Tam tikrose vietose „Google“ kelias yra aiškus. „Bay View“ komplekse, naujausiame „Google“ centre-miestelyje Mauntin Vju mieste, Kalifornijoje, kurį planuojama atidaryti kitais metais, pastatai padengti saulės baterijų plokštėmis tokia kompozicija, kurią „Google“ vadina „Dragonscale“. Bendrovė tikisi apie 90 proc. energijos gauti neišmetant šiltnamio efektą sukeliančių dujų. „Google“ įsigijo didžiulį kiekį atsinaujinančiosios energijos Pietų Amerikoje ir Europoje, įskaitant sutartį dėl 92 MW galios vėjo jėgainių parko Belgijos šiaurinėje pakrantėje.
Bet kitose vietovėse „Google“ turės pasikliauti kai kuriais dar neegzistuojančiais energijos šaltiniais ir technologijomis. Naujausiame žurnalo „Bloomberg Green“ numeryje išsamiai aptariamas „Google“ dekarbonizacijos planas ir jos iššūkiai.
S. Pichai‘us, kuris taip pat yra ir „Google“ valdančios bendrovės „Alphabet Inc.“ generalinis direktorius, susitiko su „Bloomberg Green“ aptarti bendrovės pastangų. Perėjimą prie anglies dioksido neišskiriančios energijos jis mato kaip „inovacijų galimybę“, galinčią padėti „Google“ verslui ateityje, ypač debesų kompiuterijos srityje.
Kartu „Google“ vadovas pripažino, kad toks tikslas gali iš bendrovės pareikalauti beprecedenčių aukų.
S. Pichai‘us kalbėjo apie savo požiūrį į klimato krizę, pokalbius su kitais verslo lyderiais, kritiką, su kuria „Google“ susiduria dėl bendradarbiavimo su naftos ir dujų bendrovėmis, ir palikimą, kurį tikisi palikti savo vaikams.
– Ko mėginate pasiekti šiuo naujuoju kompleksu-miesteliu?
– Mums, kaip bendrovei, visada rūpėjo mūsų erdvės. Iš pat pradžių laikėmės nuomonės, kad puikių erdvių kūrimas gali turėti įtakos produktyvumui ir kultūrai. Taigi šiame komplekse daug kas susiję su tuo, kad viskas būtų taip, kaip reikia, – graži, atvira erdvė, geras apšvietimas.
Tačiau taip pat norėjome parodyti pavyzdį tvarumo srityje. Tam tikra prasme apie technologijas galima galvoti kaip apie atvirąjį šaltinį. Vos tik paleidžiama atvirojo kodo programinė įranga, visi prie jos pereina. Taigi darome matomus dalykus ir dalijamės viskuo, kaip tai daroma. Manau, kad tai bus kopijuojama ir pritaikoma, ir mes patys daug ko išmoksime. Tas faktas, kad galima ekonomiškai pastatyti gražų pastatą, kuriame sutaupoma labai daug energijos – ir įrodyti, kad visa tai įmanoma padaryti – buvo nepaprastai svarbi viso to dalis.
Akivaizdu, kad „Dragonscale“ saulės kolektoriai žada dideles galimybes. Man tai savotiškas pareiškimas, tiesiog parodantis, kad saulės energijos stogai gali būti estetiškai nuostabūs, prisidedantys prie energijos taupymo ir panašiai. Apskritai tai atitinka technologijų plėtros ir jos ribų temą.
– Saulės ir vėjo energija pinga. Bet dalis jūsų 24/7 be anglies dioksido tikslo, pavyzdžiui, ličio jonų baterijos ir geoterminė energija, yra eksperimentinės idėjos, ir jų įgyvendinimas gali būti brangus. Ar nerimaujate dėl išlaidų?
– Mūsų vertinimu, tai labai drąsus, ambicingas uždavinys. Suprantama, jis kelia šiek tiek įtampos, nes neturime visų atsakymų, kaip tai pasiekti. Tačiau jei grįžčiau kiek atgal, kai iš pradžių vykdėme visus [šiuos] didelius vėjo ir saulės energijos pirkimus, problema buvo kaina. Per pastaruosius dešimt metų vėjo energija atpigo 70 proc., saulės energija – apie 90 proc. Taigi, tam tikra prasme mes daug vilčių dedame į šią technologijų kreivę, ir tai mums suteikia pasitikėjimo. Jeigu anksti susitelkiama ties investicijomis ar technologijomis, viskas vyksta pagal kreivę.
