Portalo Delfi užsakymu šių metų birželio pabaigoje „Spinter tyrimai“ atliko gyventojų apklausą – buvo klausiama, ką jie galvoja apie verslą ir verslininkus.
Kaip parodė tyrimo rezultatai, 5,8 proc. Lietuvos gyventojų nuomonė apie verslą labai palanki, palanki – 39,8 proc.
37,8 proc. laikosi neutralios pozicijos, sako, kad jų nuomonė apie verslą nėra nei palanki, nei nepalanki.
Kad ji visgi greičiau nepalanki, teigė 13,8 proc. respondentų, o kad labai nepalanki – vos 2,8 proc. Kartu pastebėta, kad palankiau verslą dažniau vertina didesnes pajamas gaunantys atstovai.
Nepopuliariausi būdvardžiai – savanaudžiai, korumpuoti
Reprezentatyvios apklausos metu šalies gyventojų taip pat buvo klausiama, kokie būdvardžiai geriausiai apibūdina verslininkus. Čia tyrimo dalyviai galėjo pasirinkti keletą variantų.
Dažniausias verslininkams priskirtas apibūdinimas – rizikuojantys (49 proc.). 40 proc. respondentų teigė, kad verslininkai – „siekiantys tik pasipelnyti“.
Kaip sunkiai dirbančius, verslininkus įvardijo 38,9 proc. apklausos dalyvių. Kaip kuriančius naujus produktus ir paslaugas – 37 proc.
Kad verslininkai yra godūs, įvardijo 26,8 proc. apklausos dalyvių, kad mokantys mokesčius – beveik ketvirtadalis (24,3 proc.).
Tarp nepopuliariausių būdvardžių, priskirtų verslininkams, liko „savanaudžiai“ (19,4 proc.) ir „korumpuoti, sukčiaujantys“.
Tyrimas atskleidžia, kad moterys dažniau įvardija daugiau pozityvių epitetų apie verslininkus (rizikuojantys, sunkiai dirbantys, mokantys mokesčius). O vyrai dažniau rinkosi negatyvius apibūdinimus (siekiantys tik pasipelnyti, godūs, savanaudžiai). Taip pat pastebima, kad daugiau pozityvių apibūdinimų pateikė jaunesnio amžiaus žmonės.
Dar didesnis nuomonių skirtumas pastebimas pagal gyventojų pajamas – gaunantys didesnes pajamas versle mato daugiau pozityvo ir rizikos. O uždirbantys mažiau paprastai rinkosi neigiamus apibūdinimus.
Siūlo kitaip matyti pelno siekimą
Bendrovės „Spinter tyrimai“ direktorius Ignas Zokas, apžvelgdamas apklausos rezultatus, džiaugėsi, kad gyventojų nuostatos apie verslą krypsta į palankumo pusę. Žinoma, vietos tobulėti yra.
„Gana daug yra gyventojų, verslą vertinančių neutraliai. Norėtųsi, kad verslą vertinančių palankiai būtų daugiau nei 50 proc. Jei visuomenėje nėra susipriešinimo tarp skirtingų grupių, toks rezultatas būtų sveikas balansas“, – kalbėjo pašnekovas.
Sociologas taip pat pažymi, kad ankstesni įmonės atlikti tyrimai dėl gyventojų nuomonės apie verslą buvo prastesni.
„Tikėtina, kad karantino laikotarpis prisidėjo prie pokyčio į teigiamą pusę: buvo bandoma išsaugoti daug darbo vietų, verslas ėmėsi socialinių iniciatyvų“, – argumentavo pašnekovas.
Analizuodamas verslininkams priskirtus būdvardžius, I. Zokas išskyrė dvi jų grupes – pozityvius ir negatyvius.
„Galime pasidžiaugti, kad verslininkams priskirtų neigiamų būdvardžių dalis procentiškai mažesnė nei pozityvių“, – tęsė sociologas.
Pasak I. Zoko, ši apklausa kelia dar vieną įdomų klausimą – kodėl visuomenėje verslininkų pelno siekimas dažnai matomas kaip neigiama savybė.
„Iš esmės tai turėtų būti vertinama neutraliai, nes pelno siekis yra ekonomikos variklis. Noras uždirbti yra klasikinis kapitalizmo pagrindas ir žmogaus iniciatyvumas rinkoje paremtas tuo, kad jis siekia uždarbio, investuoja savo laiką ir pastangas. Deja, mūsų kontekste tai dažniausiai dar turi neigiamą aspektą ir tik reikia daugiau laiko, kad šitai pasikeistų“, – savo įžvalgomis dalijosi pašnekovas.
Vis mažiau verslininkų, kurie mėgsta puikuotis savo vilomis
Lietuvos darbdavių konfederacijos prezidentas Danas Arlauskas prisipažino, kad išgirdęs tyrimo rezultatus liko nustebęs, nes, pasak jo, vis dar dažnai girdime nuomonių, neva koks blogas verslas.
„Džiaugiuosi rezultatais. Tie, kurie verslą vertina nei teigiamai, nei neigiamai, gali tapti tais, kurie vertina teigiamai“, – kalbėjo jis.
