Nors procesą tobulinti dar yra kur, verslas žiūri su optimizmu – iš trečiųjų šalių atsivežti darbuotojai pasižymi ir kvalifikacija, ir motyvacija, todėl strateginė, kryptinga jų samda ir toliau išliks viena pramonės verslų išeičių.
Specialistų ieško Rytuose
Mildos Jankauskienės, Užimtumo tarnybos atstovės spaudai, teigimu, 2022 m. Lietuvoje užfiksuota 274 tūkst. laisvų darbo vietų. Nors tai – 23,6 proc. mažiau nei 2021 m., pasak jos, darbuotojų paklausa Lietuvoje ir toliau išlieka didelė. Remiantis tarnybos duomenimis, šiemet labiausiai trūksta tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonių vairuotojų, virėjų, pakavimo įrangos operatorių, plataus profilio statybininkų, santechnikų, suvirintojų, stalių, kelininkų, laivus bei orlaivius prižiūrinčių specialistų, elektrikų, mėsininkų, siuvėjų, baldų pramonės darbininkų ir kitų profesijų atstovų, ypač paslaugų sektoriaus transporto įmonėse.
Laivų ir civilinės statybos bendrovės „CB Baltic“ vadovo Manto Matūzo teigimu, atrasti darbuotojų Lietuvoje išties sudėtinga ir tai dažnai nėra tik atlyginimo klausimas: „Atrodo, kad kai kurių specialistų Lietuvoje tiesiog nėra. Tikriausiai didelė dalis jų išvyksta dirbti į Vakarų Europą, kur siūlomi kelis kartus didesni atlyginimai. Tai, žinoma, trukdo pramonės verslui Lietuvoje palaikyti pajėgumus ir plėstis.“
Siekdama užpildyti laisvas darbo vietas, metalo konstrukcijų gamybos ir eksporto bendrovė atsigręžia į darbuotojus iš trečiųjų šalių.
„Mūsų įmonė piliečius iš trečiųjų šalių samdo jau apie septynerius metus. Dirbame su įvairių tautybių specialistais, tačiau pastaraisiais metais daugiausia darbuotojų samdome iš Indijos ir Turkijos. Verta pabrėžti, kad samdomi užsieniečiai yra ne pigi darbo jėga, o kvalifikuoti savo srities specialistai, kurių dauguma jau turi tarptautinio darbo patirties. Mes savo ruožtu jiems galime pasiūlyti konkurencingus atlyginimus, įdomius projektus ir taip dėl geriausių specialistų konkuruoti su kitais Lietuvos ir Europos darbdaviais“, – pabrėžia bendrovės vadovas.
Tenka konkuruoti ir dėl užsieniečių
Pavyzdžiui, Turkija, toliau kalba M. Matūzas, pasižymi didele ir augančia populiacija, gerai išplėtota švietimo ir valstybės paslaugų sistema, dėl to, palyginti su kitomis šalimis, čia paprasčiau vykdyti darbuotojų atranką. Specialistai iš Turkijos paprastai turi puikias asmenines savybes ir atsakingai žiūri į darbą. Tačiau, atvirauja jis, darbuotojų iš tolimų šalių samdymas sukuria ir tam tikrų organizacinių iššūkių, kuriuos būtina įveikti norint sudaryti geras ilgalaikes darbo sąlygas tokiems darbuotojams.
„Sunkumų paprastai atsiranda dėl kalbos barjero. Todėl pirmiausia stengiamės ieškoti specialistų kultūriškai artimose valstybėse, pavyzdžiui, Ukrainoje. Tačiau dėl jų tenka konkuruoti su Lenkijos, Vokietijos darbdaviais. Dėl Ukrainoje prasidėjusio karo ukrainiečių Lietuvoje liko labai nedaug, tad natūralu, kad teko keisti ir darbuotojų paieškos kryptį. Mūsų kryptimi tapo Indija ir Turkija, taip pat Azerbaidžanas. Ieškoti darbuotojų keliose pasirinktose šalyse yra kur kas naudingiau organizacine prasme – paprasčiau organizuoti atrankas ir kurti kultūrinį balansą, negu dairytis jų visur“, – teigia pašnekovas.
Palengvino įdarbinimo procesą
Pasak M. Jankauskienės, siekiant palengvinti darbuotojų paieškos užsienyje procesą, kiekvienais metais atnaujinamas trūkstamų profesijų Lietuvoje sąrašas, kuriame esančioms specialybėms taikomos išimtys, padedančios greičiau ir paprasčiau įdarbinti tų profesijų užsieniečius, kurių Lietuvoje labiausiai trūksta. Tačiau to nepakanka, todėl, norint supaprastinti užsieniečių įdarbinimo procesą, priimti užsieniečių samdai aktualūs palengvinimai.
