Anuomet sklypeliai kolektyviniuose soduose buvo skirstomi įvairių gamybinių įmonių bei organizacijų darbuotojams – paprastiems ir ne tokiems paprastiems. Juose tiek darbininkas, tiek medikas, tiek dėstytojas, partinis funkcionierius ar paprastas autobuso vairuotojas galėjo užsiauginti daržovių, vaisių, uogų savo reikmėms, kad tuomečio visuotinio deficito sąlygomis galėtų pagerinti mitybos racioną.
Sekdami vienas kito pavyzdžiu daugelis „sodininkų“ tuose sklypeliuose pasistatydavo pavėsines įrankiams ir guminiams batams susidėti, patiems persirengti bei nuo lietaus pasislėpti. Tačiau apsukresnieji „susiorganizuodavo“ ir didesnius namelius, kartais dviaukščius, kuriuose galėdavo ne tik pasislėpti nuo vėjo ir drėgmės, bet ir pernakvoti. Ilgainiui tos nakvynės užsitęsdavo ir, žiūrėk, šeima visam laikui persikėlė į „sodą“, kuriame gyvendavo ištisus metus.
Įdomiausia, kad tokiam nameliui pasistatyti nereikėdavo jokių leidimų. Iki šiol.
Sukėlė šurmulį
Dalis šių dienų „sodininkų“ ir artimiausiu metu soduose namą statyti susirengusieji miestiečių sunerimo, kai vasarą juos pasiekė žinia, kad aplinkos ministras birželio 14 d. pasirašė įsakymą, kuriuo pakeitė Statybos techninį reglamentą (STR), kuriuo nurodyta nauja pastatų klasifikacijos tvarka. Nuo šiol nesudėtingų statinių kategorijai priskiriami sodo namai galės būti statomi tik iki 50 kv. metrų ploto, iki penkių metrų aukščio. Pakeitimas įsigaliojo nuo 2024 m. lapkričio 1-osios.
Apie tokius pakeitimus išgirdę sodų gyventojai Klaipėdos rajone sunerimo – jei iki tol soduose nesudėtingam statiniui buvo priskiriamas 80 kv. metrų ploto namas, ar teks po lapkričio 1-osios dalį jo nugriauti?
Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija suskubo raminti, kad nors visiems statiniams, kurių plotas viršys minimus parametrus, privalomas statybos leidimas, tačiau tiems, kurie jau pradėjo statybas iki lapkričio 1 d., yra galimybė užbaigti statybas pagal iki šiol galiojusią tvarką. Svarbiausia – užfiksuoti, kad statyba prasidėjo laiku.
Ministerijos pozicija
Permainomis Aplinkos ministerija (AM) esą tik patikslino tvarką, kuri turėjo galioti iki šiol. Esą sodų bendrijose turėtų būti statomi tik nesudėtingi statiniai, skirti sodininkystei, įrankiams ar derliui susidėti, nuo lietaus pasislėpti ir arbatos išsivirti, o ne nuolatiniam gyvenimui.
AM Architektūros ir inovacijų politikos grupės vyresnysis patarėjas Edvardas Minkevičius paaiškino, kad pakeitimai buvo inicijuoti siekiant spręsti piktnaudžiavimo atvejus, kai sodų bendrijose supaprastinta tvarka buvo statomi pastatai, neatitinkantys gyvenamųjų namų statybai taikomų reikalavimų. Pagrindinis tikslas – užtikrinti, jog gyvenamieji būstai atitiktų kokybės standartus.
„Svarbu pabrėžti, kad šie reikalavimai užtikrins geresnes gyvenimo sąlygas ir padės išvengti ilgalaikių problemų, susijusių su netinkamu statinių naudojimu. Kartu tai yra ilgalaikė investicija į būsto kokybę ir saugumą.