Savo Nevados duomenų centre pirmą kartą naudojame geoterminę energiją. Tikimės, kad tai iš dalies lemia projekto patrauklumą. Be viso kito, galime diegti naujas technologijas, spręsti naujas problemas, teikti pradinį finansavimą kai kuriems iš šių projektų ir mažinti kreivę. Tai vaidmuo, kurį, mūsų manymu, galime atlikti ankstyvojoje ciklo pabaigoje.
– Kaip reaguotumėte, jei Volstritas pareikštų, kad į visa tai investuojate per daug lėšų?
– Visų pirma, manau, kad mūsų darbuotojai to reikalauja kaip vertybės. Mes visada tai laikėme vertybe. Ilgainiui tokia taktika padės mums įdarbinti geriausius specialistus. Tai vienas iš ekonominio modelio pavyzdžių.
Tačiau, tiesą sakant, kai dirbama su tokiomis technologijomis, atliekami tokie [mokslinių tyrimų ir plėtros] projektai ir diegiamos naujovės, aš nesu matęs atvejo, kad tai nebūtų naudinga jūsų verslui.
Mūsų pastangos išsiaiškinti, kaip efektyviau vėsinti pastatus, ilgainiui padės plačiau atverti kelią į debesijos sritį. Mes naudojame dirbtinį intelektą (DI), kad perkeltume apkrovas tarp duomenų centrų. Naudojame dirbtinį intelektą, kad pagerintume vėsinimą. Visa tai bus panaudota mūsų darbe, kurį atliekame visose „Google“ ir „Alphabet“ bendrovėse. Todėl neįsivaizduoju, kad investicijos į technologijų inovacijų bokšto viršūnę laikui bėgant neduotų teigiamos investicijų grąžos.
– Kalbant apie klimato krizę, ar esate optimistas?
– Esu optimistas. Bet man labai neramu, kad prarandame laiką.
Gera žinia ta, kad žmonės vis geriau tai supranta nei bet kada anksčiau. Jaučiu, kad reikia skubėti.
Bloga žinia ta, kad dalis šių procesų vyksta, žmonėms susiduriant su realiais tokių tarpusavyje susijusių klimato reiškinių pavyzdžiais. Gaila, kad šios akimirkos nesulaukėme dešimtmečiu anksčiau.
Tačiau kartais jaučiu optimizmą, nes jaučiu, kad artėja lūžio taškas. Ateinanti karta tiesiog iš esmės vertina tai kaip kitokį prioritetą. Tai man suteikia ilgalaikio optimizmo.
Nerimą kelia tai, kad moksliniu požiūriu žinome, jog jau dabar mūsų padėtis yra sunki. Dėl to reikia skubiai veikti. Tačiau atsižvelgiu ir į tai, kas nutiko per pastarąjį dešimtmetį. Kaip pavyzdį, pateikiau jums vėjo ir saulės energiją – kaip smarkiai ji pasikeitė per dešimtį metų, daug labiau nei tikėjomės. Tarkim, kad ir elektromobiliai prieš dešimt metų, – esu tikras, kad būta tikrų spekuliacijų: ar tai kada nors įvyks? Nemanau, kad dabar kas nors tuo abejotų. Automobiliai bus elektriniai, įsipareigojimai jau vykdomi ir vyksta perėjimo procesas. Matau, kad panašios pastangos dedamos visose srityse. Tai suteikia man optimizmo.
– Ar apie tai kalbate su kitais verslo vadovais? Kokie tie pokalbiai?
– Kad ir kaip būtų paradoksalu, bet daugumoje pokalbių su kitų įmonių vadovais – tai gali būti debesijos projekto dalis ar panašiai – tvarumas yra beveik visų įmonių, su kuriomis dirbame, vadovų darbotvarkėje, tiesiogine prasme.
– O kodėl paradoksalu?
– Tuo noriu pasakyti, kad tai tikriausiai nėra tai, kas akivaizdu iš išorės. Jei turiu pusvalandžio trukmės susitikimą, dalis jo skirta tvarumui, net jei abi įmonės tiesiogiai galbūt nieko kartu nedaro tvarumo srityje.
