Tačiau Kaunas tikisi šiltesnės ekonominės žiemos – ekspertai dalijasi, kad miesto ekonomika turi neblogus pagrindus augti toliau. Siekiant konkurencinio pranašumo verslai, besidairantys ilgalaikės plėtros galimybių, turėtų neatidėlioti strateginių sprendimų ekonomikai lėtėjant. Jau ir dabar yra pavyzdžių, kai šimtamilijoninės investicijos į didelius projektus vykdomos būtent šiame ekonominiame laikotarpyje, rašoma pranešime spaudai.
Tikėtina krizė – „minkštesnė“ nei 2008-ųjų
„Jei ekonominė krizė sutampa su nekilnojamojo turto burbulu, ji būna 2-3 kartus didesnė ir trunka du – tris kartus ilgiau. Dabartinė krizė susidarė ne dėl nekilnojamojo turto, o dėl energetikos resursų kainų,“ – „Urban HUB“ verslo pusryčiuose Kaune sakė Lietuvos banko valdybos narys Simonas Krėpšta. Jis pridūrė, kad šįkart Lietuva jau yra ir pasimokiusi iš 2008 metų krizės: gyventojai ir verslai mažiau įsiskolinę, bankai išmokę pamokas, valstybė turi didesnę fiskalinio manevro laisvę.
Tačiau, pasak jo, Lietuvos verslai turės ir toliau siekti lankstumo, užsitikrinti kuo didesnes klientų ir tiekėjų bazes, kad būtų pasiruošę vis dažnėjantiems ekonomikos svyravimams.
„Per paskutinius 30 metų didžiausią ekonomikos streso lygį sugeneravo 9 įvykiai tarptautinėse rinkose. Šeši iš jų, įskaitant Brexit, COVID-19 ir karą, įvyko per pastaruosius penketą – šešetą met„ų – į tendenciją, kad ekonominiai svyravimai su laiku dažnėja ir greitėja, atkreipė dėmesį S. Krėpšta.
Krizės laikotarpiu investicijos į infrastruktūrą, rinkodarą ir inovacijas – atsiperka
Jis patarė susirinkusiems verslininkams investuoti į pasirengimą gyventi kriziniais laikotarpiais. Tam pritarė ir ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto Strategijos modulio vadovas Benas Adomavičius.
„Krizė yra puikus metas tikslingai investuoti ir dėl šių investicijų krizei pasibaigus aplenkti konkurentus. Tarptautinių bendrovių duomenys iš ankstesnių krizių rodo, kad tos, kurios padidino investicijas į pastatus, įrangą, sandėlius ar infrastruktūrą krizės metu, iš krizės išėjo su 40 proc. išaugusiais pardavimais, kai sumažinusių šias investicijas pajamos krito 1 proc., o akcijų vertė mažėjo 17 procentų“, – pažymėjo B. Adomavičius. Anot jo, dar daugiau ūgtelėjo įmonės, per krizę didinusios investicijas į inovacijas, prekių ženklus, tiekimo grandinę, darbuotojų skaičių.
„Dažniausiai krizės metu verslus nuo investicijų stabdo baimė. Ją reikia įvertinti. Jei finansinė įmonės padėtis prasta, įsiskolinimų ir kitų problemų gausu – tuomet baimė pagrįsta ir iš tiesų reikia teikti pirmenybę problemų sprendimui. Bet jei ji kausto dėl tamsių ateities lūkesčių, o esama finansinė situacija leidžia investuoti, tuomet krizinis ar sulėtėjimo laikotarpis yra pats laikas investicijas gana agresyviai didinti“, – kalbėjo ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto ekspertas.
Jis dalijosi istoriniais duomenimis, rodančiais, kad per ankstesnes krizes išryškėję verslo lyderiai vidutiniškai investicijas per krizę padidino nuo įprastų 8 proc. iki 15 proc., didino įsigijimus ir net 80-120 proc. daugiau nei konkurentai investavo į rinkodarą.Investuos keliasdešimt milijonų į NT projektus
S. Krėpšta pažymėjo, kad Kaune per pastaruosius metus stipriai išaugo A klasės biurų užimtumas, laisvų sandėliavimo patalpų šiame mieste yra mažiau kaip 2 proc., o neužimtų prekybos centrų patalpų – mažiau kaip 1,2 procento. „Vilniuje ir Kaune prekybos ir sandėliavimo patalpų pajamingumai panašūs – tai patvirtina Kauno kaip pramonės miesto įvaizdį investuotojų akyse“, – sakė Lietuvos banko valdybos narys.
Jo nestebina logistikos patalpų plėtros tempai, po kurio laiko, anot S. Krėpštos, turėtų grįžti ir aktyvesnė biurų plėtra.
Vienas iš tokios plėtros pavyzdžių – 67 tūkst. kv. m. elektroninės prekybos miestelis „Urban HUB Kaunas“, iškilsiantis 2024 m., kurio žemės darbai šalia A1 ir A6 greitkelių sankirtos neseniai prasidėjo.
„Matome prasmę šiuo metu investuoti į didelius projektus – ir dėl to, kad tikime gera ekonomine Kauno ateitimi, ir dėl to, kad vystome koncepciją, kuri gali padidinti verslų atsparumą krizėms. Elektroninės prekybos miesteliuose, dar vadinamuose „stock offices“, įmonės vienoje vietoje turi sandėliavimo, biurų ir prekybos patalpas“, – sakė „SBA Urban“ priklausančios bendrovės „Urban HUB“ NT plėtros vadovė Rasa Pečiulaitė.
Į Kauno „Urban HUB“ bendrovė numato investuoti apie 90 mln. Eur, šiemet taip pat pradedamas statyti tos pačios koncepcijos mažesnis projektas Vilniuje, šalia Ukmergės gatvės – investicijos į jį sieks apie 30 mln. Eurų. Vėliau „Urban HUB“ planuoja „stock office“ miestelių tinklą plėsti į kaimynines šalis.
„Nepaisant atsargių ekonominių nuotaikų, jaučiame aktyvų verslų susidomėjimą projektu ir ypač tų, kurie jau kurį laiką svarsto apie plėtrą, tačiau tuo pat metu ieško geriausių sprendimų efektyvesniam veiklos valdymui“, – sako R. Pečiulaitė.
Kaunas tikisi augti
Tarptautines investicijas į Kauną pritraukti padedančios organizacijos „Kaunas In“ vadovas Andrius Veršinskas pažymėjo, kad vien per pirmą šių metų pusmetį Kaune daugiau kaip 4,5 tūkstančio padidėjo gyventojų skaičius, o per ankstesnius dvejus metus į miestą gyventi atvykdavo po daugiau kaip 3 tūkst. užsieniečių. Kaune ir jo Laisvojoje ekonominėje zonoje įsikūrusios ir besikuriančios bendrovės toliau investuoja, daugėja darbo vietų.
„Kaune yra apie 90 paslaugų centrų. Miesto universitetuose, kolegijose ir profesinėse mokyklose studijuoja apie 40,6 tūkst. augančių specialistų, daugiau kaip pusė jų – STEM moksluose, tai – geras pagrindas verslų kūrimui ir auginimui“, – kalbėjo Andrius Veršinskas.
Jo teigimu, Kaunas dar turi potencialo tiek kaip tarptautinių paslaugų centrų lokacija, tiek kaip miestas, kuriame nuolat gerinama gyvenimo kokybė.