Ankstesniuose teisės aktuose nebuvo aiškiai nustatytų reikalavimų ir kriterijų, leidžiančių tiksliai atskirti sodo namus nuo kitų pastatų, pavyzdžiui, gyvenamųjų namų. Dėl to neretai pasitaikydavo atvejų, kai sodo namai būdavo pritaikomi nuolatiniam gyvenimui ir virsdavo vienbučiais ar net daugiabučiais namais. Siekiant išspręsti šią problemą, buvo nuspręsta peržiūrėti reglamentavimą, kad būtų užtikrintas statybos normų laikymasis ir apsaugoti visuomenės interesai.
Mažesnis sodo namų plotas riboja galimybes piktnaudžiauti supaprastinta statybos tvarka, kai pastatai naudojami ne pagal paskirtį. Tai padeda išvengti situacijų, kai nesilaikoma priešgaisrinio saugumo reikalavimų, neatsižvelgiama į gyvenamiesiems namams taikomus energinio naudingumo standartus, ar naudojamasi infrastruktūra nesumokant jai priklausančių mokesčių“, – sprendimo motyvus dėstė E. Minkevičius.
Tačiau nusprendusieji statytis namus soduose įsitikinę, kad ministerija gudrauja. Esą tikroji priežastis – kritusi nekilnojamojo turto paklausa didžiuosiuose miestuose, į kuriuos nuspręsta grąžinti į sodų pusę besidairančius miestiečius.
Šiuo metu pačiame Klaipėdos mieste yra 21 sodininkų bendrija. Kažkada, kai miestas buvo nedidukas, tie standartiniai 6 erų žemės sklypai sodams ir daržams buvo dalijami užmiestyje. Miestui išsiplėtus, kai kurios sodų bendrijos atsidūrė miesto teritorijoje, o kai kurios – net ir netoli centro. Pastarieji tapo geidžiamu kąsniu nekilnojamojo turto plėtotojams.
Didžiausia „sodininkų“ bendrija
Vėlyvuoju sovietmečių Klaipėdos miesto Vykdomojo komiteto vadovai, pasitarę su rajono valdžia, gavo didžiulį žemės sklypą Derceklių kaime netoli Priekulės, kuris buvo suskaidytas į beveik 7000 sklypų. Šiuo metu tai didžiausia ne tik Lietuvoje, bet ir Rytų Europoje sodų bendrija „Dituva“.
Pasivažinėjus po šiuos „sodus“ neatsikratai įspūdžio esąs didelėje kaimo tipo gyvenvietėje. Čia veikia ir vaikų darželis, ir biblioteka, yra didelis prekybos centras, statybinių medžiagų parduotuvė bei kelios mažesnės parduotuvėlės. Veikia ir veterinarijos vaistinė, ir ambulatorija. Taip pat lentpjūvė ir kirpykla. Kiekvieną dieną dirba ir kelios kavinės, automobilių remonto dirbtuvės. Tris kartus per savaitę greta sodų teritorijos vyksta milžiniški turgūs, o rudenį aplink šią milžinišką teritoriją duria praveria sulčių spaudyklos.
Tikras miestelis. Trūksta tik pašto ir bažnyčios.
Oficialiai „Dituvos“ sodų bendrijoje yra 6463 nariai. Tiesa, deklaravusiųjų gyvenamąją vietą yra mažiau – apie 4000. Moksleiviško amžiaus vaikų turintieji gyvenamąsias vietas yra deklaravę arba Priekulėje, arba Klaipėdoje, kad mažieji „sodininkai“ šiuose miestuose galėtų lankyti mokyklas ir gimnazijas. Tiesa, vos kelių kilometrų atstumu nuo sodininkų bendrijos Dituvos gyvenvietėje veikia A. T. Kuršaičio pagrindinė mokykla, kuri esti perpildyta.
Dituvos rinkimų apylinkės rinkėjų sąrašuose yra beveik 3800 rinkėjų.
