Lietuvos ir Europos logistikos įmonės, norėdamos patenkinti klientų lūkesčius, savo veikloje diegia skaitmenizuotus sprendimus, tačiau esama kliūčių, kurios trikdo progresą, rašoma pranešime spaudai. Susidūrus su skirtingais reikalavimais muitinėse ir teisinio reguliavimo skirtumais, tvarios idėjos ir šiuolaikiški sprendimai subliūkšta ir tenka grįžti prie darbuotojų laiką, įmonių lėšas ir tvarumą parklupdančio popierizmo.
Kodėl tokios problemos kyla ir kaip jas spręsti? Savo patirtimis dalijasi Lietuvos įmonių atstovai, o Suomijos logistikos sprendimų įmonės vadovas Matti Lankinen primena tarpusavio pasitikėjimo duomenų dalybose vertę.
Nuo planšetės – atgal prie popieriaus
Dokumentų skaitmenizavimo sprendimų kūrėjų „Sign on Tab“ atstovas Mindaugas Kežionis sako, kad dokumentų skaitmenizavimas sutaupo begales administravimui skirto laiko, nes daugiausia jo yra neproduktyviai išeikvojama apdorojant popierinius dokumentus, t. y. skenuojant, suvedinėjant duomenis, juos tikrinant, archyvuojant ir ieškant fiziniuose archyvuose.
„Skaitmenizacija yra pakankamai pažengusi logistikos sektoriuje, tačiau pervežimo dokumentacijai, pavyzdžiui, važtaraščiams, vis dar naudojamas popierius, – sako M. Kežionis. – Manau, tai šiandienos silpnoji grandis logistikos sektoriuje. Skaitmeninant popierinius dokumentus galutinis rezultatas nėra 100 proc. tikslus, reikalinga papildoma duomenų kokybės kontrolė, įvedinėjant duomenis ranka atsiranda žmogiškųjų klaidų. Duomenų apdorojimo galimybė realiu laiku yra itin menka, tad tikėtina, jog iš automatizacijos didelio efektyvumo nereikėtų tikėtis.“
Kaip teigia vietinių ir tarptautinių krovinių gabenimo ir ekspedijavimo kompanijos „Baltic Line“ Krovinių pervežimo departamento vadovas Robertas Gražys, ši įmonė savo veikloje jau taiko modernią sistemą, kuri leidžia elektroniniu būdu kroviniui parinkti maršrutą, vairuotoją, automobilį, generuoti e-važtaraštį, tikslinti adresą, sekti krovinį, užsakymo gavėją informuoti SMS žinute, vietoje parašo atsiimant užsakymą suvesti PIN kodą.
„Turbūt naudingiausias sprendimas buvo sukurti DMS, t. y. Delivery Management System, – pasakoja „Baltic Line“ generalinis direktorius Nikolaj Makmak. – Mums pavyko sujungti mūsų sistemą su klientų ir tiekėjų programomis (GPS stebėjimas, telekomunikacija, žemėlapiai, buhalterija ir t.t.). Taip pat turime integraciją su i.VAZ sistema. Duomenys keliauja tarp visų sistemų, turime galimybę automatiškai formuoti dokumentus. Programa padėjo mums optimizuoti vidinius įmonės procesus, taip pat taupyti lėšas, nes dabar procesuose dalyvauja mažiau darbuotojų.“
Tačiau tokios vienos įmonės pažangos nepakanka, kai imama kalbėti apie tarptautinį pervežimą, kai dėl informacinių sistemų ar galiojančių teisės aktų nesuderinamumo vis viena tenka imtis senų darbo metodų. „Yra labai daug įmonių ir valstybinių institucijų, su kuriomis šiai dienai integracijos neįmanomos, – problemą apibūdina N. Makmak. – Jie dar neturi tokių galimybių. Todėl sisteminis požiūris čia labai svarbus. Skaitmenizuotis turi visi. Dokumentų išrašymas, pasirašymas, pateikimas valstybinėms ir patikros institucijoms turi būti skaitmenizuotas.“
Pavienių iniciatyvų nepakanka: ką daryti Europai?
