Apklausų internetu platformoje „Delfi Apklausos“ atlikta reprezentatyvi Lietuvos gyventojų apklausa atskleidžia, kiek iš tiesų šalies pirkėjams yra svarbu produktų ekologija ir tvarumas.
Šių metų kovo pabaigoje atliktas tyrimas rodo, kad 14 proc. Lietuvos gyventojų pirkdami visada atkreipia dėmesį į tai, ar gaminys yra ekologiškas, tvarus. 42 proc. atsakė, kad dėmesį atkreipia dažnai.
Dažniau neatkreipia dėmesio arba išvis nekreipia į produkto ekologiškumą ir tvarumą atitinkamai 32 proc. ir 12 proc. gyventojų.
Taigi bendrai dėmesį ekologijai skiriančių gyventoju dalis siekia 56 proc., neskiriančių – 44 proc.
Tokį patį gyventojų požiūrį į prekių ekologiškumą ir tvarumą parodė ir klausimas, ar respondentai sutiktų mokėti už prekę daugiau, jei ji būtų ekologiška, pagaminta tvariai. Čia sutinkančiųjų buvo taip pat 56 proc., nesutinkančių – 44 proc.
Daugiausiai dėmesio – prekėms vaikams
Pasiteiravus, kokias prekes pirkdami gyventojai kreipia dėmesį į jų ekologiškumą ir tvarumą, lyderiu tapo prekės vaikams. Net 79 proc. respondentų teigė kreipiantys dėmesį į ekologiją ir tvarumą renkantis prekes vaikams.
Antroje vietoje atsidūrė maisto produktai ir gėrimai (73 proc.), trečioje – kosmetika ir asmens higienos prekės (68 proc.).
Mažiausiai dėmesio produkto ekologiškumui ir tvarumui Lietuvos gyventojai skiria buitinės technikos ir elektronikos prekių; statybinių, remonto prekių; baldų, namų apyvokos daiktų kategorijose.
Augimai – iki trijų kartų
Tai, kad gyventojai reikalauja vis daugiau ekologijos ir tvarumo iš prekių, kuriems skiria savo pinigus, pastebi ir prekybininkai. Prekybos tinklo „Maxima“ komunikacijos ir įvaizdžio departamento direktorė Ernesta Dapkienė skaičiuoja, kad kasmet ekologiškų maisto produktų paklausa išauga apie 10 proc. O šiemet augimas pastebimas dar didesnis.
„Šių metų pirmąjį ketvirtį, lyginant su atitinkamu laikotarpiu pernai, šviežio ekologiško maisto prekių pardavimai buvo net 36 proc. didesni. Labiausiai išaugo ekologiškų vištų kiaušinių, vaisių ir daržovių pardavimai. Pavyzdžiui, ekologiškai užaugintų avokadų pardavimai išaugo 70 proc., o ekologiškai auginamų grybų nupirkta net tris kartus daugiau“, – pastebi pašnekovė.
Pardavimus augina ir nedideliuose šeimos ūkiuose keptos duonos, kruopų, konservuotų bakalėjos gaminių kategorijos.
„Itin paklausūs ekologiški kūdikių maisto produktai. Jau kelerius metus stebime didelį ekologiško vyno pardavimų augimą“, – tęsė ji.
E. Dapkienė pasidžiaugė, kad didelę dalį ekologiškos produkcijos jau tiekia ir Lietuvos gamintojai, kurie vis atidesni tvarumo temoms.
„Svarbu paminėti, kad didėjant ekologiškos produkcijos pasiūlai, mažėja šios produkcijos kaina. Mažėjant skirtumui tarp įprastų ir ekologiškų prekių kainų – aplinkai draugišku būdu pagamintus produktus renkasi vis daugiau pirkėjų“, – įžvalgomis dalijosi prekybos tinklo atstovė.
