Lietuvoje tvarumo tema yra karšta ir apie ją daug kalbama, tačiau vis dar jaučiamas įmonės vadovų požiūris – jeigu negresia finansinės baudos, tvarumo strategijos įgyvendinimas neatneša greito pelno – neverta investuoti nei laiko, nei finansų, nei resursų į ESG procesų diegimą bei įgyvendinimą, sako S. Juozaitienė. Visgi, anot jos, toks mąstymas yra klaidingas, rašoma pranešime žiniasklaidia.
„ESG reiktų vertinti kaip įrankį, padedantį rasti tvarius sprendimus ir kurti ilgalaikę vertę. Finansinė atskaitomybė parodo, ar verslas egzistuos kitais metais, o ESG atskaitomybė parodo, ar verslas egzistuos kitą ir dar kitą dešimtmetį. Atlikta nemažai tyrimų, kuriais įrodyta, kad egzistuoja ryšys tarp įmonės ESG politikos ir finansinių rezultatų. Svarbu suprasti, kad ESG procesų įgyvendinimas nėra sprintas, tai – maratonas“, – sako ji.
Visų rodiklių nereikia
Anot S. Juozaitienės, nereikėtų bandyti aprėpti visos gausybės tvarumo rodiklių. Įmonės turėtų pirmiausia įvertinti, kur daromas didžiausias poveikis aplinkai ir kokios tvarumo temos aktualios būtent tai įmonei, atsižvelgiant į veiklos pobūdį, kokie yra investuotojų ar tiekėjų/verslo partnerių nustatyti tvarumo reikalavimai.
Teisininkė sako, kad pirma, ką turėtų padaryti kiekviena įmonė – nusistatyti sektorių, kuriame ji operuoja ir įsivertinti, kas jai svarbu. Skirtingi tvarumo rodikliai bus svarbūs skirtingiems sektoriams. Tvarumo strategijos esmė yra ne pasirinktų rodiklių kiekybė, bet tų kelių atsirinktų rodiklių svarba įmonei, sistemiškas tvarumo strategijos įgyvendinimas kasdieninėje įmonės veikloje ir aiški bei skaidri tvarumo ataskaita, skirta tiek investuotojams, tiek verslo partneriams.
„Pavyzdžiui, gamybos sektoriuje tvarumo kriterijai gali apimti energijos naudojimo efektyvumą, atliekų tvarkymą ir darbuotojų saugumą, tuo tarpu finansų sektoriuje svarbūs gali būti: rizikos valdymas, skaidrumas ir socialinė atsakomybė”, – sako S. Juozaitienė.
Ko tikisi investuotojai?
ESG pastaraisiais metais yra neatsiejama investavimo sektoriaus dalis, teigia teisininkė. „Bloomberg Intelligence“ tyrimo duomenimis, 2022 m. apskaičiuota, kad pasaulinis ESG turtas (t. y. turtas, kurį valdo institucinių fondų valdytojai, į savo investicijų analizę įtraukiantys ESG veiksnius) pasiekė 41 trilijoną JAV dolerių ir prognozuojama, kad iki 2025 m. jis išaugs iki daugiau nei 50 trilijonų JAV dolerių. Tai sudarytų trečdalį prognozuojamo viso pasaulyje valdomo turto. Todėl investuotojai nori matyti aiškius įrodymus, kad įmonių vadovai supranta ESG įsipareigojimus ir taiko geriausią praktiką įgyvendindami įmonės tvarumo strategiją.
Anot ekspertės, svarbu suprasti, kad ESG investavimas nėra universalus ir ESG klausimai apima daugybę sričių. Skirtingi investuotojai skiria dėmesį įvairioms sritims ir ne vienodai vertina ESG spektrą: vieni daugiau dėmesio skiria aplinkosaugos klausimams, kiti – valdymo (pvz., valdybos sudėtis ir įvairovė) ir (arba) socialiniams klausimams (pvz., tiekimo grandinės valdymas, tiekiamo produkto ar paslaugų kokybė).