Suomijoje daugelis paslaugų jau prieinamos skaitmenine forma, tačiau vis dar iškyla nemažai apsikeitimo duomenimis problemų. Vienos šios šalies įmonės „Vediafi Oy“ generalinis direktorius Matti Lankinen sako, kad siekiant pajusti dalijimosi duomenimis privalumus tą turi daryti visos viešojo ir privataus sektoriaus grandys. „Suomija garsėja kaip šalis, kurioje žmonės pasitiki valdžia, kaimynais, verslu, tad ir didžiąja dalimi duomenų yra atvirai dalijamasi. Vis dėlto, gana daug grandžių nedalyvauja tiekimo grandinės duomenų dalybose, tad dar negalima pasinaudoti visais įmonių ir valdžios institucijų tarpusavio atvirumo privalumais, – teigia M. Lankinen.
„Vediafi Oy“ generalinis direktorius anksčiau 18 metų dirbo bendrovėje „Nokia“, kur buvo atsakingas už tarptautinio verslo valdymą. Jis taip pat sukaupė didelę patirtį eidamas „Nokia” „spin off“ įmonės „Indagon Ltd“ (šioje įmonėje kuriami pažangūs telematikos ir daiktų interneto sprendimai) generalinio direktoriaus pareigas. Prieš dešimt metų kartu su partneriais M. Lankinen įkūrė įmonę „Vediafi“, kuri teikia konsultacijas ir siūlo duomenų sprendimus tvariai logistikai. Šiuo metu jis ruošiasi mentoriaus vaidmeniui Lietuvoje vyksiančiame tarptautiniame hakatone „DigiLogistics Hack“.
Pirmąkart Lietuvoje Transporto inovacijų asociacijos (TIA) organizuojamas tarptautinis logistikos skaitmenizacijos idėjų generavimo maratonas vyks kovo 24–26 dienomis Vilniuje. Pasak TIA valdybos pirmininko Jurgio Adomavičiaus, tai viena iš bendradarbiavimo iniciatyvų tarp Lietuvos, Latvijos, Estijos, Suomijos, Lenkijos ir kitų regiono šalių, kuriomis ruošiamasi Europos elektroninės krovinių informacijos reglamento (ang. European Electronic Freight Information Regulation, EFTI) įgyvendinimui, taip pat tarptautinio elektroninio kelių važtaraščio (e-CMR) diegimui. „Ne tik pavienės įmonės ar atskiros šalys, bet ir visas senasis žemynas suvokia neišvengiamą poreikį siekti vieningų sprendimų krovinių pervežimo srityje, todėl džiaugiamės, kad vyksta aktyvus bendradarbiavimas šiuo klausimu ir į mūsų asociacijos organzuojamą hakatoną atsvyksta tarptautinių ekspertų komanda“, – sako J. Adomavičius.
2025 m. žadamo įgyvendinti EFTI tikslas yra sukurti teisinę bazę, kuri reglamentuotų prekių gabenimo informacijos dalybas elektroniniu formatu. Taip būtų siekiama įveikti net keletą iššūkių: sutrumpinti krovinių pristatymo laiką, palengvinti apskeitimą duomenimis tarp valstybinių institucijų ir verslo, mažinti transporto išmetamų teršalų įtaką klimato kaitai ir kt.
Vilniuje organizuojamas tarptautinis hakatonas „DigiLogistics Hack“ jau sulaukė ir tarptautinio dalyvių susidomėjimo: jame jau užsiregistravo pirmosios komandos iš Estijos ir Suomijos, dalyvavimu domisi ir Latvijos bei Lenkijos startuoliai.
„Lyderiaujančios įmonės mūsų šalyje, regione ar net Europos Sąjungos mastu ne kartą yra bedradarbiavusios apskritojo stalo principu, – sako hakatono mentorius iš Suomijos M. Lankinen. – Hakatonuose galima praktiškai įgyvendinti apskritųjų stalų idėją, įvairių suinteresuotų šalių atstovams susiburiant ir siekiant įveikti bendrus iššūkius, pavyzdžiui, spręsti tarpvalstybinio tiekimo grandinės dalijimosi duomenimis problemą. Manau, tai puiki galimybė skatinti logistikos procesų skaitmenizaciją.“