Naujosios Ekologiškumo (žaliųjų) teiginių direktyvos pagrindinės nuostatos iš esmės nukreiptos į draudimą skelbti ekologiškumo teiginius, kurie neatitinka būtiniausių kriterijų, ir į draudimą naudoti tvarumo ženklus, kurie neatitinka skaidrumo ir patikimumo reikalavimų.
„Iš esmės šiuo teisės aktu siekiama dviejų dalykų – suteikti aiškumo vartotojams Europos Sąjungos rinkoje dėl teiginių, nukreiptų į ekologišką aplinką ir poveikį jai, naudojimo ir nustatyti įmonėms vieningą reikalavimų sistemą, kuri užtikrintų naudojamų ekologiškumo teiginių pagrįstumą europiniu lygiu“, – aiškina V. Uzialaitė.
Keisis produktų ženklinimas
Siekiant spręsti ženklinimo sistemų įvairovės problemą, įsigaliojus direktyvai būtų uždrausta kurti naujas valstybines, nacionalines ar regionines aplinkosauginio ženklinimo sistemas, pastebi ekspertė.
„Aptariamas reguliavimas apims raštu ir žodžiu apie produktus ar paslaugas suteikiamą informaciją – tai bet kokios formos pranešimas ar teiginys, tekstas, paveikslėlis, grafinis vaizdas ar simbolis, pavyzdžiui, ženklai, kurie yra įmonės rinkodaros strategijos dalis“, – komentuoja COBALT vyresnioji teisininkė.
Vadinasi, ant pakuočių taip lengvai nebebus galima naudoti tokių pamėgtų teiginių, kaip: ekologiškas, eko, žalias, gamtos bičiulis, aplinkosauginis, aplinkos požiūriu teisingas, neutralus poveikio klimatui, neutralaus anglies dioksido poveikio, išmestas CO2 kiekis kompensuojamas 100 proc., grynasis anglies dioksido kiekis bus nulinis tam tikrais metais ir pan.
Kokie pokyčiai laukia verslų?
Anot teisininkės, svarbu pažymėti, kad reikalavimai bus taikomi savanoriškiems aiškiems aplinkosaugos teiginiams ir aplinkosauginio ženklinimo sistemoms, kurių nereglamentuoja jokie kiti ES teisės aktai:
„Tai reiškia, subjektas pats nusprendžia ir (ar) pasirenka naudoti tam tikrus jo produktų ar paslaugų tvarumą ir poveikį aplinkai apibūdinančius teiginius. Vadinasi, įsigaliojus reikalavimams, įmonė, kuri nusprendė vartoti tokius teiginius, prisiims ir tam tikrą atsakomybę dėl jų naudojimo – turės pagrįsti ekologiškumo teiginius pagal nustatytas taisykles“.
Verslai, prieš direktyvos taikymą, turėtų peržiūrėti savo komunikacijoje bei etiketėse naudojamus teiginius ir įsivertinti, ar šie teiginiai atitinka realią situaciją, nėra dviprasmiški, neaiškūs, ar nėra praleidžiama arba nuslepiama svarbi informacija apie produkto ir (ar) paslaugos aplinkosauginį veiksmingumą. Ir svarbiausia – ar įmonės galės pagrįsti teiginius tam tikrais direktyvoje nustatytais metodais.
„Svarbu pažymėti ir tai, kad įmonės turės pačios padengti su teiginių pagrindimu susijusias išlaidas, kurios priklausys nuo to, kokios apimties apibūdinimą įmonė norės pateikti savanoriškai. Išlaidos gali skirtis priklausomai nuo teiginio pobūdžio ir sudėtingumo, taikomo produktui ar įmonei. Tad sprendžiant, kokius ekologiškumo teiginius naudoti ir ar išvis juos naudoti, rekomenduojama įsivertinti patirtinas išlaidas ir tikėtiną šių investicijų grąžą“, – pataria V. Uzialaitė.
Dalis pokyčių – jau priimti
„Šiuo metu yra painiojamos ir tarpusavyje tapatinamos dvi direktyvos. Jau anksčiau minėtoji Ekologiškumo (žaliųjų) teiginių, kuri dar tik bus priimta, ir Vartotojų įgalinimo (teisių) direktyva, kuri jau yra priimta šių metų vasario pabaigoje. Jos nuostatos turi būti perkeltos į nacionalinę teisę iki 2026 m. kovo, o direktyva pradėta taikyti nuo 2026 m. rugsėjo. Vadinasi, pokyčiams verslai turi ruoštis dar anksčiau“, – aiškina V. Uzialaitė.
Anot jos, su jau priimta Vartotojų įgalinimo direktyva atsiras draudimas neribotai naudoti bendrinius aplinkosaugos teiginius, tokius kaip: draugiškas aplinkai ar klimatui, ekologiškas, tvarus, klimatui neutralus.
„Šios dvi direktyvos iš esmės papildys vieną kitą ir padės užtikrinti realią situaciją atitinkančių bei pagrįstų ekologiškumo teiginių naudojimą rinkoje“, – sako vyresnioji teisininkė.
