Naujausios apklausos parodė, kad nemaža dalis žmonių blogėjant finansinei padėčiai svarstytų pirkti prekes ar paslaugas šešėlyje.
Pandemijos metu – neramios žinios
„Baltosios bangos“ – skaidraus verslo iniciatyvos šį pavasarį atlikto tyrimo duomenimis, beveik 20 proc. apklaustų gyventojų nurodė, kad pandeminiu metu jiems dažniau nei įprasta teko pirkti prekių nelegaliai. Net 40 proc. apklaustųjų nurodė pažįstantys asmenų, paskutiniais metais gavusių atlyginimą vokeliuose, o 49 proc. mano, kad šešėlis Lietuvoje išaugo.
4 iš dešimties (40 proc.) tyrimo dalyvių pažįsta žmonių, turėjusių neįteisintų darbo santykių ar gavusių darbo užmokestį „vokelyje“. Pusės Lietuvos gyventojų nuomone (49 proc.) šešėlinės ekonomikos mastas Lietuvoje pandemijos laikotarpiu padidėjo.
Gyventojų nuomonės apklausa atskleidė, kad stebimos tendencijos prasidėjus pandemijai dažniau vartoti šešėlines prekes ar paslaugas – beveik penktadalis (19 proc.) nurodė, kad nelegaliai apskaitytų prekių ar paslaugų jiems teko įsigyti dažniau, nei prieš pandemiją.
Apie pusė Lietuvos gyventojų (52 proc.) pandemijos laikotarpiu nėra linkę labiau toleruoti verslininkų, kurie ne pilnai apskaito pajamas ar vengia mokėti mokesčius. Didesnė tolerancija yra tarp tų, kurie gauna mažas pajamas – iki 300 eurų vienam šeimos nariui bei šiuo metu nedirba.
Kas dešimtas rūko nelegalias cigaretes
Šį pavasarį Vyriausybėje taip pat buvo pristatytas nuo 2018 m. vykdytas tyrimas „Neapskaitytų tabako gaminių vartojimo tendencijos Lietuvoje“. Tai pirmasis Lietuvoje toks vertinimas, nefinansuotas tabako gamintojų.
Paaiškėjo, kad kas dešimtas rūkantysis Lietuvoje rūko nelegalias cigaretes, o kas ketvirtas nemato tame nieko blogo.
Kitu metodu – renkant tuščius cigarečių pakelius nustatyta, kad net 31,5 proc. rastų pakelių buvo neapskaityti ir skirti ne Lietuvos rinkai. Didžioji dalis (81,8 proc.) pakelių priklausė Gardino tabako fabrike „Neman“ gaminamiems „Premier“, „Minsk“, „Fest“ ir „NZ“ prekės ženklams.
Europos kovos su sukčiavimu tarnybos duomenimis, dėl neteisėtos prekybos ES valstybės narės kasmet praranda daugiau kaip 10 mlrd. eurų pajamų.
Šviesa – iš Vakarų ir iš Šiaurės
Pasak Rūtos Skyrienės, asociacijos Investuotojų forumo vykdomosios direktorės, kalbant apie verslo skaidrumą ir įmonių socialinę atsakomybę šviesa į Lietuvą sklido iš Vakarų ir Šiaurės.
„Didžiausius užsienio investuotojus Lietuvoje vienijanti asociacija „Investors’ Forum“, kartu su Jungtinių Tautų vystymo programa įmonių socialinės atsakomybės koncepciją lietuviškam verslui pristatė dar 2004 m., o „Baltoji banga“ – skaidraus verslo iniciatyva, buvo įkurta 2007 m., po skandalo dėl algų mokėjimo „vokeliuose“. Lietuva, skaidrumo ir etikos kontekste, nuėjo tolimą kelią: nuo savaime suprantamų vokelių, mokesčių vengimo, kontrabandos iki etikos kodeksų ar antikorupcinių politikų“, – komentavo pašnekovė.
