„Iš nūdienos perspektyvos tikrai neemigruočiau iš Lietuvos, nes ir čia, net ir mažame miestelyje, galima susikurti darbo vietą ir prasmingai gyventi, tik reikia noro ir pastangų“, – įsitikinusi V. Valaitienė.
Už kūrybiškas iniciatyvas pasiūlė į konkursą
Linksma ir energija trykštanti Vaida sako esanti bendruomeniškas žmogus, todėl jai nesudėtinga daryti tai, kas pakelia kitiems ūpą ir skatina nusišypsoti. „Kai žmogus juokiasi, pasigamina daugiau vitamino C ir organizmas stiprėja. Ypač dabar, kai Lietuvos žmonės yra labai susirūpinę šalies saugumu, verta nepamiršti, kad greta to, jog visi mes privalome įvertinti objektyvias sąlygas ir grėsmes, neabejotiną saugumo priemonių svarbą, reikia mokėti ir atsipalaiduoti. Tam padeda gera nuotaika ir šypsena, suteikianti daugiau pozityvumo mūsų gyvenime“, – įsitikinusi moteris.
Neatsitiktinai ji pateko tarp konkurso „Mūsų bendruomenės savanoris 2024“, kurį rengia Žemės ūkio agentūra, kandidatų nominacijai „Už novatoriškumą ir kūrybiškumą“. Dėl šios nominacijos rungėsi net šešiolika asmenų. Į šio konkurso visas nominacijas siūlomi žmonės už indėlį į bendruomenių gyvenimą.
„Nelaimėjau, bet smagu, kad kažkas pastebėjo ir pasiūlė. Tai dar labiau motyvuoja stengtis, kurti, puošti aplinką ir pakelti žmonėms nuotaiką. Juk nuo mūsų visų priklauso, kokioje aplinkoje mes gyvensime, kiek būsime stiprūs ir grėsmių akivaizdoje“, – kalbėjo pašnekovė.
Siūlydami V. Valaitienę į konkurso kandidatus, miestelio gyventojai įvertino moters iniciatyvas puošiant aplinką. Prie kirpyklos, kuri yra miestelio centre, įvairių švenčių proga ji sukuria tokias kompozicijas ir dekoracijas, kurios nepalieka abejingų. Kalėdos, Velykos, Helovynas – šventės, kurių puošmenomis rūpinasi daugelis. O Vaidos kiemas dabinamas daug dažniau.
„Per Jonines papuošėme Joną, per Onines prie kirpyklos stovėjo Onutė su dideliu lagaminu, rugsėjo pirmąją buvo užsukusi gėlėmis apkaišyta mokytoja, pasipuošėme ir per Mindaugines, Valentino dieną ir t. t. Dabar ruošiamės Kalėdoms, nuo Helovyno likęs improvizuotas Puntuko akmuo virs čiuožykla vaikams, žinoma, įkurdinsime Kalėdų senelį su savo kinkiniu ir panašiai“, – pasakojo Griškabūdžio miesteliui vis naujų spalvų ir emocijų suteikianti kirpėja.
Į kirpyklą – kaip mažą zoologijos sodą
Dar daugiau įspūdžių laukia įžengus į kirpyklą, kur lankytojus pasitinka du mieli ir draugiški vežliai ir egzotiški akvariumų gyventojai. Akvariumai yra devyni, tad gyventojų ten tikrai netrūksta.
Vandens gyvūnais grožisi ir jų apsuptyje ilsisi ne tik kirpyklos klientai, čia užsuka ir mokinių ekskursijos. „Jeigu iš anksto praneša, kad nori pas mane apsilankyti, surengiu edukaciją, papasakoju apie žuvis, vaikai gali jas pamaitinti, pažaisti su vėžliukais. Jeigu kas nebijo, parodau vorą tarantulą, į rankas, aišku, jo neduodu, bet gali pasižiūrėti per atstumą. Tai visgi yra pavojingas gyvūnas, kuris nemėgsta būti glėbesčiuojamas ir glamonėjamas. Bet tuo ir įdomus, kad reikia perprasti, kaip įmanoma su juo sutarti“, – kalbėjo kirpyklos šeimininkė, atskleidusi, kad svajoja įsigyti imperatoriškąjį skorpioną.