Paklausus, ar, jo nuomone, per karantiną verslo geroji praktika prisidedant prie visuomeninių iniciatyvų galėjo timptelėti dalies gyventojų požiūrį į verslą teigiama linkme, verslininkas nepuola iškart sutikti.
„Šių dalykų vienareikšmiškai nesiečiau. Juk žinome, kiek žmonių buvo atleista, tai galime tik spėlioti, kad, padėjus ant svarstyklių abi puses, geri pavyzdžiai galbūt nusvėrė blogus“, – svarstė D. Arlauskas.
Pasak jo, besikeičiantis visuomenės požiūris į verslą ir verslininkus yra ilgų metų rezultatas: „Galime matyti, kad jau kuris laikas verslas aktyviau dalyvauja sprendžiant visuomeninius klausimus. Kadangi pats esu ne iš Vilniaus, žinau, kiek yra verslininkų, mecenatų, kurie regionuose paremia šeimas. Gal tokios istorijos garsiai ir nenuskamba, tai eina iš lūpų į lūpas.“
Kartu pašnekovas pridėjo, kad verslininkų elgesio pokytis susijęs ir su tuo, kaip jie matomi visuomenėje.
„Vis mažiau verslininkų mėgsta puikuotis savo automobiliais, vilomis. Verslininkai supranta, kad jų darbas orientuotas patenkinti vartotojų poreikius, o jie auga – tiek dėl sveikesnio maisto, tiek dėl gamtos ir pan.“, – vardijo D. Arlauskas.
Pokytį lemia ir nauja karta
Strateginės komunikacijos agentūros „Publicum“ valdybos pirmininkas Ričardas Jarmalavičius taip pat liko maloniai nustebintas tyrimo rezultatų.
„Gana didelė visuomenės dalis verslą vertina teigiamai. Nustebino, nes viešojoje erdvėje neretai susidaro priešingas įspūdis. Matyt, tai lemia nauja žmonių karta su nauju požiūriu į pinigų vertę ir kainą, kartu – ir į verslą“, – savo pastebėjimus išsakė jis.
Pašnekovas įsitikinęs, kad žmonių požiūrį į verslą daugiausia lemia asmeninė kiekvieno iš mūsų patirtis – tiek dabartinė, tiek iš praeities, taip pat – pačių verslininkų elgsena.
„Nemažai vyresniosios kartos žmonių vis dar gyvena remdamiesi sovietiniais stereotipais apie verslumą, įsitikinimais, kad teisingoje visuomenėje visi turi vienodai uždirbti, kad viskuo turi pasirūpinti valstybė. Iš kur jiems žinoti, kad būtent verslininkų dėka jie gauna pensijas, mokamos algos mokytojams, gydytojams, tiesiami keliai ir panašiai?“ – retoriškai klausė R. Jarmalavičius.
Nereikia pamiršti ir asmeninės patirties. Kaip pastebi pašnekovas, juk požiūrį į verslą žmonės susiformuoja įvertina tokius dalykus, kaip mandagiai ar nemandagiai bendravusi kasininkė ar kokios kokybės buvo parduotas produktas.
„Tačiau esminis momentas – žmonių požiūris į pinigus ir jų vertę, finansinis raštingumas. Daugelis nuolat skundžiasi, kad jiems trūksta pinigų. Bet kiek iš jų domisi ir žino, kaip daugiau uždirbti, kaip taupyti, investuoti, – kalbėjo komunikacijos agentūros atstovas. – Keičiantis požiūriui į savo finansus, keisis supratimas ir apie verslo svarbą, ypač jei toliau keisis ir pačių verslininkų elgsena.“
Jis pripažįsta, kad verslas vis labiau išmoksta gražiai kalbėti apie savo gražius rezultatus, darbus, paramą jautriausioms visuomenės grupėms. Tačiau verslui svarbu išmokti atvirai kalbėti su žmonėmis ir tada, kai jis susiduria su iššūkiais.
„Viena neskaidri istorija nubraukia dešimties išties gerų darbų svarbą“, – akcentavo R. Jarmalavičius.
Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai“ 2020 metų birželio 18–26 dienomis, naujienų portalo „Delfi“ užsakymu, atliko visuomenės nuomonės apklausą. Tyrime dalyvavo gyventojai nuo 18 iki 75 metų.
Taikytas kombinuotas apklausos metodas: 50 proc. – telefoninės apklausos būdu, 50 proc. – internetu. Apklausą telefonu atlieka profesionalus apklausėjas. Jis kalbasi su respondentu pagal parengtus klausimus, atsakymus fiksuoja klausimyne. Jei pasirenkama apklausa internetu, respondentui siunčiama nuoroda į apklausą, kurią šis užpildo savarankiškai jam / jai patogiu metu. Nuoroda yra unikali, t. y. klausimyno negalima užpildyti kelis kartus.
Tyrimo metu apklausta 1014 respondentų. Dalyvių pasiskirstymas pagal lytį, amžių ir gyvenamąją vietą proporcingas gyventojų pasiskirstymui Lietuvoje.
Tyrimo rezultatų paklaida – 3,1 %.