Pasak pristatymo organizatorių, Valstybės koordinavimo centro, remiantis tarptautine gerąja praktika, įmonėms neužtenka vien siekti pelno: jos turi atsižvelgti ir į savo daromą poveikį aplinkai. Būtent toji praktika, kai vykdydamos veiklą įmonės orientuojasi ne tik į finansinius tikslus, bet ir į daromą poveikį darbuotojams, gamtai, bendruomenėms ar kitoms suinteresuotoms šalims, vadinama darnumu.
Neseniai paskelbtame indekse apžvelgus valstybės valdomas įmones, darnus vystymasis įvertintas prasčiausiai iš visų valdysenos kriterijų. Darnumo praktikos neigiamai vertinamos du trečdaliai visų valstybės valdomų įmonių.
Indekse iš viso yra trys rodikliai, pagal kuriuos vertinamos valstybinės įmonės darnumas priskiriamas skaidrumo dimensijai. Skaidrumas įvertintas – B+, Kolegialių organų dimensija – A, Strateginio planavimo ir įgyvendinimo – A-.
Valdysenos praktikos tyrime dalyvavo 50 įmonių.
Jau keleri metai iš eilės geriausias valdysenos praktikas didelių įmonių kategorijoje įgyvendina „Ignitis grupė“, vidutinio dydžio įmonių kategorijoje – „Toksika“, o mažų įmonių kategorijoje – „Investicijų ir verslo garantijos“.
Didelių įmonių kategorijoje indekso autsaidere tapo Valstybinė miškų urėdija, vidutinių – kalėjimų departamentui pavaldi įmonė „Mūsų amatai“, mažųjų – „Lietuvos kinas“.
Privatus verslas sukasi sparčiau
Audriaus Griniaus, „Longrun“ skaitmeninės transformacijos stratego nuomone, valstybinėse įmonėse yra daugiau biurokratinių procesų ir strateginių krypčių, kurios kinta pagal politinių vėjų kryptį.
Jam antrina ir Donatas Kuras, socialinės atsakomybės ir tvarios veiklos bei komunikacijos ekspertas, „Kuras ir partneriai“ vadovas, kuris socialiniuose tinkluose neslėpė nusivylimo, kad valstybinėse įmonėse darnumo praktikos įgyvendinimas gavo prasčiausią įvertinimą.
Paklaustas, kodėl valstybinėse įmonėse tvarumas yra tik daigeliai ir ką daryti, kad reikalai sparčiau judėtų, jis pastebi, kad yra ir gerųjų pavyzdžių – bendrovių, kurios turi darnios veiklos planus, vertina savo daromą poveikį, atsižvelgia į suinteresuotųjų šalių lūkesčius, galiausiai – raportuoja pažangą ataskaitomis.
„Deja, kai kurios įmonės dar menkai supranta, kas apskritai yra darni veikla bei nekelia atitinkamų tikslų ir neturi atitinkamų planų. Visada rekomenduoju pradėti nuo diskusijos įmonės viduje apie poveikį ir kodėl darnumas svarbus bendrovei, kokią pridėtinę naudą gali sukurti. Tam galima pasitelkti ir išorinius ekspertus“, – sakė pašnekovas, kurio žodžiais darnumas bei tvarumas yra sinonimai.
D. Kuras atkreipia dėmesį, kad pastaruoju metu pastebimas itin išaugęs susidomėjimas tvarumo temomis. Ir ne tik komunikaciniu aspektu, bet ir siekiant įvertinti asmeninį poveikį, ieškant kelių, kaip mažinti neigiamą poveikį, taip pat veikti tvariau.
„Tai lemia tiek augantys esamų ir potencialių darbuotojų, klientų, partnerių, investuotojų lūkesčiai, tiek ir vis daugiau ES lygmeniu priimamo atitinkamo reguliavimo. Pavyzdžiui, po kelerių metų atskleisti nefinansinius rodiklius – iš esmės rengti socialinės atsakomybės/ tvarumo ataskaitas – privalomai turės dar daugiau bendrovių“, – sakė jis.
Tvarumas – ir finansiniuose rezultatuose
Pasak D. Kuro, tvarumas gali realiai ir įvairiai atsispindėti įmonių finansiniuose rezultatuose, tarkime, mažinant neigiamą poveikį dažnai mažinamas išteklių vartojimas ir taip yra sutaupoma.