Nors vaikų ekskursijos ir kitų pravažiuojančių smalsuolių apsilankymai atima dėmesio, Vaida su jais praleisto laiko pinigais nematuoja, dykai dalijasi žiniomis ir gera nuotaika. „Jeigu žmonėms įdomu, tai ir man smagu parodyti. Kai žuvytes pamatę žmonės ima šypsotis, visiems tampa linksmiau“, – įsitikinusi pašnekovė.
Moteris neslėpė, kad atsiranda tokių piliečių, kurie paniurzga dėl jos kūrybinių iniciatyvų, tačiau jį į tai nekreipia dėmesio. „Jei nepatinka – nežiūrėkite, dekoracijas kuriu savo kieme, – atkerta Vaida. – Gal jie iš pavydo piktinasi... Viena kultūros darbuotoja sakė, kad įnešu daug visokių naujovių, ir nebijau to, ką žmonės pasakys. O ko čia bijoti? Jeigu visi sėdėsime užsisklendę ir apkiautę, tai nieko gero nebus.“
Tokiems niurzgliams ji neuždaro kirpyklos durų, kerpa ir šukuosenas daro visiems, kas tik nori. O norinčiųjų kirptis tiek, kad vos spėja suktis. Klientai atvažiuoja ir iš Kauno, Jurbarko, Marijampolės, Vilkaviškio, ir vilniečiai, sugrįžę į tėviškę, ateina tvarkytis plaukų.
Kirpėja sakė sekanti naujas plaukų kirpimo ir šukuosenų tendencijas, todėl klientai ir klientės lieka patenkinti.
Į užsienį daugiau neemigruotų
Griškabūdis nėra nei Vaidos, nei jos vyro gimtinė, šiame miestelyje šeima apsistojo atsitiktinai, jau grįžusi iš Anglijos, kur pragyveno 8 metus. Kai sužinojo, kad Griškabūdžio centre parduoda namą, iškart įsigijo, įsikūrė ir atidarė kirpyklą. Čia gyvena ir dirba jau daugiau kaip 10 metų.
„Pati esu kilusi iš Vilkaviškio rajono, vyras – iš Kauno, kaimo nebijome, o į miestą bet kada gali nuvažiuoti. Miestelyje jaučiamas bendruomeniškumas, žmonės sukasi viename rate, viskas vietoje – ir darželis, ir mokykla, ir ambulatorija. Vaikams patogiau, aišku, būrelių ir veiklos gal ir mažiau, bet galima ir į Kauną nuvažiuoti, sūnų savaitgaliais vežiojome į KTU jaunųjų kompiuterininkų mokyklą“, – pasakojo V. Valaitienė.
Ji teigė jokiu būdu nesigailinti, kad grįžo į Lietuvą ir apsistojo nedideliame miestelyje, ir atviravo, jog dabar nė už ką nevažiuotų į užsienį. „Kas nori, tegu važiuoja, neuždrausi, bet jeigu tik įmanoma likti čia, geriau taip ir padaryti. Visada buvo noras grįžti į Lietuvą, ką ten beturėtum ir veiktum, vis tiek esi užsienietis, nuolat traukė namai. O pagrindinis stimulas grįžti buvo mūsų apsisprendimas dėl sūnaus mokslų. Kai pradėjome galvoti, kur mokysis mūsų vyriausiais pirmaklasis, nusvėrė Lietuva“, – prisiminė buvusi emigrantė.
Ji neabejoja, kad darbštūs ir kūrybingi žmonės gali bet kur prasikurti, tik reikia netingėti, norėti ir stengtis. „Ir žinoma, nebijo, ką kiti pasakys, tada ir svajonės pildysis“, – įsitikinusi Vaida.