Nuolatiniai sodų gyventojai, čia gyvenantys ne pirmą dešimtmetį, prisimena, kaip kasmet tobulėjo infrastruktūra. „Dabar ir apšvietimas gatvėse yra, ir autobusai per pačius sodus važiuoja, ir paslaugų įvairiausių vietoje gali gauti, ir keliai pagal galimybes tvarkomi. Pačiame centre netgi šventinę eglę papuošėme. Anksčiau viso to nebuvo. Aišku, norėtųsi ir mokyklos pačiuose soduose, ir šaligatvių, ir geriau prižiūrimų gatvių, tačiau mes žinome, kur gyvename, todėl iliuzijų nepuoselėjame“, – pastebi nuolat čia gyvenantys dituviškiai.
Šaiposi iš naujakurių
Tiesa, senieji gyventojai juokiasi iš neseniai iš miesto persikrausčiusių naujakurių, kurie įsivaizduoja, kad gyvenimas čia bus toks pat, koks ir miestuose. Kai kurie praėjusią žiemą piktinosi, kad sniegą nuo kelio stumdantis traktorius užvertė išvažiavimo keliukus iš kiemų, todėl skambino pirmininkui, kad tas išspręstų problemą. Senbuviai tokiems verkšlentojams pasiūlė įsigyti kastuvus ir sniegą patiems nusikasti.
Senieji dituviškiai prisipažino, kad namus čia įsigijo ar pasistatė todėl, kad buvo pigiau nei mieste. Be to, tas mažas žemės sklypelis ir privatumas suteikė daugiau komforto.
Šiuo metu 6 arų ploto sklypą Derceklių kaime su registruotu prieš 30-40 metų pastatytu sodininko nameliu galima įsigyti už 18 000 eurų. Plyną sklypą – už 14 000-15 000 eurų.
„Aišku, buvo ir tebėra daugybė minusų. Ypač su tuo susiduria turintieji moksleivių. Jeigu tėvai dirba Klaipėdoje, o vaikai ten lanko mokyklas, tai mažiau problemų – kartu nuvažiuoja, kartu grįžta, vaikai ir būrelius, ir treniruotes mieste gali lankyti. Kur kas blogiau, jei darbo ir mokymosi vietose skiriasi. Tada tenka derinti“, – kalbėjo dituviškiai.
Sodų bendrijos „Dituva“ valdybos pirmininkas Tadas Vaitkus sakė, kad bendrijos, kurioje gyvena keli tūkstančiai žmonių ir yra registruota beveik 100 įmonių, beveik visi yra klaipėdiečiai: „Sodininkai, kurie sudaro 70 proc. visų narių, visi be išimties yra klaipėdiečiai. Nuolat gyvenantieji taip pat beveik visi klaipėdiečiai. Klaipėdos miestui šios teritorijos perimti niekaip negalima, o gyventojai nenorėtų tapti rajono gyventojais“, – situacijos sudėtingumą nušvietė valdybos pirmininkas.
Už statybas teks mokėti daugiau
Kitoje Klaipėdos rajono pusėje netoli Karklės Pajūrio regioninio parko teritorijoje esančios sodų bendrijos „Ežeras“ pirmininkas Kazimieras Onaitis „Delfi“ sakė, kad įsigaliojus naujam statybos reglamentui norintiesiems statyti didesnį namą sodų bendrijoje tai kainuos papildomai tiek pinigine, tiek laiko prasme. „Jau dabar mūsų bendrijoje yra didžiausias „sodo namelis“ Lietuvoje – šešių aukštų pilis. Tačiau ji išdygo legaliai. Jo savininkas supirko kelis aplinkinius sklypus ir pakeitė jų paskirtį į gyvenamąją. Tiesa, savininkas prieš kelerius metus mirė ir niekas ten nebevyksta“, - sakė K. Onaitis.
Pakeisti žemės sklypo paskirtį kainuoja kelis šimtus eurų, tačiau užtrunka apie pusę metų. Statantieji namą taip pat, nelygu namo dydis, turi mokėti infrastruktūros mokesčius – po keliasdešimt eurų nuo kvadratinio metro. Todėl, pasak K. Onaičio, namo statybos pabrangtų beveik 2000 eurų. „O ką už tai gaus statytojas? Nieko. Kiek mes patys tvarkome savo kelius ir teritorijas, tiek ir turime. Mūsų bendrijos nariai iš savivaldybės kiekvieną mėnesį gauna paslaugų, kurių vertė – 25 centai. Todėl mes sukamės patys, mokame nario mokesčius, infrastruktūros mokesčius“, – pasakojo K. Onaitis.
