Laidoje „Verslo požiūris“ kalbėjomės kaip tai paveiks mūsų žemės ūkį, ar nepasipils bankrotų banga.
Tadas Povilauskas, SEB banko vyriausias ekonomistas sako, kad metai vidutiniai, nors derlius neblogas, tačiau kainos 10 proc. mažesnės nei pernai tuo pačiu metu. Pasisekė tiems, kurie fiksavo pardavimas pavasarį, kai jos buvo pašokę.
„Kalbant bendrai, blogiausi buvo 2023 m., kai derlius buvo užaugintas rekordiškai brangiomis trąšomis, o kainos krito. Šiemet tokių žirklių nebėra, tačiau jei kviečia vėl pigo, tai metai bus vidutiniais. Matysime, kaip seksis žieminiams pasėliams. Kaip jie sudygs, kiek bus lietaus“, – dėlioja T. Povilauskas.
Marius Dubnikovas, Lietuvos verslo konfederacijos viceprezidentas, juokauja, kad šiemet Palangos verslininkai pripažino, jog sezonas geras ir kitą sezoną to reikėtų laukti iš ūkininkai. Trąšų kainos stabilizavosi ir profesionalams pavyks dirbti pelningai.
Patys ūkininkai ne tokie optimistiški.
230 hektarų ūkį valdantis garsus ūkininkas Petras Šiaučiūnas sako, kad iš tokio dydžio ūkio galima tik išgyventi, bet ne oriai gyventi. Pasamdyti darbininko jis negali.
„Toks ūkis kaip mano nėra finansiškai pajėgus, pavyzdžiui, iš savo uždirbtų pinigų nusipirkti traktorių. Bankai paskolas duoda nebent su labai didelėmis palūkanomis. Apie tokias pat sąlygas, kokias gauna didelės bendrovės, su mumis niekas net nešneka“, – dėlioja ūkininkas ir sako, kad jam tenka mokėti ir po 10 proc. metinių palūkanų.
Žemdirbys atvirai sako, kad jau kuris laikas realiai pragyvena iš reklamos, ne iš ūkio. Jis sako, kad turi mėgautis savo darbu. Kitaip gyvenimas bus beprasmis. Dėl to jis 15-17 val. per dieną dirba ūkio darbus nors jis realiai nuostolingas.
Pagrindinis pragyvenimo šaltinis reklaminiai projektai. Vien Yuotube jis turi virš 72 tūkst. sekėjų.
Nors politikai nuolat kalba apie paramą šeimos ir vidutiniams ūkiams, dokumentuose ir skirstant paramą ši nuostata dingsta.
„Kalbant apie derlių, tai niekas nemoko ir nepasakoja, kad, pavyzdžiui, vietoj kviečių pas mus kur kas geriau dera rugiai. Pasėjau, nupurškiau ir kūliau 5 tonas iš hektaro. Tačiau jų kaina mažesnė nei kviečių, kurių kūliau 1,5-3 tonas iš hektaro. Pradėjau galvoti kodėl pas mus anksčiau augino tik rugius ir grikius, kurie tinka nederlingoms žemėms. Šiemet padidinau jų plotą ir jei kitais metais jų derlius tenkins, grįšiu prie šios kultūros“, – pasakoja P. Šiaučiūnas ir sako, kad su kviečiais atliko savotišką eksperimentą – purškė, tačiau netręšė. Nors jų užaugo mažiau nei pernai, nes trūko drėgmės, tačiau mažiau ir investuota. Tikėtina, kad kažkiek pelno bus.