– Kada tai pasikeitė?
– Aš tai pajutau per pastaruosius 18-24 mėnesius, staigus pokytis. Tikrai kalbama apie ESG [aplinkosaugos, socialinės ir valdymo] informacijos atskleidimą. Žmonės nori suprasti, kaip mes tai darome. Jie visi stengiasi suvokti, kaip prisiimti įsipareigojimus, kaip įsitikinti, kad jie gali iš to sukurti vertę. Šiuo metu tai svarbiausias pokalbis.
– Jūs su savo komanda minėjote, kad norite, jog šį projektą būtų galima atkartoti. Ką pasakytumėte kitai bendrovei, kuri norėtų atsisakyti anglies dvideginio, bet neturi jūsų rinkos kapitalizacijos ar aukštos kvalifikacijos inžinerijos specialistų, kokių turite jūs?
– Keletą dalykų. Aš manau, kad laikui bėgant jie vis tiek turės tai padaryti. Svarbu anksti pradėti kelionę. Tai inovacijų galimybė. Tai kultūros transformacijos galimybė. Kadangi darote kažką naujoviško, keičiasi ir organizacijos mąstysena. Žmonėms, kurie siekia pertvarkos, tai iš tikrųjų yra reali galimybė.
– Jeigu nepadarysite to tinkamai, ilgainiui nesugebėsite pritraukti talentingų specialistų.
Tai liudija duomenys?
– Nežinau, turbūt. Jei nedarytume to, ką darome, pastebėtume poveikį. Geras klausimas. Mes neatliekame A/B eksperimento. Tačiau kai žvelgiu į jaunesniąją kartą – žmones, kurie dabar yra paaugliai, – nemanau, kad jie rinktųsi dirbti įmonėje, kuri, jų manymu, teršia pasaulį. Mano nuomone, mąstysena pasikeis.
– Jūs minėjote, kad tai jums labai asmeniška. Ką apie tai jums sako jūsų vaikai?
– Tai svarbi tema. Labiausiai tinkama akimirka buvo tas distopinis momentas Įlankos rajone beveik lygiai prieš metus. Jie daug kalbėjosi, daug klausinėjo apie tai. Mes turime galimybę tinkamai perduoti pasaulį kitai kartai.
Todėl jaučiu moralinį imperatyvą. Beveik visi tėvai jaučia tą patį.
– Minėjote, kad taršiomis laikomos įmonės susiduria su įdarbinimo sunkumais. Kai kurie jūsų darbuotojai kritikavo jūsų bendradarbiavimą su naftos ir dujų bendrovėmis debesijos technologijų srityje. Ar manote, kad tai prieštarauja 24/7 tikslui?
– Mes bendradarbiaujame su visų sektorių įmonėmis. Taikome aiškią priimtino naudojimo politiką ir suformulavome dirbtinio intelekto principus.
Tiesą sakant, aš manau, kad labai svarbu, jog pirmaujančios įmonės padėtų partnerėms ir padėtų energetikos pramonei pereiti prie atsinaujinančiųjų išteklių sektoriaus. Čia svarbų vaidmenį atliks dirbtinis intelektas.
– Manote, jos juda pakankamai sparčiai šia linkme?
– Skirtingi žmonės yra skirtinguose kelionės etapuose. Tačiau yra žmonių, rimtai galvojančių apie pertvarką. Manau, kad politika čia bus svarbi. Taigi mes pasisakėme už politiką, kuria siekiama agresyvesnių išmetamųjų teršalų mažinimo tikslų ir pan.
Dirbame su [energetikos įmonėmis] debesijos technologijų srityje. Tai tikriausiai sudaro mažiau nei 0,1 proc. mūsų pajamų. Tačiau manau, kad tai svarbu, kai teikiate technologijas; daugelis jų galvoja apie transformacijas. Mes norime prie to prisidėti.
Mes iš tiesų dirbame su [energetikos įmonėmis] debesų technologijų srityje. Tai turbūt sudaro gerokai mažiau nei 0,1 proc. mūsų pajamų. Tačiau manau, kad tai svarbu teikiant technologijas; daugelis šių įmonių galvoja apie pertvarkas. Mes norime prie to prisidėti.