„Tvari veikla padeda pritraukti daugiau klientų, socialinės atsakomybės iniciatyvos prisideda prie darbuotojų motyvacijos – tai leidžia padidinti pajamas. Tam tikrais atvejais tvarumas padeda rasti ir naujų nišų produktams ar paslaugoms, naujų pajamų galimybių. Galiausiai – tvarumas turi teigiamą poveikį bendrovės reputacijai, akcijų kainai, bendrovės vertei“, – teigė jis.
D. Kuro teigimu, jau ne vienerius metus atliekamos investuotojų apklausos pabrėžia nefinansinių rodiklių – vadinamųjų ESG (aplinkosauginių, socialinių, valdysenos) kriterijų svarbą. Vis daugiau investuotojų renkasi investuoti į bendroves, siekiančias tvarumo, nes tai reiškia ir mažesnes finansines rizikas, ir potencialiai didesnę ilgalaikę finansinę grąžą.
„Taip pat svarbu paminėti ir ES Taksonomijos iniciatyvą kuri lemia tai, kad finansinės institucijos taip pat taiko ESG kriterijus paskoloms bei investicijoms“, – sakė jis.
Pradėti nuo diskusijos
Paklaustas, kaip toji tvarumo praktika turėtų būti diegiama, nuo ko pradėti, kaip žengti pirmus žingsnius ir iš ko mokytis, pašnekovas pasidalijo rekomendacijomis.
„Rekomenduoju pradėti nuo diskusijos bendrovės viduje apie tai, kaip suprantame tvarumą ir socialinę atsakomybę ir kuo mums tai svarbu, kodėl norime eiti tuo keliu. Taip pat būtina įvertinti savo poveikį, išgirsti suinteresuotųjų šalių lūkesčius bei numatyti gaires tobulėjimui, taip pat pasirinkti rodiklius stebėsenai (rekomenduoju vadovautis GRI metodika). Suformuoti darbo grupę, įtraukti darbuotojus, nes tvarumo klausimai apima įvairiais bendrovės veiklos sritis. Reikia sekti pažangą ir ją raportuoti ataskaitomis, komunikuoti vykdomas iniciatyvas ir pasiekimus. Visiems šiems žingsniams galima pasitelkti patyrusius ekspertus iš šalies, kurie padės moderuoti diskusijas, patars dėl krypčių, poveikio matavimo, raportavimo ir komunikacijos“, – tokiais patarimais dalijasi pašnekovas.
Kasdien savęs paklausti
Pasak A. Griniaus, „Longrun“ skaitmeninės transformacijos stratego, valstybinėse įmonėse yra daugiau biurokratinių procesų ir strateginių krypčių, kurios kinta pagal politinių vėjų kryptį.
„Todėl, be abejo, kad privatus verslas yra daug dinamiškesnis ir gali greičiau persiorientuoti. Visgi, manau, kad valstybinėms įmonėms lengviau siekti tvarumo, nes nereikia nuolat žvelgti į metinės finansinės ataskaitos pelno eilutę, tačiau jų didžiausia problema ir stabdis, kad pačiai valstybei trūksta atsakymo į pagrindinį klausimą – kokios tvaraus verslo krypties derėtų laikytis? Kad tai būtų galima įvardinti, reikia aiškiai žinoti, kokią vertę, be dividentų, visuomenei kuria valstybės įmonės?“, – tokius klausimus kelia pašnekovas.
Jo manymu, pirmiausia valstybės valdomoms įmonėms reikėtų tvarumo rodiklį įtrauktį į kitus įmonės efektyvumo rodiklius, t.y., nuolat matuoti savęs paklausiant: „Ką mes padarėme tvarumo prasme šiandien/šią savaitę” ir kaip tai atrodo bendrame visų valstybinių įmonių kontekste. Peržvelgus visą turimą ūkį ir vykdomus procesus, net ir politinei krypčiai pasikeitus, startuoti su nauju tvarumo skatinimui skirtu biudžetu nereikėtų nuo nulio.“
„Visai kas kita yra privačios įmonės, kuriose išsikeltus rodiklius galima pamatuoti lengviau, o rezultatas matomas greičiau. Elementarus popierinių dokumentų atsisakymas įmonei ženkliai sumažina sąnaudas, – mano pašnekovas. - Statistika rodo, kad vidutinis biuro darbuotojas pasaulio mastu per dieną sunaudoja maždaug 45 popieriaus lapus, o įdiegus technologinius sprendimus, šį skaičių galima sumažinti iki 65 proc. Investavusi į maršrutų planavimo sistemą, įmonė ilgalaikėje perspektyvoje sutaupo ne tik kuro, bet ir transporto priemonės tarnauja ilgiau. Net pakeitus elektros lemputes metinis pokytis gali būti jaučiamas, o kur dar popieriniai kavos puodeliai, taršus įmonės automobilių parkas, niekam nereikalinga į kairę ir dešinę dovanojama įmonės atributika ir pan.“
Pasak A. Griniaus, įmonės jau pamatė realią nereikalingų išlaidų apkarpymo naudą, todėl stebimos tvarių kompaktiškų biurų statybos, tvarūs motyvaciniai paketai darbuotojams ir realūs, o ne deklaraciniai sprendimai. O dabar atėjo eilė ne tokiems apčiuopiamiems pokyčiams – verslo valdymo procesų peržiūrai, inovatyvių IT sistemų diegimui ir darbuotojų mokymams.
