Siūlymų pakete daugiausia dėmesio skiriama dabartinės prekybos apyvartiniais taršos leidimais sistemos stiprinimui sparčiau mažinant išduodamų leidimų skaičių ir palaipsniui naikinant nemokamus leidimus, taip pat sistemos taikymo išplėtimui į kitus sektorius, platesniam atsinaujinančių šaltinių energijos vartojimui, siekiui užtikrinti didesnį energijos vartojimo efektyvumą ir užkirsti kelią anglies dioksido nutekėjimui įdiegus pasienio anglies dioksido korekcinį mechanizmą (angl. Carbon Border Adjustment Mechanism – CBAM).
„Šie sprendimai yra būtini klimato kaitos politikos įgyvendinimui, jie neišvengiami, jei norime pasiekti ambicingų tikslų iki 2030 m. bent 55 proc. sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų išlakų kiekį, o iki 2050 metų pasiekti ir neutralų šių išlakų poveikį klimatui,“ – apie šį teisės aktų rinkinį sako Europos Parlamento narys Petras Auštrevičius.
Svarbiausi prekybos apyvartiniais taršos leidimais sistemos ir pasienio anglies dioksido korekcinio mechanizmo principai
Pirmoji pasaulinė anglies dioksido rinka arba kitaip ES prekybos apyvartiniais taršos leidimais sistema buvo sukurta 2005 m. Ji nustato sistemos taikymo ribose veikiančioms įmonėms maksimalų leidžiamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimų kiekį. „Šiuo metu įmonės nustatytą kiekį apyvartinių taršos leidimų gauna nemokamai ir jei viršijama jų kvota, perka papildomai. Nepanaudotus leidimus gali parduoti arba panaudoti kitais metais,“ – aiškina „KPMG Baltics“, UAB vyresnysis mokesčių skyriaus darbo grupės vadovas Ignas Grybauskas.
Pasienio anglies dioksido korekcinis mechanizmas yra prekybos apyvartiniais taršos leidimais sistemą papildanti priemonė, t.y., mokestis už anglies dioksido išmetimus taikomas į ES importuojamoms prekėms. Pagrindinis šio mechanizmo tikslas – užtikrinti vienodą anglies dioksido apmokestinimą importuojamoms ir ES viduje pagamintoms prekėms. Ilgainiui šis mechanizmas turėtų pakeisti dabartinę prekybos apyvartiniais taršos leidimais sistemą.
Naujausi pokyčiai
2021 m. liepos 14 d. Europos Komisija pateikė pasiūlymą dėl reglamento, nustatančio Pasienio anglies dioksido korekcinį mechanizmą, kuriam 2022 m. kovo 15 d. iš esmės pritarė ES Taryba, o Europos Parlamentas neeilinėje sesijoje šių metų birželio 22 d. susitarė dėl savo derybinės pozicijos dėl ES teisės aktų, susijusių su išmetamųjų teršalų kiekiu. Tad Europos Parlamentas netrukus pradės derybas su valstybėmis narėmis.
Komisijos pasiūlyme buvo numatyta, kad pasienio anglies dioksido korekcinis mechanizmas būtų taikomas tokiems gaminiams, kaip pvz., cementas, geležis ir plienas, aliuminis, trąšos ir elektra, tačiau Parlamento reikalavimu mechanizmo taikymas turėtų būti išplėstas, kad apimtų organines chemines medžiagas, plastiką, vandenilį ir amoniaką. Parlamento reikalavimu apyvartinių taršos leidimų sistema taip pat turėtų būti išplėsta įtraukiant papildomus sektorius ir ne tik tiesiogines, bet ir netiesiogines išlakas (t.y., išmetamus teršalus, atsirandančius dėl gamintojų naudojamos elektros energijos).
Anot europarlamentaro P. Auštrevičiaus, apyvartiniai taršos leidimai apims papildomus sektorius: aviacijos, laivininkystės, komercinių pastatų, kelių transporto. Be to, nuo 2029 m. į sistemą bus įtraukti ir namų ūkiai. Todėl, jo teigimu, šiems pokyčiams privalu rengtis jau dabar, atsakingai ir kompleksiškai.
Komisija siūlė laipsniškai pereiti prie anglies dioksido korekcinio mechanizmo nuo 2023 m., o Parlamentas reikalauja, kad visi sektoriai, kuriems taikoma ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistema, visiškai pereitų prie anglies dioksido korekcinio mechanizmo dar iki 2030 m. Neeilinėje sesijoje Europos Parlamentas nubalsavo, kad bus reikalaujama palaipsniui įvesti anglies dioksido korekcinio mechanizmą nuo 2027 m., o nemokamus apyvartinius taršos leidimus visiškai panaikinti iki 2032 m.
Ką pasienio anglies dioksido korekcinis mechanizmas reikš ekonomikai ir verslui?
Anot KPMG eksperto Igno Grybausko, išaugusios apyvartinių taršos leidimų kainos ir pasienio anglies dioksido korekcinio mechanizmo reikalavimai ilgainiui gali lemti didesnius struktūrinius Europos ekonomikos pokyčius, kadangi bus atsisakoma naudoti daug anglies dioksido išskiriančius produktus ir degalus. „Be to, šis pokytis suteiks galimybę augti mažai anglies dioksido į aplinką išskiriančių medžiagų gamybai ir tvaraus kuro sektoriui. Šie ir Energijos mokesčių direktyvos nulemti pokyčiai tikriausiai turės reikšmingą poveikį daugelio gamintojų, mažmenininkų ir didmeninės prekybos įmonių tiekimo grandinės sąnaudoms,“ – sako I. Grybauskas.
