Visgi, anot ekspertų, atsižvelgiant į Europos Sąjungos (ES) numatomą atsinaujinančių energijos išteklių (AEI) plėtrą ateityje ir tai, kad jie bus kraunami vien žalia energija, elektromobiliai taps svarbiu privačių asmenų, verslo ir valstybių įrankiu, siekiant ambicingų ES tikslų įgyvendinimo.
Aplinkos apsaugos agentūros duomenimis, lengvųjų automobilių grupė 2019 m. Lietuvoje išmetė kiek daugiau kaip 3,3 kilotonų CO2. Jų tais metais buvo registruota virš pusantro milijono, todėl per metus vieno lengvojo automobilio anglies dvideginio emisija prilygsta 2,23 tonoms. Tai reiškia, kad toks kiekis kelyje išmetamo CO2 yra sutaupomas, vieną lengvąjį automobilį pakeitus elektromobiliu, skelbiama pranešime spaudai.
CO2 emisija priklauso nuo naudojamos energijos tipo
Tačiau pasak „Vilnius Tech“ automobilių transporto katedros docento Saugirdo Pukalsko, norint išsiaiškinti tikrąją elektromobilio taršą, būtina įvertinti skirtingus jų naudojimo veiksnius, pavyzdžiui, sužinoti, kokioje elektrinėje yra pagaminta elektra, kurią naudoja elektromobilis.
„Jeigu elektromobilis yra kraunamas elektra, kuri buvo gauta iš atsinaujinančių energijos šaltinių, t.y. žalios energijos, jis į aplinką išmeta dvigubai mažiau CO2 ir tampa daugiau kaip dukart ekologiškesnis už benzinu ar dyzeliu varomą transporto priemonę.
Tačiau jeigu elektromobilis kraunamas energija, kuri buvo pagaminta šiluminėse elektrinėse, naudojančiose iškastinį kurą, šios transporto priemonės ekologiškumas krenta, o jos tarša artėja ir kai kuriais atvejais net pralenkia CO2 kiekius, kurie tenka lengvųjų automobilių eksploatacijai. Visgi panašu, kad ateityje sugeneruojamos žalios elektros energijos kiekiai ženkliai augs, o elektromobilių svarba – taip pat“, – sako S. Pukalskas.
Verslo indėlis į kovą su klimato kaita
Europos Komisija skaičiuoja, kad vien transporto sektorius yra atsakingas už maždaug ketvirtadalį visos CO2 emisijos žemyne. Tuo metu lengvieji automobiliai išmeta beveik tris ketvirtadalius – t.y. apie 20 proc. į aplinką patenkančio CO2. Dėl to šiame sektoriuje slypi didžiulis ŠESD sutaupymo potencialas.
Kol kas Lietuvoje elektromobiliai sudaro vos 1 proc. iš visų transporto priemonių, o norint įgyvendinti ambicingus ES klimato kaitos pažabojimo tikslus, savo indėlį į klimato neutralumą turės įnešti ne tik fiziniai asmenys ar valstybė.
Pasak „DPD Lietuva“ operacijų direktoriaus Arūno Strazdo, veiksmų, kovojant su klimato kaita, privalo imtis ir privataus verslo atstovai.
„Suprantame savo atsakomybę prieš gamtą ir jau dabar matome, kad Lietuvoje esantį įmonės automobilių parką netolimoje ateityje neišvengiamai reikės plėsti, o tai žadame daryti rinkdamiesi tvarias alternatyvas. Ir nors elektromobiliai nėra visiškai aplinkos neteršianti transporto priemonė, žinodami, kad dar didesnę svarbą, kovojant su klimato kaita, jie turės ateityje, nusprendėme investuoti į gamtai draugiškesnį transportą“, – sako A. Strazdas.
AEI plėtra – dar daugiau elektromobilių sutaupomo CO2
Vienas pagrindinių būdų siekti šio tikslo – AEI diegimas. Lietuva ir visos ES šalys yra įsipareigojusios, kad dar iki 2050 m. 100 proc. visos gaunamos elektros energijos bus žalia. Taip pat ES, norėdama įgyvendinti Paryžiaus susitarimo dėl klimato kaitos tikslus, iki 2050 m. yra užsibrėžusi tikslą tapti klimatui neutraliu žemynu. Tai reiškia, kad ES sieks į aplinką išmesti ne daugiau šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD), nei jų yra surenkama ar absorbuojama vykstant natūraliems procesams Žemėje.
Tiesa, Lietuva jau pasiekė ES ir nacionalinius energetikos tikslus, kurie numatė iki praėjusių metų penktadaliu sumažinti ŠESD išmetimą ir užtikrinti, kad ne mažiau kaip 20 proc. suvartojamos elektros energijos būtų gaunama iš AEI.
Tai reiškia, kad jau netolimoje ateityje visi elektromobiliai bus kraunami tik žalia energija. Įgyvendinus šį tikslą bei tobulinant aplinkai draugiškų transporto priemonių gamybos technologijas, elektromobilių gamybos metu bus išmetama dar mažiau ŠESD.
Siuntų pristatymas elektromobiliais – jau rudenį
„DPD Lietuva“ operacijų direktoriaus teigimu, komercinį transportą aktyviai naudojančių įmonių poveikis planetai yra neabejotinas, o ženkliai augant elektroninės prekybos sektoriui, siuntas pristatančių transporto priemonių kiekis taip pat didės.
„Dar šį rugsėjį į sostinės gatves išriedės virš 60 naujų elektromobilių, į kuriuos investuojame apie 3 mln. eurų. Taip pat investuojame ir į įkrovimo stotelių įrengimą. Šis sprendimas kasmet padės sumažinti Vilniuje išmetamos CO2 emisijos kiekį 305 tonomis“, – sako A. Strazdas.
Pasak jo, darniau vykdyti veiklą šalies sostinėje ir ne tik padeda ir daugiau „DPD Lietuva“ žingsnių: „Pavyzdžiui, į Naujamiestyje esantį mikrodepą atkeliauja siuntos, kurias Senamiestyje ir centre pristatome pėsčiomis arba elektriniu paspirtuku.“