Pasak jos, tarptautiniams investuotojams skaidrus verslas yra labai svarbus: jie kontroliuoja visas savo tiekimo grandines ir renkasi partnerius, kurie nesukels reputacinės rizikos jų veiklai: „Lietuvos investiciniame klimate labai svarbu turėti skaidrią aplinką, žemą korupcijos ir šešėlinės ekonomikos lygį. Kaip asociacija mes skiriame tam daug dėmesio nuo pat asociacijos veiklos pradžios. Dabar daug dėmesio skiriame tvarumo skatinimui, nes vien skaidrios aplinkos ilgaamžiškam verslui neužtenka.“
R. Skyrienės įsitikinimu, nors ir lėtai, tačiau situacija šešėlio atžvilgiu paskutiniais metais gerėjo, nors pandemija vėl mums siunčia nerimo ženklų.
„Baltosios bangos“ pavasarį atlikto tyrimo duomenimis, beveik 20 proc. gyventojų nurodė, kad pandeminiu metu jiems dažniau nei įprasta teko pirkti prekių nelegaliai. Net 40 proc. apklaustųjų nurodė pažįstantys asmenų, paskutiniais metais gavusių atlyginimą vokeliuose. 49 proc. mano, kad šešėlis Lietuvoje išaugo. Tikslių skaičiavimų dar nėra, bet prognozės nėra pozityvios.
„Bet matome ir džiuginančių pokyčių – skaidrus verslas tampa vertybe vis daugiau įmonių – iniciatyva „Baltoji banga“ jau kelis metus iš eilės fiksuoja rekordinį augimą. Pozityvu ir tai, kad iniciatyvos nariais tampa ir padidintos šešėlio rizikos srityse veikiančios įmonės. Nors tokie pokyčiai atrodo labai pozityviai, tačiau iš skaidriai veikiančių įmonių neretai girdime ir apie nesąžiningą konkurenciją jų sektoriuose, tad neturėtume užmigti ant laurų. Dėl šios priežasties teigiamai vertiname Finansų ministerijos šešėlinės ekonomikos mažinimo veiksmų planą, kuriame užsibrėžti aiškūs siekiai“, – pagiriamųjų žodžių praėjusią savaitę Vyriausybėje pristatytam kovos su šešėliu veiksmų planui negailėjo Investuotojų forumo vadovė R. Skyrienė.
Akcentas – ne į šešėlį, bet į skaidrią veiklą
O tas planas skamba taip: Šešėlinę ekonomiką ir pridėtinės vertės mokesčio (PVM) atotrūkį mažinančių veiksmų planas, kuriuo iki 2030 m. siekiama Lietuvoje nuosekliai sumažinti šiuo metu esantį 25 proc. PVM atotrūkį iki Europos Sąjungos vidurkio – 10 proc.
Taip pat ketinama kurti tobulesnį skaitmenizuotą duomenų rinkimo ir analizės tinklą, skatinti savanorišką mokesčių mokėjimą, užtikrinti taiklesnį mokesčių administravimą, užkardinti mokestinius pažeidimus rizikinguose sektoriuose bei imtis prevencijos ir visuomenės sąmoningumo ugdymo.
Išsamiau apie minėtąjį veiksmų planą ir kaip Lietuvai apskritai sekasi traukti verslą iš šešėlio pasikalbėjome su Šešėlinės ekonomikos mažinimo koordinavimo komisijos pirmininko pavaduotoja, finansų viceministre Rūta Bilkštyte.
„Pirmiausia norime akcentuoti ne šešėlį, ne blogį, bet daugiau skaidrią veiklą. Didelis dėmesys bus skiriamas paprastumui, kad tiek verslas, tiek gyventojai, vykdantys individualią veiklą sumokėtų visus mokesčius. Yra labai svarbu mokesčių mokėjimo supaprastinimas, sąmoningumo didinimas, elektroninių paslaugų plėtra, – visa tai, kas palengvina mokesčių mokėjimą. Ir tam yra daug priemonių, kad tas savanoriškumas būtų skatinamas ir būtų visaip padedama, kad mokesčiai būtų mokami“, – sakė viceministrė.
Pasak jos, labai svarbu gyventojų ir verslo sąmoningumo didinimas ir tuo pasižymi dabartinis veiksmų planas, į kurį įsitraukia net 24 valstybės institucijos: „Matome, kad tai yra svarbu visiems, kaip skatinti, kaip auklėti kultūriškai, kaip keisti gyventojų mąstyseną.“
R.Bilkštytės teigimu, savanoriškam mokesčių mokėjimui itin didelį smūgį suduoda pavyzdžiai, kai matoma, jog kai kuris verslas gali vykdyti veiklą neskaidriai ir nemokėti mokesčių.
