Teisininkai sako, kad vis dar yra įmonių, kurios ryžtasi sankcijas apeiti, nors toks žingsnis gali turėti itin prastų pasekmių tiek įmonei, tiek jos vadovui, tiek verslo partneriams.
Kaip rašoma pranešime spaudai, pasak advokatų kontoros „Magnusson“ partnerio Evaldo Rapolo, verslo noras užsidirbti dažnu atveju yra didesnis už baudų ir kitokių bausmių baimę, tad vien baudomis problemos išspręsti neįmanoma.
„Dažnai matome ir girdime atvejus, kad teismų skiriamos baudos, net ir nemažos, neatgraso nuo neteisėtos veikos. Reikėtų kompleksinių priemonių, apimančių ir baudas, ir bausmių operatyvumą bei neišvengiamumą – tai turbūt būtų pati efektyviausia priemonė. Verslas visada ieško būdų užsidirbti, deja, kartais ir nelabai švariai, todėl toks žingsnis kaip sankcijų pažeidimas turi neapsimokėti tiek finansiniu, tiek reputaciniu aspektu“, – sako E. Rapolas.
Jo teigimu, nuomonė, kad sankcijų apeidinėjimas yra tam tikro mentaliteto klausimas, o vakarietiškų demokratinių valstybių verslai taip elgiasi rečiau, nėra teisinga. Pačioje Rusijoje vis dar veikia labai daug vakarietiškų šalių verslų, o nepaisant karo pradžioje skambėjusių pažadų iš Rusijos pasitraukė tik apie 10 proc. ES įmonių.
Būtina tikrinti verslo partnerius
Sankcijas apeidinėjanti įmonė paprastai rinkoje neveikia viena pati, ji turi tiekėjus, klientus, kitus verslo partnerius, kurių paprastai apie vykdomus sankcijų pažeidimus neinformuoja. Anot E. Rapolo, kitos įmonės turėtų pačios imtis veiksmų ir įsitikinti, kad jų verslo partneriams netaikomos sankcijos arba identifikuoti galimą ryšį su sankcionuotomis įmonėmis.
„Pirmiausia reikia patikrinti esamus ar potencialius verslo partnerius. Veikia interaktyvus ES sankcijų žemėlapis https://www.sanctionsmap.eu/#/main, kuriame pasirinkus atitinkamą valstybę, pateikiamos nuorodos į visus ES teisės aktus apie taikomas sankcijas. Šiuose ES teisės aktuose taip pat skelbiami subjektų, kuriems taikomos ES sankcijos, sąrašai“, – aiškina jis.
Sankcijų pažeidimai gali vykti ir konkrečiuose sandoriuose, nes sankcijos gali būti taikomos ne tik asmenims ar subjektams, bet ir veikloms bei prekėms. Naujausia informacija apie ES priimamus teisės aktus dėl ribojamųjų priemonių skelbiama viešame ES oficialiajame leidinyje „EUR-Lex“ – čia galima rasti informacijos apie asmenis, subjektus ir veiklas, kurioms taikomos ES ribojamosios priemonės.
E. Rapolo teigimu, jei sankcionuojamas subjektas ar prekė, tokius atvejus lengviausia identifikuoti, tačiau daugiau problemų kyla tuomet, kai bandoma apeiti sankcijas klastojant prekės kilmės šalį, prekės kodą, prekės vežamos iš trečiųjų šalių ir panašiai.
„Sankcijų vengimo būdai sudėtingėja. Prekyboje pasitelkiami tarpininkai, prekės vežamos netradiciniais maršrutais, kad būtų kuo sudėtingiau atsekti kilmės šalį ar gamintoją. Verslo valdyme taip pat pasitelkiamos ofšorinės įmonės, siekiant paslėpti tikrąjį naudos gavėją. Tokiu atveju reikėtų dėti nemažai pastangų, siekiant patikrinti verslo partnerius“, – sako E. Rapolas.
Įmonė, supratusi, kad jos verslo partneriai yra sankcionuotųjų sąraše arba kitos su sandoriu susijusios šalys ar produktai patenka į sankcijų taikymo apimtį, turėtų įvertinti galimybes nutraukti sutartį su sankcionuotu subjektu. Kitu atveju įmonė pažeis sankcijas, todėl turės prisiimi visas dėl to kylančias neigiamas pasėkmes.
Advokatas akcentuoja, kad Lietuvos įmonė, nutraukdama sutartį su sankcionuotu subjektu, nerizikuos dėl galimų neigiamų sandorio nutraukimo pasekmių: neturės atlyginti nuostolių, mokėti baudų ir panašiai. Tai, jog LR fiziniams ir juridiniams asmenims už prievolių nevykdymą dėl tarptautinių sankcijų įgyvendinimo civilinė atsakomybė netaikoma arba jie atleidžiami nuo jos pagal LR civilinio kodekso nuostatas, nustato LR ekonominių ir tarptautinių sankcijų įgyvendinimo įstatymas.
Kas gresia įmonei, pažeidžiančiai sankcijas?
Pasak E. Rapolo, LR Seimas visai neseniai sugriežtino atsakomybę įmonėms už tarptautinių sankcijų Rusijai ir Baltarusijai pažeidimus. Už tai numatyta iki 50 tūkst. eurų siekianti bauda bei su pažeidimais siejamų prekių ar pinigų konfiskavimas, o už pakartotinį pažeidimą gali būti skiriama bauda, siekianti iki 5 proc. metinių įmonės pajamų.
Be to, sandoris, sudarytas pažeidžiant sankcijas, negalioja, tad įmonė, sudarydama tokį sandorį, prisiima visas negaliojančio sandorio rizikas ir pasekmes.
Svarbus aspektas yra ir tai, kad vien įmonės atsakomybe sankcijų pažeidimo atvejais neapsiribojama, atsakomybė gresia ir įmonės vadovui asmeniškai.
„Vadovui ar kitiems atsakingiems asmenims gali būti skiriama bauda nuo 600 eurų iki 6 tūkst. eurų, o už pakartotinius pažeidimus – 4-6 tūkst. eurų bauda. Vadovui taip pat gali būti taikoma ir civilinė atsakomybė, t. y. iš jo pareikalauta atlyginti tą žalą, kurią dėl sankcionuoto sandorio sudarymo patyrė įmonė“, – teigia E. Rapolas.
Pašnekovas atkreipia dėmesį, kad reikėtų kalbėti ne vien apie teisės aktuose numatytas atsakomybes ir baudas, bet ir apie kitus neigiamus tokių situacijų aspektus. Įmonė, apeidinėjanti sankcijas, kaip ir jos vadovai, patys sau daro meškos paslaugą, nes praranda reputaciją, susiduria su verslo partnerių ar klientų nepasitikėjimu, darbuotojų nelojalumu ir panašiomis pasekmėmis. Ir jei baudą sumokėti gali atrodyti palyginti paprasta, tai atkurti reputaciją ir susigrąžinti pasitikėjimą gali prireikti daugelio metų.