„Finansų vadovų atsakymai rodo, kad šie metai Baltijos šalių verslui buvo geresni nei 2023 metai, kai ekonomika stagnavo. Mažėja palūkanų normos, atsigauna namų ūkių perkamoji galia ir vartojimas, stabilizavosi žaliavų kainos – visa tai įmonėms suteikė tvirtesnį finansinį pagrindą ir daugiau apibrėžtumo planuojant ateitį, be to, įmonių dalis, kuri kapitalo prieinamumą vertina kaip iššūkį, yra minimali. Nepaisant to, pasaulio geopolitinė padėtis nėra rami, tą kaip didžiausią verslo iššūkį įvardija ir apklausti šalies didžiųjų įmonių finansų vadovai, tačiau Lietuvoje rizikos ir investicijų apetitas yra akivaizdžiai padidėjęs“, – teigia Tadas Jonušauskas, SEB banko Verslo bankininkystės tarnybos vadovas, rašoma pranešime.
Rugsėjį atliktas tyrimas rodo, kad iš trijų Baltijos valstybių nuotaikos Lietuvoje yra pozityviausios – 58 proc. finansų vadovų pažymėjo, kad per ateinančius 12 mėnesių verslo sąlygos bus palankios. Per apklausą prieš metus tokius vertinimus pateikė 51 proc. respondentų.
Įmonės Latvijoje ir Estijoje verslo sąlygas šiemet taip pat vertina geriau, tačiau pokytis nėra toks didelis kaip Lietuvoje. Trumpai tariant, daugiausia Estijos ir Latvijos verslų ateinančių metų situaciją labiau linkę vertinti kaip vidutinę.
Skirtingi ekonomikos iššūkiai Baltijos šalyse
T. Jonušauskas atkreipia dėmesį, jog, palyginti su pernai, Lietuvoje nuo 79 proc. iki 72 proc. sumažėjo finansų vadovų, kurie savo įmonių finansinę padėtį apibūdina kaip palankią, dalis. Tačiau sumažėję rezultatai atitinka istorinius vidurkius.
„Latvijoje vertinimas smuktelėjo tik 1 procentiniu punktu – iki 77 procentų, o Estijos finansų vadovų, teigiančių, kad finansinė jų įmonės padėtis yra palanki arba labai palanki, dalis yra mažiausia nuo 2014 m., kai pradėta atlikinėti kasmetinę apklausą“, – pastebi T. Jonušauskas.
Pasak jo, tyrimo rezultatai atspindi, kad pernai ir šiemet Estijos ekonomikai sekasi prasčiau negu Lietuvos ir Latvijos. Pirmą 2024 m. pusmetį Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP) buvo 2,3 proc. didesnis negu prieš metus, Latvijos ekonomika augo 0,1 proc., o Estijos ekonomika patyrė 1,6 proc. nuosmukį.
Lietuvoje sparčiausiai atsigavo namų ūkių perkamoji galia, skatinanti vartojimo augimą. O Estijoje padaugėjo nerimo dėl mokesčių sistemos pokyčių – į tai gyventojai ir verslas paprastai visada reaguoja jautriai.
SEB ekonomistai prognozuoja, kad 2025 metais Estijos ekonomika atsigaus, tačiau tikimasi mažesnio BVP augimo, lyginant su Latvija ir Lietuva.
Ekonomistų prognozes atspindi finansų vadovų atsakymai, susiję su didžiausiais rūpesčiais. Estijoje ir Latvijoje susirūpinimą dėl ekonominių perspektyvų išreiškė daugiausia respondentų – atitinkamai 65 ir 61 procentas. Lietuvoje daugiausia apklaustųjų (po 51 proc.) kaip didžiausias problemas įvardijo geopolitines rizikas ir augančias darbo jėgos sąnaudas. Trečioji didžiausia verslo problema (46 proc.) Lietuvoje – kvalifikuotų specialistų trūkumas.
Verslai tapo atviresni rizikai ir investicijoms
Ekonomikos augimo perspektyvos daro įtaką įmonių požiūriui į riziką. Šiemet daugiau finansų vadovų Lietuvoje sako, kad atsirado erdvės prisiimti didesnę riziką: labiau rizikuoti trumpuoju laikotarpiu linkusių įmonių dalis išaugo nuo 31 proc. iki 42 procentų. Tiek trumpuoju, tiek ilguoju laikotarpiu atviresnės rizikai tapo 23 proc. įmonių, palyginti su 16 proc. pernai.
Paklausti, kur panaudotų lėšų perteklių, jeigu jis susidarytų, pusė (49 proc.) respondentų Lietuvoje teigė, kad investuotų vietinėje rinkoje. Ryžtas investuoti užsienyje kur kas silpnesnis: į verslo plėtrą svetur investuotų tik kiek daugiau negu dešimtadalis (12 proc.) apklaustų įmonių.
Tyrimo duomenimis, prioritetą skoloms sumokėti teiktų 21 proc. respondentų (pernai 27 procentai). SEB banko Verslo bankininkystės tarnybos vadovas T. Jonušauskas šį pokytį aiškina tuo, jog Europos Centriniam Bankui (ECB) mažinant palūkanų normas, verslui skolos našta darosi lengvesnė ir kelia mažiau įtampos. Be to, 9 proc. respondentų šiuo metu būtų linkę papildomus pinigus turėti kaip didesnę finansinę pagalvę.
Tyrimas atskleidė, kad pernai dėl padidėjusių palūkanų normų buvo daugiau negu trečdalis (35 proc.) atsakiusių, kad investicijas mažins; šiemet sumažėjus palūkanų normoms sumažėjo ir įmonių, kurioms palūkanų normos stabdo investicijas. 2024 m. tik 13 proc. finansų vadovų Lietuvoje nurodė, kad per ateinančius 12 mėnesių mažins investicijų programas. Pernai užmojai karpyti investicijas buvo kone 3 kartus didesni – panašius planus 2023 metų tyrime atskleidė 35 proc. įmonių.
Kasmet, išskyrus 2020 metus, rudenį atliekama SEB banko didelių Baltijos šalių įmonių finansų vadovų apklausa atskleidžia verslo nuotaikas ir požiūrį į iššūkius bei galimybes artimiausiu laikotarpiu.
Šiemet apklausa buvo didžiausia – tyrime dalyvavo 302 didelės Lietuvos, Latvijos ir Estijos įmonės, kurių apyvarta viršija 20 mln. eurų. Apklausos metu įmonių finansų vadovai pateikia savo įžvalgas, kaip galėtų kisti verslo sąlygos per ateinančius dvylika mėnesių, taip pat nurodo svarbiausius verslo iššūkius ir įmonių planus.