Augins bulves ir burokus
Sodų bendrijos „Dituvos“ valdybos pirmininkas T. Vaitkus rėžia iš peties. Jo teigimu, toks pakeitimas nubloškia bendrijas atgal į sovietmetį, kuomet sodai buvo skirti tik bulvėms ir burokams sodinti. „Būkime realistai, taip jau seniai nebėra. Sodai virtę gyvenamaisiais kvartalais“, – pastebėjo T. Vaitkus.
„Apmaudu tai, kad sprendimas priimtas be jokių diskusijų, nepranešus bendrijoms. Tai visiškai sustabdys plėtrą mūsų soduose. Gyvenamuosius namus statančios bendrovės mūsų teritorijoje nedirba dėl specifikos. Ne tik dėl kelių, bet ir įvairių infrastruktūrinių dalykų. Turime vieną statytoją, kuris statė namus. Dabar liko labai daug nebaigtų statybų, nes dėl neaiškios ateities pristabdė. Naujų nebestato, senųjų neina užbaigti. Nežinomybė, nes negauna naujų klientų.
Prieš penkerius metus buvo bumas norinčiųjų persikelti į sodus. Mieste pardavę dviejų kambarių butą už 70-80 tūkst. eurų. Čia galėdavo pasistatyti namą. Į senus, jau esamus namukus, jaunimas nenori. Nori naujų. Todėl dėl šio įsakymo įsigaliojimo vietoje to, kad atsikraustytų jaunos, perspektyvios šeimos, vėl turėsime pilna apleistų sklypų. Mūsų bendrijoje daug, dėl įvairių priežasčių, nepriduotų namų virš 50 kv. m. ploto, kurių savininkams tokių namų pridavimas tapo neįmanomas.“ – piktinosi T. Vaitkus.
Tiesa, ne visi ir toje pačioje bendrijoje pritaria valdybos pirmininkui. Toje pačioje bendrijoje gyvenantis Donata problemos nemato: „Sodų bendrijoje sodo namo užtenka ir 50 kv, o jei nori gyvenamojo, tai ir stataisi gyvenamąjį su visais leidimais. Ir statyti gyvenamą namą yra daug geriau, daugiau galimybių yra pasinaudoti APVA projektais. Net rekonstruojant seną jį registruoti gyvenamu yra daug geriau“, – bendrijos paskyroje pirmininkui oponavo Donata.
T. Vaitkus sutinka, kad ne visi piktinasi nauja tvarka. Ypač jai abejingi tikrieji sodininkai, kurie čia persikelia tik vasarą, o žiemą grįžta į miestą. „Jie soduose turi savo nedidelius namelius, skirtus gyventi vasarą. Jiems kur kas didesnį rūpestį kelia kaimynų, nuolatinių gyventojų tvoros, kurios užstoja saulę augalams. Be to, „sodininkai“ burba prieš infrastruktūros mokestį, skirtą žiemą keliams valyti. Jie juk žiema čia net neatvažiuoja. Tačiau visuomet randamas kompromisas – nuolatiniai gyventojai pasaugo „sodininkų“ turtą šaltuoju metų laiku. „Sodininkai“ jiems atsidėkoja vaisiais ir daržovėmis“, – aiškino T. Vaitkus.
Kainos nesikeis
Šiuo metu prekybos nekilnojamuoju turtu tinklapiuose apstu skelbimų, kuriuose parduodami sklypai sodų bendrijose. Dituvos soduose galima įsigyti standartinį 6 arų ploto sklypą, kainuojantį 9000 eurų. Yra ir brangesnių.