„Taigi didelis dėmesys yra skiriamas tarpinstituciniam bendradarbiavimui, duomenų dalijimuisi, kad kartu įvertintume, identifikuotume bei užkardintume rizikingas veiklas ir kuo greičiau nustatytume pažeidimus. Taip pat bus imtasi priemonių, kad būtų atgrasyta nuo mokesčių nemokėjimo. Tai reiškia, kad bus peržiūrėtos ir įstatymu numatytos baudos už mokesčių slėpimą“, – sakė pašnekovė.
Daugiausia rizikos ten, kur verslas – suasmenintas
Stebint nuo 2005 m. fiksuojamo šešėlinio verslo kreivę akivaizdžiai matyti, kad bėgant laikui situacija gerėja, tačiau vis dar išskiriami padidintos rizikos verslai, kuriems priskiriama didmeninė ir mažmeninė prekyba, transportas, maitinimo paslaugos.
Pasak R. Bilkštytės, daugiausia šešėlio yra ten, kur verslas teikia paslaugas gyventojams, arba gyventojai – gyventojams.
„Tai yra labai suasmenintas verslas, kur yra didžiausia tikimybė, kad mokesčiai yra nepakankamai gerai mokami. Tai yra ne tik Lietuvos išskirtinumas, bet ir bendra tendencija. Lietuvoje tai sprendžiama per įvairias skaitmenizacijas. Tarkime, anksčiau daug šešėlio buvo teikiant taksi paslaugas. Kuomet atsirado šiuolaikinės technologijos, tarkime, atitinkamos programėlės, tai pajamų slėpimas tapo vakar diena ir šešėlis savaime pasitraukė. Deja, kadangi ne visos paslaugos gali taip skaitmenizuotis, tarkime, koks nors statybų verslas arba prekybos sektorius, todėl šešėlio lieka dar daug“, – pripažįsta pokalbininkė.
Viceministrės žodžiais, keletą metų taikyta kvitų loterija taip pat davė nemažai naudos, bet visgi neatnešė tokio proveržio, kokio buvo tikėtasi.
„Bet nuo sausio 1 d. bus taikomos naujos priemonės mėsos pardavimui turguose, kur bus reikalauja apskaičiuoti ir parodyti apyvartą, kiek konkrečiai prekių yra pateikiama į turgavietes ir kiek yra parduodama. Tiesiog teks ne tik kasos aparatu fiksuoti pardavimus, tačiau ir tai, kokios yra prekių apyvartos tose darbo vietose“, – apie naujas šešėlinio verslo užkardymo priemones prabilo pašnekovė.
Jos žodžiais, yra numatyta dar daug kitų priemonių, kurias per eilę metų tikimasi įgyvendinti ir pasiekti proveržį.
Tikėti ir pasitikėti Lietuvos verslu
Pasak viceministrės, vokelių klausimas buvo itin aktualus tuo laikotarpiu, kai tam tikros gyventojų pajamos buvo visai neapmokestinamos. Tuomet kai kurie verslų savininkai pasinaudojo galimybe jas išsiimti ir darbuotojams atlyginimus išmokėti vokeliuose. Bet kai įstatymai buvo pakeisti, tai prarado tam tikrą ekonominę naudą ir mokėti vokeliuose liko vis mažiau paskatų.
„Mes visą laiką norime lygiuotis į Švediją ar Daniją. Tai jeigu būtų tokie mokesčiai kaip mano minėtose šalyse, tai ir šešėlio būtų tik tiek, kiek tose šalyse, tai ir gyventume kaip ten, – svarsto pašnekovė. – Manau, kad dar yra tokių, kurie naudojasi piratine produkcija, bet jau tuo nesigiriama, kad esu gudresnis ir galiu nemokamai naudotis. Nors atrodo nuo nepriklausomybės atkūrimo praėjo daug metų, bet tam tikras įsivaizdavimas, kad kas valstybės, tai – ne mūsų, ir galima kažką nuo kažko nugvelbti, bus galima gerai gyventi nemokant mokesčių, dar yra. Bet kuo toliau, tuo labiau susiformuoja požiūris, kad mokesčius mokėti yra garbė.“
Pasak viceministrės, versle dabar ypač stengiamasi žiūrėti, kad būtų dirbama tvariai, švariai, skaidriai.
