardiniams drabužiams niša uostamiestyje yra.
„Nusprendėme, kad norime nešti tvarumo žinutę. Mūsų prekės – tai ne tonomis ir maišais į Lietuvą atvežti drabužiai, bet pačių vietinių lietuvių sunešti daiktai. Norime, kad būtų kuo mažiau greitosios mados, o jau esami drabužiai nusipelnė antro gyvenimo“, – pasakojo Asta.
Vos atsidarius teko užverti duris
Susiradusios ir išsinuomojusios patalpas moterys dar pernai lapkritį atvėrė savo parduotuvėlės duris, tačiau entuziazmą kurti naują verslą vos po poros savaičių prislopino antrasis karantinas.
„Žinoma, apie jį buvome pagalvojusios, todėl buvome pasiėmusios šiek tiek mažesnes patalpas, ne tokioje geroje prekybinėje vietoje. Pamatėme, kad ir žmonių srauto ten nelabai buvo, todėl atėjus karantinui uždarėme tą tašką ir nusprendėme nebežaisti“, – kaip persikėlė į didesnes ir arčiau Klaipėdos senamiesčio esančias patalpas, teigė Asta.
Vienas iš pagrindinių kriterijų patalpoms buvo tas, kad šalia būtų „Humana“ parduotuvė. Tai leidžia daliai tikslinių klientų užsukti ir pas jas.
Pasiteiravus, ar netrūksta klaipėdiečių, kurios atneštų tinkamus prekybai drabužius, Kristina prisipažino, kad tokios problemos tikrai nėra: „Nešti neša tiek, kad mes jau ir stabdome. Žinutė apie tokią galimybę eina iš lūpų į lūpas ir tikrai daug kas turi, ką priduoti“.
Jaunosios verslininkės pasakoja, kad ne tik moterys, bet ir vyrai nori apsivalyti savo spintas, tačiau kol kas idėja prekiauti ir vyriška apranga atidedama ateičiai.
„Turime vilčių atidaryti ir daugiau parduotuvių, tačiau tam reikia pasiruošti, daug laiko ir įdirbio. Tai sunkus darbas, todėl viskas ir taip apsunkina mūsų darbotvarkę“, – sako Kristina.
Apie trečdalis – visiškai naujų drabužių
Pašnekovės pastebi, kad nemažai lietuvės savo namuose turi ir drabužių, kuriuos įsigijo, tačiau taip ir nesugebėjo apsivilkti. Kristina skaičiuoja, kad drabužiai dar su etiketėmis sudaro apie trečdalį visų atneštų į parduotuvę drabužių.
„Per karantiną moterys labai daug siuntėsi pirkinių. Kai kurios grąžinti netikusių nenori, nes tai kainuoja. O kiek dar drabužių namuose atsiranda dėl emocinio pirkimo“, – svarstė ji.
Asta prisimena, kad atidarius pirmą parduotuvėlę iš pradžių priimdavo beveik visus joms atneštus drabužius, tačiau pamačius, kiek norinčiųjų parduoti savo daiktus, kriterijus paaukštino: „Pradžioje nesupratome, kiek drabužių moterys turi Lietuvoje. Kai pamatėme, kad tokios paslaugos poreikis yra be galo didelis, pradėjome labai stipriai atsirinkinėti“.
Šiuo metu verslininkės skaičiuoja turinčios apie 4 tūkst. prekių.
Ambicingi ateities planai
Kol kas atidariusios vieną parduotuvę jaunos moterys versle sukasi tik dviese. Tačiau ateityje žada nesustoti.
„Turime plėtros planų, tačiau pirmiausiai reikia susidėlioti visas sistemas, kurios palengvintų mūsų kasdienybę. Kol kas dirbame tik dviese ir tikrai sunku. Pirmi žingsniai nėra lengvi. Neturime finansų iš šono. Visa, kas investuojama, mūsų uždirbti pinigai iš papuošalų ir Kristinos kurtų drabužių“, – sako Asta.
Kartu ji prideda, kad iš biurokratinės pusės kuriant savo verslą tikrai yra reikalų: „Net iškabų suderinimas su savivaldybe, kasos įsivedimas, apskaita, dokumentų tvarkymas: tikrai yra nemažai dalykų, kurie užima daug laiko“.
Pasiteiravus, kokios didžiausios rizikos jų dabartinėje veikloje. Asta su Kristina tikino, kad šiek tiek nerimo kyla dėl rudens ir ar prireikus ir įvedus karantiną nebūtų vėl uždaryti smulkiojo verslo prekybos taškai.
„Dar viena rizika, susijusi su plėtra, yra ta, kad pakankamai sudėtinga situacija su patalpomis. Mes ieškome geresnių vietų, turime verslo planą, kur per penkerius metus žadame atidaryti tam tikrą parduotuvių skaičių, bet gana sunku su patalpomis. Nuomos kaina – ne bėda. Bėda trūkumas patalpų gerose vietose, kur norėtume dirbti, kur būtų didelis žmonių srautas ir geras privažiavimas“, – kalbėjo verslininkė.