Pasak jos, vis daugiau dėmesio ekologijai ir tvarumui iš pirkėjo pusės tenka ne tik maisto produktams ar gėrimams, bet ir kosmetikai ir asmens higienos prekėms, buitinės chemijos priemonėms: „Pernai daugiau nei du kartus išaugo ekologiškų veido odos priežiūros priemonių pardavimai, 70 proc. daugiau nupirkta ekologiškų kūno priežiūros ir 50 proc., asmens higienos priemonių. Apie trečdalį per praėjusius metus išaugo ekologiškų skalbinių priežiūros priemonių pardavimai, indų ploviklių ir kitų namų ūkio valymo priemonių pardavimai.
Pandemija dar labiau patempė tvarumo liniją į viršų
Kosmetiką gaminančios „BIOK laboratorijos“ direktorė Romualda Stragienė teigė, kad įmonės kryptis gaminti ekologišką produkciją buvo įrašyta į strategiją dėl vartotojų spaudimo.
„Tik sakyčiau ne spaudimo, o prašymo. Tai labai jaučiame. Kadangi stebime pasaulines tendencijas, matome, kad ekologija ir tvarumas labiau ateina iš išsivysčiusių rinkų. Bet ir Lietuvoje dėmesio tam vis daugėja. Domėjimasis auga ne tik formule, kad ji būtų tvaresnė, švaresnė, draugiškesnė aplinkai, bet ir dėl pakuočių“, – kalbėjo pašnekovė.
Kartu R. Stragienė pastebėjo, kad prie tvarumo ir ekologijos klausimo svarbos augimo prisidėjo ir koronaviruso pandemija.
„Nuo pernai sveikata yra numeris vienas tema ir dar kurį laiką išliks. Visi pamatėme, kaip sveikata yra svarbu ir labiausiai, ko nenorėjome, tai patekti į ligoninę. Žmonės pradėjo atidžiau žiūrėti, ką valgo, ką tepasi ir panašiai. Sveikatos tema paskui save patempė ir tvarumo temą“, – pastebėjimais dalijosi gamybinės įmonės vadovė.
Pasiteiravus, ar galima išskirti, kad visgi žmonės atidesni ekologijai ir tvarumui tose prekių kategorijose, kurios labiau turi sąlytį su žmogaus kūnu (pvz. dantų pasta), R. Stragienė teigė, kad žmonės iš ekologijos pusės atidžiau kreipia dėmesį į tai, ką deda į burną ar ant odos. Tam, kas yra nuplaunama, kol kas skiriama mažiau dėmesio.
Vištos ir kiaušinio klausimas
Tvarios produkcijos kelią pasirinkusios bendrovės „Auga Group“ rinkodaros ir tvarumo vadovas Gediminas Judzentas, užklaustas, ar noras eiti tvarumo link grįstas vartotojų spaudimo, ar konkurencinės aplinkos, teigė, kad tai yra tos paties srities klausimas kaip, kas buvo pirmą – višta ar kiaušinis.
„Žinoma, niekas neabejoja, kad vartotojai reikalauja tvarumo. Apklausos, kurias teko matyti, rodo, kad apie 70 proc. žmonių teigia, kad tvarumo kriterijai daro įtaką jų pasirinkimui. Tačiau įdomu, tai, kad verslo atstovai panašiose apklausose yra skeptiškesni vartotojų atžvilgiu ir sako, kad vartotojai neperka tokių prekių, neva nėra poreikio. Bet mes matome, kad poreikis yra ir bus, kas rinkoje tuo gali pasirūpinti“, – komentavo jis.
Kad tvarumas nėra vien mada ar rinkodaros sprendimas, G. Judzentas įsitikinęs ir dėl besikeičiančios teisinės aplinkos, ES pasirinkto Žaliojo kurso strategijos.
Kaip rodo „Delfi Apklausos“ atliktas tyrimas, visgi gyventojai daugiau dėmesio ekologijai ir tvarumui skiria tose prekių kategorijose, kur galima jausti labai aiškų ir tiesioginį poveikį sveikatai. Ar visuomenė dar nemaišo tvarumo vien su poveikiu sveikatai?