„Žinome, kad verslas Rytuose tam tikra prasme bus rizikingesnis. Gal ir galima ten daugiau uždirbti, bet ir daugiau pradirbti, todėl visi labai patenkinti, jeigu turi verslo partnerių Vakaruose, – tose šalyse, kur galima vieni kitais pasitikėti. Čia neina kalba vien tik apie tai, kad mokami mokesčiai, bet apie bendrą pasitikėjimą, kuris yra neatskiriama verslo dalis. Verslas, kuris sąžiningai moka mokesčius bus labiau patikimas partneris. Todėl manau, kad ir verslas turėtų būti suinteresuotas, kad Lietuvos šešėlinio verslo rodikliai būtų kuo mažesni. Tai yra tam tikras bendras fonas, nuo kurio priklauso, kaip pasaulio investuotojai žiūri į Lietuvą, kaip jie tiki Lietuvos verslu“, – įsitikinusi pašnekovė.
Vaistas nuo šešėlinio verslo
Savotišku vaistu nuo šešėlinio verslo 2017 m. pabaigoje buvo pasirinkta Pirkimo kvitų loterija. Joje žaidimo bilietą atstojo prekės ar paslaugos pirkimo kvitas, registruojamas internetu.
Loterijoje galėjo dalyvauti pirkimo kvitai, gauti už prekes, pirktas turgavietėse arba prekiauti savos gamybos žemės ūkio ir maisto produktais skirtose viešose vietose. Taip pat buvos galima registruoti kvitus, gautus už suteiktas paslaugas.
Šios loterijos logika buvo paprasta: jei pirkėjas norės dalyvauti loterijoje, jis reikalaus kasos kvito, o tokiu atveju pardavėjas negalės neįtraukti į apskaitą pajamų, gautų už prekes ar paslaugas. Taip buvo tikimasi, jog taip sumažės šešėlis.
Buvo pažadėti piniginiai prizai, siekiantys 10 savaitinių laimėjimų po 200 eurų ir vieną mėnesinį, vertą 5000 eurų.
Pasak Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) Kontrolės departamento vyresniojo patarėjo Rolando Puncevičiaus, vertinant bendrus ekonominius dvejus metus vykusio Kvitų žaidimo rezultatus, skaičiuojama, kad prisidėti prie šešėlinės ekonomikos mažinimo gyventojus kvietusi iniciatyva į valstybės biudžetą papildomai atnešė beveik 12 mln. eurų PVM.
Kvitų žaidimo organizavimui – t. y. žaidimo sistemos sukūrimui, administravimui, prizams ir kt., per tuos dvejus metus iš viso buvo skirta apie 710 tūkst. eurų – iš jų priziniam fondui teko daugiau nei 400 tūkst. eurų.
„Gyventojai žaidime užregistravo beveik 5 mln. kvitų, iš kurių atrinkti net 4363 laimingieji kvitai. Viso paskelbti 23 mėnesio ir 4340 savaitės prizų laimėtojų. Virš 60 proc. Kvitų žaidime registruotų kvitų gauti už įsigytas prekes (apie 3,07 mln.), likusieji – už žaidimo dalyviams suteiktas paslaugas (apie 1,91 mln.)“, – komentavo pašnekovas.
Pasak jo, sėkmę Kvitų žaidime išbandyti panoro gyventojai iš visos Lietuvos: „ Ši pajamų apskaitymą skatinanti ir prie šešėlio mažinimo prisidedanti iniciatyva patvirtino, kad pilietinės visuomenės indėlis – labai svarbus veiksnys, mažinant šešėlinę ekonomiką.“
Pasak R. Puncevičiaus, neatmetama galimybė tokią ar panašią iniciatyvą, kaip Kvitų žaidimas, surengti ir ateityje, tačiau šiuo metu konkrečių sprendimų dar nėra.