– Paminėjote politiką. Apie tai kalbėjau su jūsų komanda, apie šį tikslą – siekti anglies dioksido neišskiriančios energijos. Panašu, kad technologijos ir viešieji pirkimai gali padėti. Ar per ateinantį dešimtmetį ketinate daugiau lėšų skirti energetikos lobizmui?
– Savo pokalbiuose visada akcentuojame opius klausimus. Siekiame, kad JAV prisijungtų prie Paryžiaus susitarimo ir pan. Tai visada buvo mūsų darbotvarkės prioritetas.
Daugelyje valstybiniu ir vietos lygmeniu vykdomų projektų, įskaitant mūsų duomenų centrus, – naudojama atsinaujinančioji energija, ir kartais pastebime šalutinį atgarsį. Taigi, daug ką darome vadovaudamiesi susitarimu. Nemanau, kad lobizmas yra geriausias būdas tai pasiekti, palyginti su investicijomis ir naujovėmis, kurias galime įgyvendinti. Tačiau mes visada akcentuojame šiuos klausimus.
– Koks būtų šalutinio atgarsio pavyzdys?
– Prisimenu, kaip Ajovoje kūrėme duomenų centrus. Bendruomenėse pradedami įgyvendinti ir kiti projektai. Valdžios pareigūnai mato, kad atsinaujinančiosios energijos projektas sulaukia teigiamo atgarsio ir dėmesio. Tai keičia požiūrį.
Manau, kad tai geriausias būdas daryti įtaką šiai sričiai: rodyti pavyzdį savo veiksmais. Tai daro didžiulį poveikį pokyčiams. Pavyzdžiui, jei pažįstate žmogų, kuris nusipirko elektromobilį – labai tikėtina, kad ir jūs nusipirksite elektromobilį. Tas pats vyksta visais mastais.
– Ar esate kalbėjęs su JAV prezidentu šiais klausimais?
– Konkrečiai apie tai, ne. Bet mes tikrai bendravome su jo personalo ir administracijos nariais. Aiškiai kalbėjomės apie savo pažangą tvarumo srityje. Beveik kiekviename susitikime, kuriame dalyvavau, tai buvo svarbus mūsų prioritetas.
– Kaip manote, ką dar galėtų nuveikti „Google“ ir technologijų pramonė dekarbonizacijos srityje?
– Džiaugiuosi suvokimo ir investavimo lygiu. Manyčiau, daugelis įmonių šioje srityje siekia daugiau.
Nemanau, kad tai yra konkurencinis dalykas. Mes visi dalijamės viena planeta. Tai ne tik galimybė technologijų bendrovėms veikti kartu. Mums reikalingas pasaulinis bendradarbiavimas, pasaulinis mastas, kad iš tikrųjų galėtume įgyvendinti šį perėjimą. Taigi, aš tai taip pat vertinu kaip galimybę.
Vis dažniau kalbant apie pandemiją, klimatą ar dirbtinio intelekto saugą, svarbus pasaulinis bendradarbiavimas. Manau, kad tam tikra prasme visi turime išmokti, kaip tai daryti geriau. Jei to nedarysime tokiu būdu, nesugebėsime to išspręsti.
– Kaip atrodo pasaulinis bendradarbiavimas? Kokį vaidmenį šiuo klausimu atlieka „Google“?
– Akivaizdu, Paryžiaus susitarimas yra pavyzdys. Remiame Europos Žaliąjį susitarimą. Mes, kaip verslo atstovai, kai esame prašomi prisiimti įsipareigojimus, pasirašome: privačiojo ir viešojo sektorių partnerystė; tarptautinis bendradarbiavimas; bendras informacijos atskleidimas, rodikliai, skaidrumas ir tikslų nustatymas; tarptautinių rinkų sukūrimas, bendra energetikos politika. Visa tai būtų svarbu.
– Vienas įdomus dalykas, susijęs su jūsų 24/7 planu: atrodo, kad jame energija vertinama baigtiniu ištekliu. Ar „Google“ turi ką nors paaukoti, kad pasiektų šį tikslą? Ir kas tai būtų?