Anot jo, daugelis ES įsikūrusių įmonių turės stebėti savo tiekimo grandinės išmetamųjų teršalų kiekį, kad atitiktų stebėsenos, tikrinimo ir ataskaitų teikimo standartus, kurie bus taikomi daugeliui įmonių. Tačiau tik nedaugelis įmonių gali pasakyti, kurioje šalyje buvo sugeneruoti su jų prekių kūrimu susiję išmetimai. Įgyvendinus pasienio anglies dioksido korekcinį mechanizmą, įmonės, kurios naudoja į ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemos taikymo sritį patenkančius produktus, gali susidurti su išaugusiomis papildomomis sąnaudomis, kurias joms perkels tiekėjai. Tokių produktų gamyboje gali būti generuojami dideli išmetamųjų teršalų kiekiai ir jei jie gaminami tokiose vietovėse, kuriose tarša nėra apmokestinama, importuojant tokius produktus į ES tektų sumokėti atitinkamus mokesčius.
„Įmonės privalės perprasti ir savo išmetamų teršalų geografinę sudėtį, kad prireikus galėtų peržiūrėti tiekimo grandinę, apgalvoti, kaip subalansuoti sąnaudas ir anglies dioksido išmetimų mokesčius bei užtikrinti kainodaros modelio atsparumą siūlomiems pakeitimams,“ – sako KPMG ekspertas.
Verslui nuogąstaujant dėl galimo šių teisės aktų pakeitimų poveikio, I. Grybauskas teigia, kad labiausiai šie pokyčiai paveiks apyvartinių taršos leidimų kainas, t. y. palaipsniui naikinant nemokamus apyvartinius taršos leidimus, jos išaugs. Ekspertas pastebi, kad taršos leidimų kainos jau augo pastaruosius dvylika mėnesių ir buvo priartėję net prie 100 EUR už 1 toną CO2 ekvivalento. Ko gero, labiausiai tokiam kainos šuoliui įtakos turi drastiškai išaugusi dujų kaina, kuri savaime padidino anglies vartojimą, o pastarasis – apyvartinių taršos leidimų paklausą. „Jei dujų kainos laikui bėgant ir sumažėtų, visgi reikšmingai sumažėjusios leidimų kainos nereiktų tikėtis, dėl jau minėto nemokamų apyvartinių taršos leidimų kiekio laipsniško mažinimo. Šis kainos padidėjimas turės įtakos visų produktų, kuriems taikoma ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistema, taip pat ir kelių transporto bei statybos sektorių, sąnaudoms,“ – pastebi ekspertas.
Komisija pripažįsta, kad naujų sektorių įtraukimas į sistemą turės neigiamą poveikį pažeidžiamiausiems vartotojams ir prognozuojama, kad mažas pajamas gaunančių namų ūkio vartojimo išlaidos išaugs iki 1,4 proc. Tačiau kaip atsvarą, EK siūlo sukurti socialinio klimato fondą, kuris padėtų namų ūkiams prisitaikyti prie šių pokyčių.
„Siekiant sušvelninti šių sprendimų finansinę naštą gyventojams bus įkurtas Socialinis klimato fondas, kurio lėšomis bus finansuojama parama patiriantiems didžiausią energijos nepriteklių ir judumo suvaržymus,“ – sakė P. Auštrevičius.
Prekių, kurių gamyboje išskiriama daug anglies dioksido, kainos augs
„Priklausomai nuo to, ar rinkoje pavyks rasti mažai anglies dioksido į aplinką išskiriančių alternatyvų, gali išaugti statybos ir gamybos sąnaudos. Be to, pasienio anglies dioksido korekcinis mechanizmas taip pat gali turėti įtakos į sistemą naujai įtraukiamiems sektoriams, pvz., jūrų transporto, statybos ir kelių transporto, nes importuotojams teks prisitaikyti prie naujosios sistemos reikalavimų,“ – paaiškina I. Grybauskas.
Akivaizdu, kad pasienio anglies dioksido korekcinio mechanizmo įgyvendinimas, taikymo sričių išplėtimas ir spartėjantis nemokamų apyvartinių taršos leidimų panaikinimas turės nemažą poveikį tiek ES, tiek ne ES įmonių vertės grandinei. Nors dar nėra aišku, kada ir kokie galutiniai „Fit for 55“ rinkinio teisės aktai bus priimti, bet kokiu atveju jie turės didelės įtakos ES Žaliojo kurso įgyvendinimui.
Anot ekspertų, įmonės nedelsdamos turėtų įvertinti, ar siūlomas pasienio anglies dioksido korekcinio mechanizmo reglamentas joms turės įtakos ir, jei taip, pradėti ruoštis atitinkamų ataskaitų teikimo įsipareigojimams. „Labai raginame įmones pradėti vertinti savo anglies pėdsaką, ruošiantis reikšmingiems pokyčiams, nes matome, kad kovos su klimato kaita veiksmai intensyvėja ir ateityje ši tendencija tik stiprės“, – sako KPMG ekspertas.