„Prieš juos priimant, reiktų išanalizuoti kitų užsienio šalių patirtį, kiek tokie pakartotiniai žaidimai yra efektyvūs, kiek jie sulaukia visuomenės susidomėjimo ir įtraukia dalyvauti, kokie galimi alternatyvūs sprendimai. Pavyzdžiui, sukūrus elektroninių kasos aparatų posistemį i.EKA, visi elektroninių kasos aparatų duomenys keliaus tiesiogiai į posistemį – tokiu būdu dalyvavimas Kvitų žaidime galėtų būti paprastesnis. Gyventojai neturėtų registruoti kvitų atskiroje sistemoje, ženkliai mažėtų iniciatyvos administravimo kaštai, o laimėtojai būtų atrenkami iš visų posistemį pasiekusių e. kvitų, tad registruoto kvito nebereiktų saugoti iki pat žaidimo pabaigos.“
Pasak pašnekovo, šiuo metu siekiant įtraukti gyventojus į šešėlinės ekonomikos mažinimo iniciatyvas, pasitelkiamos ir kitokios paskatos – galimybė susigrąžinti dalį sumokėtų mokesčių, kai prekės ir paslaugos įsigyjamos legaliai su visais reikiamais dokumentais: „Gyventojai gali susigrąžinti sumokėtą GPM už įsigytas automobilio, būsto remonto ar auklių paslaugas. Už 2020 m. GPM lengvatomis už automobilio, būsto remonto ir auklių paslaugas pasinaudojo 26 tūkst. žmonių, kurie deklaravo 3,7 mln. eurų grąžintino GPM mokesčio.“
Stebina kai kurių mokesčių mokėtojų elgesys
Pasak VMI Kontrolės departamento vyresniosios patarėjos Kristinos Jakštienės, nors jos atstovaujama įstaiga pirmiausia stengiasi eiti ne sankcijų keliu, bet pirmiausia aiškintis, bendrauti su klientais ir ieškoti sutarimo, tačiau VMI netenkina kai kurios pastaruoju metu stebimos mokesčių mokėtojų elgsenos tendencijos, dėl kurių, be kita ko, dar ir trukdomi sąžiningi mokesčių mokėtojai, todėl negali būti toleruojamos.
„Tarkime, kiekvieno mėn. 20 dieną verslo atstovai PVM mokėtojai turi teikti PVM sąskaitų faktūrų registrus, tačiau net ketvirtadalis iš gavusių priminimus mokesčių mokėtojų to nedarydavo laiku ir į pastabas nereaguodavo, – komentavo pašnekovė. – Toks verslo atstovų elgesys ne tik elementarus teisės aktų pažeidimas, bet ir trukdo mokesčių administratoriui korektiškai sugretinti pateiktus duomenis, identifikuoti duomenų nukrypimus, arba kaip tik identifikuoja nukrypimus ten, kur jų faktiškai nėra ir t.t. – nuo to kenčia sąžiningi, laiku prievoles vykdantys PVM mokesčių mokėtojai. Deja, verslo atstovai mus išgirdo tik tada, kai pradėjome principingai surašinėti administracinių pažeidimų protokolus ir jau netrukus, vėluojančių pateikti PVM sąskaitų faktūrų registrus skaičius sumažėjo iki 10 proc.“
Tai tik vienas iš VMI atstovės pateiktų pavyzdžių, nes jos žodžiais, vis dėlto, mokesčių administratoriaus tikslas – savanoriškas mokesčių mokėjimas kuriam teigiamą postūmį neabejotinai gali padaryti tokia sistema, kuri užtikrintų jog mokesčių vengimui tiesiog neliktų vietos, o padarytam nusižengimui būtų skirtos proporcingos baudos.
Verslo priežiūra realiu laiku
Kaip anksčiau minėjo finansų viceministrė, K. Jakštienė patikina, kad VMI planuose – paprastesnės administracinės procedūros klientams, skaitmenizacija ir deklaruotų duomenų vertinimas realiu laiku, t. y. čia ir dabar: „Pirmiausia, tai leidžia greičiau identifikuoti mokesčių mokėtojų deklaruotus neatitikimus ir juos apie tai informuoti nedelsiant bei sumažina klientų patiriamas išlaidas. Kai nustatomi deklaruotų mokesčių neatitikimai, mokesčių mokėtojams tenka ne tik ištaisyti klaidas, bet ir sumokėti delspinigius. Vertinant deklaracijų turinį realiu laiku, klaidos bus taisomos nedelsiant ir kainuos mažiau.“
Pasak pašnekovės, kalbant paprasčiau, netinkamai užpildyta deklaracija neturėtų būti priimta, o apie sistemos identifikuotus nuokrypius nuo normos – mokesčių mokėtojas turėtų būti informuojamas nedelsiant.