– Manau, kad tai būtų apribojimas. Jei mums reikia tam tikru būdu padidinti skaičiavimų apimtis, norime, siekdami dekarbonizacijos, tai padaryti be šio apribojimo. Turėtume turėti galimybę padidinti skaičiavimų mastą ir t. t., bet ne taip, kad tai neigiamai paveiktų aplinką.
Dėl to teks kai ką pasiaukoti. Gali būti, kad kai kuriuose pasaulio regionuose negalėsime investuoti tokiu būdu, nes negalėsime pasiekti dekarbonizacijos lygio. Gali būti, kad dėl to negalėsime sukurti kai kurių paslaugų. Tokia bus tikrovė, jei neišspręsime šios problemos.
– Panašu, kad Azijoje to pasiekti bus labai sunku.
– Sunku, bet, žinot, mane tai jaudina. Nes jei kalbėsite su Singapūro vyriausybe, jie labai daug dėmesio skiria šiai problemai. Matau, kad jie galvoja. Be to, tai vietovės, kurios tikrai gerai išmano ilgalaikį planavimą.
Susidūriau su nuostabiais verslininkais ir įmonėmis, kurios taip pat sprendžia šias problemas. Matau startuolių veiklą ir inovacijas, nesvarbu, ar tai būtų branduolinė, vandenilio, saugojimo sritis.
– Ar „Google“ įsteigtų su klimatu susijusį fondą?
– Mes visada investavome į bendroves, todėl ir toliau būsime agresyvūs šioje srityje. „X“ įmonėje ["Alphabet" mokslinių tyrimų laboratorija] tai yra jų darbo dalis. Natūralu, kad klimato srityje dirbsime intensyviau.
– Yra toks „Fervo“, startuolis, su kuriuo dirbate Nevadoje ir kuris kuria geoterminės energijos gręžinius.
– Taip, tai yra pavyzdys, kokias naujoves įžvelgiu kitoje stovyklos pusėje. Tiesiogiai su jais nesu bendravęs, bet, aišku, esu susipažinęs su naujausia informacija. Technologijų, kurių išmokstama išgaunant naftą ir dujas, pritaikymas geoterminei energijai man atrodo prasmingas.
– Ar yra kitų įmonių, į kurias dairotės?
– Iš „X“ sukūrėme įmonę, kuri užsiima ilgalaikiu energijos saugojimu. Neabejotinai susiduriame su daugybe branduolinės sintezės startuolių. Kai kuriais atvejais padedame jiems dirbtinio intelekto ir debesijos srityse.
Taip pat bus galvojama apie energetinę sistemą ir apie tai, kaip tai padaryti geriau. Mes dedame pastangas, kad tai būtų įmanoma X įmonėje. Aš stengiuosi skirti laiko naujovėms suprasti ir padėti ten, kur „Google“ gali. Visoms joms reikės debesijos ir dirbtinio intelekto. Taigi tai atitinka ir mūsų, kaip įmonės, verslo tikslus.
– Kai kurios emisijos, pavyzdžiui, susijusios su techninės įrangos gamyba ir darbuotojų kelione į darbą ir atgal, nėra jūsų siektino tikslo 24/7 dalis. Ar būtent šiose srityse, jūsų manymu, teks ką nors aukoti? Ar turėsite apriboti savo techninės įrangos verslą?
– Akivaizdu, kad visur daug galvojame apie savo tiekimo grandinę. Įsipareigojome įsigyti 5 GW atsinaujinančios energijos tose vietose, kur veikia mūsų tiekėjai. Šiandien jie neturi prieigos prie šio šaltinio. Taigi atliekame tam tikrą vaidmenį kuriant atsinaujinančiosios energijos tiekimo sistemą. Stengiamės padėti šiam perėjimui.
Įgyvendindami „Google“ pagamintų produktų kūrimo veiklą, prisiėmėme įsipareigojimus dėl tvarumo: kompensuojame anglies dvideginio kiekį, sunaudojamą siunčiant gaminius, užtikriname, kad visa, ką naudojame, būtų skaidrios kilmės. Ilgainiui įvykdysime įsipareigojimą visur, kur tik įmanoma, naudoti perdirbamas medžiagas. Mes galvojame apie visas šias sritis.
Daugiau dėmesio skiriame tam, kur mes, kaip įmonė, suvartojame daugiausia.