„Įmonėms, kurios nori patraukti investuotojų dėmesį, svarbu suprasti visus ESG kriterijus, atsirinkti, kurie kriterijai atitinka įmonės vertybinę skalę, tinka įmonės veiklos pobūdžiui ir į juos atsižvelgti vykdant kasdienę verslo veiklą.
Vieni pagrindinių aplinkosauginių aspektų, kurie rūpi investuotojams: įmonės pastangos sumažinti CO2, klimato sukeltų fizinio pobūdžio veiksnių rizikos valdymas, taršos valdymas ir atsakomybė už praeities taršos veiklą prisiėmimas, išteklių valdymas, pavojingos atliekos ir jų tvarkymas, poveikio biologinei įvairovei mažinimas bei jos situacijos gerinimas.
Kalbant apie socialinius rodiklius, investuotojai atkreipia dėmesį į žmogaus teisių užtikrinimą (teisė į poilsį, sąžiningas darbo sąlygas), prisidėjimą prie vietos bendrovės gerovės bei paramą socialiniams projektams, įmonės santykius su darbuotojais, sveikatą ir darbo saugą, įvairovę ir produkto kokybę ir standartus, duomenų saugumo ir privatumo užtikrinimą.
Anot jos, ESG svarba auga dėl trijų priežasčių: stiprėjančių reguliavimo gniaužtų, didėjančio vartotojų spaudimo, ypač naujosios, taip vadinamos Z kartos, kuri yra labiau įsitraukusi į socialinius ir aplinkosaugos klausimus bei renkasi tvaresnius produktus ir paslaugas, bei tiekimo grandinės (ypač turinčios tarptautinį elementą) reikalavimų. Teisininkė atskleidžia, kokias klaidas vis dar daro įmonės vertindamos ESG ir kokią svarbą rodikliai turi norint pritraukti investuotojų. Vertinant valdymą planuojantieji investuoti aiškinasi, kaip organizuojama įmonės valdymo struktūra, ar yra ESG komitetas/ESG koordinatorius, kokiomis vertybėmis vadovaujasi įmonė, kokia atlyginimo politika, kaip įmonė atlieka rizikų identifikavimą, kaip įmonė atspindi ir integruoja tvarumo aspektus finansinėje atskaitomybėje“, – vardina teisininkė.
COBALT organizuojamos konferencijos metu, S. Juozaitienė pabrėžė, kad būtent apie valdyseną ESG kontekste kalbama mažiausiai, o pagrindiniai akcentai susiję su aplinkosaugine arba socialine rizika ir problemomis. Valdymas yra tarsi skėtis, kurio centre yra pagrindinės direktorių pareigos, o skėčio stipinai apima visas verslui būdingas rizikas. Geras valdymas užtikrina ilgalaikę ir tvarią bet kurios įmonės sėkmę.
Kokios ESG tendencijos bus aktualios netolimoje ateityje?
Biologinė įvairovė kaip reikšminga finansinė rizika, blokų grandinės technologijos naudojimas ataskaitų teikimo ir tiekimo grandinės valdymo palengvinimui, dirbtinio intelekto panaudojimas duomenų apdorojimui – temos, kurios bus itin svarbios ateityje, prognozuoja S. Juozaitienė.
„Per mažiau nei trejus metus susidomėjimas biologinės įvairovės vaidmeniu iš nereikšmingos diskusijų srities tapo viena iš sparčiausiai augančių ESG temų pasaulio kapitalo rinkų sektoriuje. Biologinės įvairovės, kuri apima viską – nuo vandens, dirvožemio, rūšių ir ekosistemų iki kraštovaizdžių ir buveinių – nykimas dabar laikomas tokia pat rimta problema, kaip ir klimato kaita. ESG požiūriu, dirbtinis intelektas gali atlikti teigiamą vaidmenį suteikiant investuotojams galimybę rinkti ir analizuoti didelius nestruktūrizuotų duomenų kiekius, kurių reikia vertinant rizikas ir galimybes. Be to, dirbtinis intelektas leis investuotojams apdoroti duomenis apie įmones, į kurias investuojama arba ketinama investuoti. Taip bus galima įvertinti jų ESG patikimumą ir tai, ar jos atitinka iš anksto nustatytus ESG investavimo kriterijus“, – mintimis dalijasi S. Juozaitienė.