Dėmesys – statyboms, viešajam maitinimui, automobilių bei odontologijos verslams
K. Jakštienės žodžiais, kontrolės išteklius VMI iš ir toliau skiria statybų, naudotų automobilių prekybos ir remonto bei autodetalių prekybos sektoriams, tačiau juos arba išplečia, arba pritaiko naujas kontrolės priemones. Pavyzdžiui, statybų sektoriuje į kontroliuojamų mokesčių mokėtojų sąrašus patenka ir statybinių medžiagų prekybininkai, nekilnojamojo turto vystytojai bei brokeriai.
„VMI dėmesys taip pat skiriamas ir odontologijos paslaugas teikiantiems asmenims bei verslui elektroninėje erdvėje, tai yra asmenims, kurie veikia dalijimosi platformose (AirBnb, Booking), perka ir parduoda virtualias valiutas, teikia elektronines bei telekomunikacijų paslaugas tarptautinėse platformose, jei jų veikloje mokesčių administratorius įžvelgia galimų mokesčių vengimo rizikų“, – komentavo pašnekovė.
Taip pat šiais metais ypatingas dėmesys skiriamas PVM kontrolei ir atotrūkio mažinimui – PVM sukčiavimo identifikavimui, įmonės lėšų panaudojimo privatiems poreikiams nustatymui. Taip pat VMI šiuo metu analizuoja bei vertina rizikingus sektorius, kuriems kitais metais planuoja skirti didžiausią dėmesį.
Skaičių ekvilibristika
Preliminariais duomenimis, per 2021 m. 9 mėn. VMI iš viso atliko daugiau kaip 3,8 tūkst. kontrolės veiksmų. Palyginimui, per 2020 m. 9 mėn. — 4,6 tūkst. Kontrolės veiksmų sumažėjo, tačiau priskaičiuotų papildomai mokėtinų mokesčių suma didesnė beveik 19 mln. eurų. Per 2021 m. 9 mėn. kontrolės veiksmų metu VMI nustatė daugiau kaip 61 mln. eurų papildomai mokėtinų mokesčių, palyginimui, per 2020 m. 9 mėn. – 42,3 mln. eurų.
„Kontrolės veiksmų šiemet dėl suprantamų priežasčių buvo mažiau nei pradėjusiais metais. Tam įtakos turėjo karantinas, kurio metu fizinės patikros veiklos vykdymo vietose ir apsilankant pas mokesčių mokėtojus buvo vykdomos išimtinais atvejais, – komentavo VMI atstovė. – Tačiau, pažymime, kad, anaiptol, tai nereiškia, jog tinkamo mokestinių prievolių vykdymo priežiūra susilpnėjo – VMI turimi duomenys, visų pirma PVM sąskaitų faktūrų ir važtaraščių duomenys, gaunami per i.MAS posistemes, tiekimų į kitas ES šalis informacija ir kt. leidžia vykdyti nuolatinę nuotolinę mokesčių mokėtojų, ypatingai vertinamų rizikingais, veiklos stebėseną.“
Pasak pašnekovės, pažymėtina, kad keturių VMI prioritetinių sektorių: statyba, viešasis maitinimas, automobiliai, odontologai, kontroliuotų 1,6 tūkst. mokesčių mokėtojų pardavimai praėjusiais metais, palyginti su ankstesnių metų tuo pačiu laikotarpiu, augo 9 proc., kai, palyginimui, nekontroliuotų mokesčių mokėtojų pardavimai mažėjo 1,8 proc.
PVM prievolė šiemet padidėjo 10,5 mln. eurų (22,4 proc.), kai tuo tarpu nekontroliuotų – smuko 9,7 proc. arba daugiau nei 38 mln. eurų.
Kontroliuotuose sektoriuose vidutinis darbo užmokestis per 6 šių metų mėnesius augo 17 proc.