„Mūsų apklausos ir rodo, kad žmonėms, renkantis tvarius ir ekologiškus produktus, vis dar pirmoji priežastis yra savanaudiškas sveikatos motyvas. Žinoma, tai yra savanaudiška gerąja prasme. Visgi antroji priežastis yra tai, kad galvojama apie poveikį aplinkai, kiek išmetama kenksmingų dujų, kaip alinamas dirvožemis. Ir šio kriterijaus svarba auga“, – atsakė G. Judzentas.
Pasak jo, būtent Skandinavijos šalys yra tos, kuriose poveikis aplinkai priimant sprendimus pirkti turi daug didesnę reikšmę: „Lietuva yra kažkur viduryje ir gal dar to savanaudiško motyvo yra daugiau. Bet matome, kad su nauja karta vis stiprės ir antrasis motyvas. Nauji vartotojai savo pinigine balsuos už tvarius produktus ne tik sveikatos, bet ir aplinkosaugos prasme“.
Pokytis ateina ir per įmones
„Sustain Academy“ bendraįkūrėja, darnaus vystymosi ekspertė Ieva Kazakevičiūtė tiki, kad pokyčiai įmonėse dėl tvarumo vyksta dėl skirtingų šalių spaudimo – vartotojų, investuotojų, klientų, partnerių, tačiau kartu nenuvertina ir pačių įmonių galios siekiant pokyčių.
„Turime nepamiršti, kad didžiosios organizacijos turi didelę galią visuomenei ir tokiu būdu gali ne tik skleisti tvarumo žinutes, bet padėti joms pasiekti platesnius vandenis. Sakyčiau, kad tai yra užburtas ratas“, – kalbėjo ji.
Visgi, pasak tvarumo ekspertės, neapsieinama šioje srityje ir be konkurencijos tarp įmonių: „Manau, kad konkurencinis pranašumas tvarumo kontekste yra vienas iš faktorių, verčiančių organizacijas judėti tvarumo link. Tvarumo atneštas papildomas pelnas konkurentus žinoma motyvuoja užsibrėžti panašius ar aukštesnius tikslus. Tačiau aš visgi manau, kad vartotojų ir visuomenės spaudimas yra pagrindinė varomoji jėga organizacijų tvarumo iniciatyvose“.
I. Kazakevičiūtė kartu pastebi, kad pasaulinės tendencijos į Lietuvą atkeliauja šiek tiek pavėluotai. Kaip pavyzdį, ji paminėjo „zero waste“ iniciatyvas. Dar 2019 m. pradžioje Jungtinėje Karalystėje veikiantys „Morrisons“ ir „Waitrose“ prekybos tinklai buvo pirmieji šalyje, kurie nusprendė išbandyti prekybą nepakuotomis švaros ir higienos prekėmis. Tuo metu Lietuvoje vos tik prieš kelis mėnesius „Rimi“ žengė pirmuosius žingsnius imantis tokių sprendimų.
„Tikiu, kad su laiku tvarumas tampa vis svarbesnis aspektas renkantis vieną ar kitą prekę, tačiau iš darbo su užsienio rinkomis galiu pasakyti, kad nors ir tvarumas atrodo svarbi sudedamoji dalis, kaina didžiajai visuomenės daliai vis dar yra svarbiausias aspektas priimant pirkimo sprendimą“, – akcentavo pašnekovė.
Pasiteiravus, nuo ko turėtų pradėti žengti pirmuosius žingsnius įmonės, norinčios eiti tvarumo keliu, I. Kazakevičiūtė patarė pirmiausia atlikti tvarumo auditą organizacijos viduje, kuris padėtų identifikuoti savo poveikio sritis, o tuomet, susidėliojus strateginį planą, judėti į priekį.