Nekilnojamojo turto agentūros vadovas Artūras Valaitis, į klausimą, ar ministro įsakymu pakeistas STR turės įtakos prekybai, atsakė neigiamai: „Greičiausiai, jokios įtakos neturės. Visi, kurie dabar piktinasi, pripras. Pakeitė tvarką, reiškia kažkoks etapas baigėsi. Nemanau, kad turtas soduose imtų brangti. Vis tiek kainuos tiek, kiek ir kainavo kvadratinis metras. Tuščių sklypų Dituvos soduose beveik nebėra. Nebent koks nors atokesnis, toliau nuo asfaltuoto kelio. Reali sklypo kaina – 14 000 eurų. Perka tie, kurie mieste neįperka, o nori namelio, nuosavo sklypelio. Aišku, mieste esančiuose soduose sklypai brangesni. Didžiausia paklausa yra Klaipėdos mieste netoli Dangės upės „Baltijos“ sodų bendrijoje. Čia vien tik sklypas kainuoja ir 80 000 eurų“, – informavo A. Valaitis.
Sodai, ar kvartalas?
Minėtoji sodų bendrija „Baltija“ yra prestižinėje laikomoje šiaurinėje Klaipėdos miesto dalyje greta Dangės upės. Šioje bendrijoje gyvena ne tik sodininkai, tačiau ir labiau pasiturintys miestiečiai, pasistatę toli gražu ne sodo namelius, kurių garažuose laikomi ir mersedesai, ir jaguarai. Jų „sodelių“ sklypus juosia aklinos dviejų metrų aukščio tvoros.
Vis tik bendrijos pirmininkė Elvyra Venckūnienė „Delfi“ skundėsi, kad naują tvarką bendrija vertina neigiamai.
„Mes tai vertiname labai neigiamai. Koks dabar valdžiai skirtumas, ar soduose statysime iki 80 kv. metrų ploto namus, ar iki 50 metrų? Mūsų bendrijoje gyvena daug pagyvenusių ir socialiai remtinų žmonių, kurie nėra labai pasiturintys. Daug senų gyventojų miršta, namus palieka anūkams. Vieni paveldėtojai persikelia ir gyvena, kiti laiko tuščius, kaip investiciją.
Negalima sakyti, kad tai yra toks pat gyvenamųjų namų kvartalas. Čia žmonės vis tiek ir daržus turi, ir šiltnamius pasistato. Juk pačių užaugintos daržovės visai kitokio skonio“, - kalbėjo pirmininkė.
Ji taip pat paaiškino, kad kur kas daugiau bėdų tiek sodininkams, tiek įvairioms tarnyboms sukelia soduose nuolat gyvenantieji, kurie sklypus apsitvėrę aklinomis dviejų metrų tvoromis.
„Formaliai jie teisūs, bet soduose tvorų neturi būti. Viena vertus, nuo jų krentantis šešėlis kenkia kaimyno augmenijai, kita vertus, dėl tvorų susiaurinamos gatvelės. Aš, nors ir pirmininkė, negaliu reikalauti, kad jie nugriautų tvoras, arba jas užsitvertų pusmetriu toliau nuo gatvės. Taip sumažėtų jų sklypelis, bet paplatėtų gatvė, kuria galėtų ir šiukšlių mašinos, ir gaisrinės pravažiuoti“, – aiškino E. Venclauskienė.
Bendrijoje „Baltija“ yra 225 narių. Pusė jų, anot E. Venclauskienės, gyvena nuolat. Iš viso – 250 sklypų.
„Pati gyvenu soduose. Prieš 17 metų persikėliau iš kito individualių namų kvartalo. Nes ir žemės sklypo plotas mažesnis, ir namas mažesnis – 95 kv. metrų ploto su viskuo. Pigiau išlaikyti, mokesčiai mažesni. Nes čia žemės ūkio paskirties žemė“, – motyvą, kodėl persikėlė gyventi į sodų bendriją paaiškino E. Venclauskienė.
Puse lūpų kalbama, kad statybos soduose vyks taip pat intensyviai, kaip ir anksčiau. Tiesiog reikės „padirbėti“ ties statinio paskirtimi. Iki 50 kv. metrų ploto bus skirta gyvenimui, o kita dalis – ūkinei ir kitai paskirčiai.