Apie prabangiuosius automobilius
Pasak K. Jakštienės, VMI, siekdama nustatyti piktnaudžiavimo atvejus, kai įmonėms įsigyjant ir naudojant prabangų turtą (automobilius) asmeninių poreikių tenkinimui yra netinkamai vykdomos mokestinės prievolės, 2021 m. gegužės mėn. inicijavo administracinius veiksmus. Veiksmams buvo atrinktos įmonės, įsigijusios 50 tūkst. eurų ir didesnės vertės prabangių prekinių ženklų („Porsche“, „Bentley“, „BMW“ ir kt.) automobilius.
Šių metų spalio 5 d. duomenimis, buvo atlikta 105 ir atliekama 149 stebėsenos ir kontrolės veiksmų. Per 2019 – 2021 m. 254 mokesčių mokėtojai, kuriems atlikti/atliekami stebėsenos ir kontrolės veiksmai, įsigijo 673 transporto priemones.
Iš nustatytų 288 automobilių naudojimo asmeniniais tikslais atvejų, 60 (20,83 proc.) atvejais yra skaičiuojamos pajamos natūra bei apskaičiuojama GPM, PSD ir socialinio draudimo įmokos, likusiais 228 (79,17 proc.) atvejais pajamos natūra nebuvo skaičiuojamos.
Taip pat VMI išsiuntė 18,6 tūkst. klausimynų įmonėms. Juos išsiuntus beveik 4 tūkst. įmonių savarankiškai patikslino deklaracijas ir papildomai deklaravo 385 tūkst. eurų PVM ir 66 tūkst. eurų GPM (viso 451 tūkst. eurų).
Tuo tarpu 101 (apie 54 proc.) didžiųjų mokesčių mokėtojų pajamas natūra už naudojamus keleivinius automobilius asmeniniais tikslais skaičiuoja, apskaičiuota 4,8 mln. eurų pajamų natūra už š. m. pirmą pusmetį. Pajamos natūra skaičiuojamos 2385 automobiliams, kas sudaro 63 proc. nuo 101 didžiųjų mokesčių mokėtojų visų turimų M klasės automobilių.
Alga „vokelyje“ – jau praeities reliktas?
Per 2021 m. devynis mėnesius atliekant VMI priskirtas funkcijas buvo nustatyti du atvejai dėl darbuotojams mokamo buhalterinėje apskaitoje neapskaityto darbo užmokesčio, kurių bendra „vokelyje“ sumokėtų atlyginimų suma siekė 18,9 tūkst. eurų (per tą patį 2020 m. laikotarpį buvo nustatyti aštuoni atvejai, kurių metu nustatyta 165,6 tūkst. eurų neapskaityto darbo užmokesčio).
Gyventojų pranešimai apie galimai mokamą atlyginimą „vokelyje“ nuo 2006 m. birželio mėn., kai buvo įsteigtas bendrasis VMI pasitikėjimo telefonas 1882, į valstybės biudžetą jau padėjo grąžinti per 42,1 mln. eurų nuslėptų mokesčių.
„VMI ir toliau išteklius skirs pajamų neapskaitymo, PVM, pelno ir mokesčių, susijusių su darbo santykiais, vengimo mažinimui VMI prioritetinėse – statybų, didmeninės ir mažmeninės statybinių medžiagų prekybos, nekilnojamojo turto operacijų vykdymo, naudotų automobilių prekybos ir remonto bei autodetalių prekybos, odontologijos srityse. Nauja tai, jog 2021 m. viešojo maitinimo sektoriaus kontrolė praplėsta iki viso paslaugų teikimo sektoriaus kontrolės. Kaip ir pernai, dėmesio sulaukia asmenys, kurie vykdo veiklą elektroninėje erdvėje (prekybos ir paslaugų teikimo platformos, nuotolinė prekyba, kriptovaliutų apyvarta) ir galimai vengia apskaityti pajamas ir mokėti mokesčius. Šiais metais papildomai vykdoma nuomonės formuotojų, taip pat asmenų, vykdančių prekybą socialiniuose tinkluose, gaunamų pajamų analizė ir kontrolė. 2021 metais didesnį dėmesį skiriame kolektyvinio investavimo subjektų kontrolei. Taip pat bus tikrinama, ar pagalbą dėl COVID-19 poveikio verslui gavo tikrai tie, kam ji iš tiesų būtina“, – apie mokesčių administratorių ateities darbus kalbėjo VMI Kontrolės departamento vyresnioji patarėja K. Jakštienė.