Lietuviškas startuolis „Omnisend“ jau trečią mėnesį įdiegęs naują darbuotojų lojalumui skatinti skirtą priemonę. Ilgiau nei trejus metus įmonėje išdirbusiems darbuotojams siūloma namų tvarkytojos paslauga. Ją pasirinkusio darbuotojo namus du kartus per mėnesį sutvarko namų tvarkytoja.
Kaip pasakojo bendrovės vykdomoji direktorė Rimantė Ribačiauskaitė, kol kas šia papildoma verte naudojasi apie 30 darbuotojų. Iki metų pabaigos jų turėtų padaugėti iki 40 žmonių.
Sudėliojo naują motyvacinę sistemą
Pasak įmonės atstovės, tokia įmonės dovana už lojalumą naudojasi beveik visi ilgiau nei trejus metus bendrovėje išdirbę darbuotojai. Paslaugos atsisakė vienetai ir dėl konkrečių asmeninių priežasčių, pavyzdžiui, šiuo metu keičia gyvenamąją vietą ar augina namuose kūdikį.
„IT rinka Lietuvoje yra išsunkta, vidutiniškai programuotojas Lietuvoje gauna keturis-penkis darbo pasiūlymus „LinkedIn“ platformoje per dieną ir kažkaip reikia stengtis, kad jau dirbantys darbuotojai liktų įmonėje“, – apie sprendimą pasiūlyti lojaliems darbuotojams namų tvarkytojos paslaugą pasakojo R. Ribačiauskaitė.
Kaip pridėjo pašnekovė, kadangi „Omnisend“ samdo aukštesnio lygio specialistus, jų vien didele alga ar penktadieninėmis picomis nebeišlaikysi.
„Galvojome, kaip motyvuoti darbuotojus ir nusprendėme tokį pasiūlymą padaryti daugiau kaip atsidėkojimą už lojalumą. Apie namų tvarkytojų paslaugas darbuotojams išgirdome iš komandos narių Amerikoje. Jie pasakojo, kad tokia paslauga gana paplitusi JAV“, – kalbėjo daugiau nei 100 darbuotojų Lietuvoje turinčios įmonės atstovė.
Galiausiai nuspręsta perdėlioti įmonės skatinamąsias priemones ir taip sukurta nauja motyvacinė sistema, kurioje daug dėmesio skirta darbuotojų lojalumui. Po pirmų metų, išdirbtų įmonėje, darbuotojams organizuojama kelionė su komanda, ją taip pat gauna darbuotojas po antrų metų, po trečių – namų tvarkytoja du kartus per mėnesį, dar po metų – dviratis ar elektrinis paspirtukas, o dar po vienerių – kuponas poilsiui SPA, dar ilgiau išdirbusiems darbuotojams įmonė dovanoja atostogas užsienyje.
„Žinoma, visos papildomos vertes turėti gerai, bet vis vien tikime, kad pagrindinis motyvatorius yra atlyginimas, kurį gerai dirbant ir pasiekiant tikslus keliame kas tris mėnesius“, – akcentavo R. Ribačiauskaitė.
Populiarėja individualus požiūris
Darbuotojų atrankos bendrovės „Alliance for Recruitment“ partneris Andrius Francas pastebi, kad šiuo metu darbuotojams siūlomos papildomos vertės – įmonių fantazijos reikalas. Visgi pastebima vis labiau ryškėjanti tendencija – individualus požiūris į kiekvieną darbuotoją.
„Įmonės dabar stengiasi turėti papildomų naudų paketą, iš kurio darbuotojai galėtų pasirinkti, ko konkrečiai norėtų. Pavyzdžiui, ar tu norėtum, kad įmonė tau kompensuotų parkavimo vietą centre ar senamiestyje, ar kad duotų papildomų laisvų dienų, o gal piniginę išmoką“, – vardijo pašnekovas.
Visgi A. Francas siūlo neapsigauti ir negalvoti, kad dabar visos įmonės darbuotojams siūlo viską: tai priklauso nuo įmonės galimybių ir biudžetų, skirtų darbuotojo motyvacijai.
„Reikia nepamiršti, kad konkurencija dėl darbuotojų didėja, o kartu auga ir žmogaus praradimo kaina. Tai suprasdamos įmonės bando žiūrėti savo motyvacines sistemas: vykdo apklausas ir klausia darbuotojų, kokių papildomų naudų darbuotojai norėtų. Dabar dažnai paliekama vietos darbuotojams interpretuoti, todėl individualus požiūris tampa numeriu vienas“.
Pasiteiravus, kiek įmonėse svarbiomis tampa lojalumo programos, A. Francas pastebėjo, kad neretai priėmus naują darbuotoją įmonės renkasi iš karto „neįjungti“ viso priemonių paketo.