M. Jankauskienė atkreipia dėmesį, kad dar pernai darbdaviams suteikta galimybė pasirinkti tik vieną iš reikalavimų, taikomų užsienio šalių piliečiams: „Supaprastinus procesą, darbdaviai dabar gali lanksčiau rinktis iš kelių alternatyvų – įdarbinti užsienietį su reikiama kvalifikacija arba turintį ne mažesnę kaip vienerių metų darbo patirtį per pastaruosius 3 metus, susijusią su atliktinu darbu. Taip pat atsirado naujovė – įsipareigojimas užsieniečiui mokėti ne mažesnį nei paskutinį Lietuvos statistikos departamento paskelbtą vidutinį mėnesinį bruto darbo užmokestį.“
Anot jos, taip pat atsirado galimybė leidimą dirbti šalyje išduoti neteisėtai Lietuvos valstybės sieną kirtusiems užsieniečiams ir daliai prieglobsčio prašytojų, suteikiant jiems galimybę įsidarbinti net ir neturint kvalifikacijos ir darbo patirties. Atvykėliai iš trečiųjų šalių Lietuvoje gali dirbti ir pagal laikinojo darbo sutartis, o ES šalių piliečiams įdarbinimo ribojimai netaikomi.
Giedrės Cesiulytės-Meginės, advokatų kontoros „Walless“ teisininkės, teigimu, vienas esminių pakeitimų, įsigaliojusių nuo šių metų sausio, susijęs su galimybe pateikti prašymus dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo per Migracijos departamento atrinktus išorės paslaugų teikėjus.
„Pagal anksčiau galiojusią tvarką užsieniečiams, norintiems gauti leidimą laikinai gyventi Lietuvoje, prašymus ir biometrinius duomenis reikėjo pateikti fiziškai atvykstant į Migracijos departamento padalinį, todėl trečiųjų šalių piliečiai turėdavo gauti vizą, o tai prailgindavo visą įdarbinimo procedūrą. Dabar biometriniai duomenys gali būti užfiksuojami, o prašymai dėl leidimų laikinai gyventi pateikiami naudojantis išorės paslaugų teikėjo paslaugomis konkrečioje valstybėje. Taigi, išorės paslaugų teikėjas priims prašymus dėl leidimų laikinai gyventi (įskaitant, reikalingus dokumentus), fiksuos biometrinius duomenis, ir perduos Migracijos departamento specialistams nagrinėti. Jei Migracijos departamento specialistai priims sprendimą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvoje, pagaminta kortelė bus siunčiama į užsienį ir ten užsienietis galės ją atsiimti. Dėl šio pakeitimo užsieniečiams nebereikia papildomai kreiptis į Lietuvos konsulinę įstaigą užsienyje dėl vizos išdavimo. Migracijos departamento duomenimis, prašymus galima pateikti 34 skirtingose užsienio valstybėse, kuriose veikia tokias paslaugas teikiantys „VFS Global“ biurai“, – aiškina teisininkė.
Ji priduria, kad įdarbinimo procesą palengvina ir sutrumpinti bendri leidimų laikinai gyventi išdavimo terminai – pavyzdžiui, dėl leidimo besikreipiantiems bendra tvarka sprendimai priimami ir leidimai laikinai gyventi išduodami ne vėliau nei per 3 mėnesius (anksčiau – per 4 mėn.) nuo prašymo pateikimo dienos, o kreipiantis skubos tvarka – per 45 kalendorines dienas (anksčiau – per 2 mėn.).
Pokyčius vertina teigiamai, tačiau tobulėti yra kur
Pokyčiai „Walless“ teisininkės G. Cesiulytės-Meginės vertinami teigiamai, tačiau efektyvinti procesus galima ir toliau. Pavyzdžiui, numatyti, kad patvirtinimai dėl užsieniečio neteistumo, pažymint tai pildant prašymą elektroniniu būdu, būtų pakankami ne tik aukštos kvalifikacijos darbuotojams, bet ir užsieniečiams kreipiantis įprastu darbo pagrindu ar dar trumpinti prašymų nagrinėjimo ir sprendimų priėmimo terminus.
Pasak bendrovės „CB Baltic“ vadovo M. Matūzo, minėtos naujovės – palengvinimas visai ekosistemai, o darbdaviams belieka įvaldyti įdarbinimo procesą, nes darbuotojų paieška užsienio šalyse, tikėtina, nemažės.
„Verslams visuomet norisi visko greičiau ir paprasčiau, nes be reikiamo skaičiaus žmonių įmonės tiesiog negali įvykdyti užsakymų ir išnaudoti viso savo potencialo. Ankstesnė tvarka nebuvo prasta, tačiau kur kas sudėtingesnė negu dabar – reikėjo skirti daug laiko viskam išsiaiškinti, išmokti tinkamai pateikti dokumentus. Darbdaviai yra pasiruošę samdyti gerokai daugiau specialistų iš užsienio, negu jų Lietuvos įmonėse dirba šiuo metu, todėl kuo paprasčiau ir aiškiau veiks sistema, tuo efektyviau veiks ir Lietuvos pramonės įmonės“, – įsitikinęs vadovas.