„Pavyzdžiui, sveikatos draudimą pasiūlo ne iš karto, bet po bandomojo laikotarpio. Beje Latvijoje privatus sveikatos draudimas yra daug populiaresnis ir latviai įpratę jį gauti kuo greičiau. Skaičiuojama, kad Lietuvoje darbuotojų sveikatos draudimą turi apie 12,5 proc. dirbančiųjų, kai Latvijoje – apie 40 proc.“, – kalbėjo darbo rinkos ekspertas.
Netipiniai sprendimai tampa standartu
Personalo atrankos bendrovės „Manpower“ padalinio Lietuvoje direktorė Božena Petikonis–Šabanienė apžvelgė, kad šiuo metu darbo rinkoje yra tikrai įtempta situacija.
„Tikrai šią vasarą karšta ir darbo rinkoje, – sakė ji. – Sujudimas dėl darbuotojų ir talentų trūkumas jaučiamas visame pasaulyje, taip pat ir Lietuvoje. Mūsų grupės atliktas tyrimas rodo, kad dabar darbdaviai susiduria su didžiausiais iššūkiais ieškant darbuotojų per paskutinius penkiolika metų“.
Pasak pašnekovės, konkurencija dėl darbuotojų šiuo metu yra labai didelė, o kai ji tokia, įmonės ieško įvairių sprendimų, tarp kurių atsiranda vis daugiau ir nestandartinių.
„Kaip vieną iš pavyzdžių, paminėčiau išpopuliarėjusią darbostogų formą. Žinoma, ji vertinama nevienareikšmiškai: vienai pasisako už, kiti – labiau kritiški, bet ji siūloma. Pavyzdžiui, viena telekomunikacijos bendrovė atidarė vasaros miestelį savo darbuotojams, kur atskiroje teritorijoje, gyvenvietėje prie jūros, darbuotojai važiuoja pakaitomis ilsėtis. Tokią iniciatyvą matau pirmą kartą Lietuvoje. Anksčiau dažniausiai būdavo siūloma išvažiuoti į užsienį tam tikrai grupei darbuotojų, o čia siūloma visiems darbuotojams ir lokaliai“, – tęsė B. Petikonis–Šabanienė.
Kaip dar vieną įdomią iniciatyvą darbuotojams, specialistė įvardijo kitos telekomunikacijų bendrovės pasirinkimą – atostogos už išnaudotas atostogas, kai darbuotojui išnaudojus pakankamai atostogų dienų, metų pabaigoje siūlomos dar papildomos atostogų dienos.
„Tikrai galima sakyti, kad darbdaviai bando į situaciją pažiūrėti nestandartiškai ir tai, kas buvo anksčiau laikoma išskirtiniais, netipiniais dalykais, dabar jau įeina į standartinį papildomų verčių paketą“, – reziumavo pašnekovė.
Vis dėlto, darbo rinkos ekspertės teigimu, ne visuose sektoriuose darbuotojai apipilami neribojamu kiekiu pasiūlymų. Kaip pastebi B. Petikonis–Šabanienė, daugiausia papildomų naudų darbuotojams siūloma sektoriuose, kur didžiausia konkurencija.
Lenktynės algomis sulėtėjo
„Pirmiausia tai IT, telekomunikacijų sektoriai, o po to seka finansų, bankinis sektorius. Sakyčiau, kad paslaugų sektorius bendrai rodo didesnį kūrybiškumą nei prekybos, gamybos ar inžinerinės įmonės. Kiek tenka bendrauti su pastarųjų sektorių vadovais, jie mini, kad vis vien svarbiausias motyvatorius – atlyginimas, o kiti dalykai nelabai turi įtakos. Tačiau nenorėčiau su tuo sutikti, nes ir IT, ir bankiniame sektoriuje atlyginimai taip pat yra vienas iš svarbiausių trijų motyvatorių. Visgi šiai dienai lenktynės dėl algų gerokai sumažėjo. Matome, kad dažnai jau pasiekiama riba, kad ekonominiu požiūriu tampa nebeprasminga didinti atlyginimą, todėl įmonėms tenka atsižvelgti į kitus dalykus, kurie rūpi ir yra svarbūs darbuotojams“, – akcentavo personalo atrankos bendrovės atstovė.
Pasiteiravus, kiek dar laiko galima tikėtis, kad tęsis kandidatų pranašumas derybose su darbdaviais, B. Petikonis–Šabanienė svarstė, kad situacija artimu metu neturėtų keistis.
„Pasauliniu mastu žiūrint, matome, kad atotrūkis tarp verslo poreikio ir talentų tik didės. Pandemijos metu vienas iš ryškiai atsiskleidusių versle dalykų yra sparti robotizacija, o tai reiškia, kad bus sukurta daug naujų darbo vietų, nukreiptų į šią veiklą. Būtent šio segmento darbuotojų labai ir trūksta, todėl nemanyčiau, kad artimiausiu metu pasikeis dinamika darbo rinkoje, o kandidatai ir toliau išliks stiprią derybinę galią turinti šalis“, – pranašavo ji.