„Kai tik bus sureguliuoti viešųjų pirkimų procesai, manau, kad ir valstybinių įmonių dinozaurai galės greičiau adaptuotis prie rinkos tendencijų bei inovacijų, nes visuomenė tuščių politikų kalbų ir parodomosios strategijos nebeatleidžia“, – įsitikinęs pašnekovas.
Ką kalba praktikai
Valstybinė įmonė „Ignitis grupė“ Valdymo koordinavimo centro buvo įvertinta už geriausias valstybės valdomų įmonių praktikas darnumo, kitaip – tvarumo srityje.
Valento Nevieros „Ignitis grupės“ darnaus vystymosi vadovo klausiu, ką įmonei reiškia toks įvertinimas – valdysenos lyderio titulas?
„Jis mums svarbus tuo, kad patvirtina, jog einame teisingu keliu, grįstu geriausiomis pasaulinėmis praktikomis. Svarbiausia, kad einame visi drauge – visi keturi tūkstančiai organizacijos darbuotojų visoje Lietuvoje. Gera valdysena yra apie organizacijos vertybes, kultūrą, elgesį. Gera valdysena pasižyminčioje organizacijoje tai – bendras visų jos narių reikalas, bendro darbo rezultatas“, – įsitikinęs pašnekovas.
Pasak jo, tas pats ir kalbant apie tvarumą. Galima rengti gražiausias ataskaitas, bet jei jų turinys bus tuščias, jei į tą turinį realaus indėlio savo kasdieniu darbu nebus įdėję visi organizacijos žmonės – tokios ataskaitos nebus daug vertos, toks „tvarumas“ kels abejonių.
„Neturime daugybės gražiais žodžiais „išpuoštų“, populiarių socialinės atsakomybės iniciatyvų – kai kas gal sakytų, kad jų net trūksta. Tačiau galime didžiuotis, kad visus įvertinimus, kuriuos gauname, gauname už tai, ką visi drauge realiai nuveikiame“, – patikina pokalbininkas.
Įmonė aiškiai apsisprendė
V. Neviera pasakoja, kaip įmonė konkrečiai prisideda prie tvarios ateities kūrimo, kokius atitinkamus sprendimus ji priima: „Darome tai ir patys mažindami savo įtaką aplinkai, ir siūlydami savo klientams, kaip savo įtaką galėtų mažinti jie, ir kviesdami savo partnerius prisidėti.“
Jo žodžiais, didelis dėmesys skiriamas siekiui prisidėti prie klimato kaitos švelninimo, taip norima daryti mažesnę įtakai aplinkai. Todėl įmonė yra aiškiai ir nedviprasmiškai apsisprendusi vystyti žaliąją energiją ir mažinti savo anglies dioksido emisijas, kad visi taptume neutralūs klimatui.
„Tai apima daug – nuo energijos gamybos įrenginių, efektyvaus energijos vartojimo, pastatų, transporto, klientams siūlomų paslaugų, iki kiekvieno darbuotojo kelionių į darbą, – vardija pokalbininkas. – Neseniai buvo patvirtinti Grupės emisijų mažinimo tikslai, atitinkantys mokslininkų rekomendacijas.Iki 2030 m. ketiname savo emisijas sumažinti dvigubai ir tai iš tikrųjų yra labai ambicingas tikslas.“
Maža to, kompanija nori paskatinti tvariau, energetiškai sumaniau gyventi ir savo klientus. Todėl jie aktyviai kviečiami įsirengti saulės elektrines ar įsigyti nutolusio saulės parko dalį
„Kuriame švaraus transporto infrastruktūrą, vystome inovacijas, kurios, tikime, ilgainiui padės klientams pasiūlyti energijos paslaugas su minimalia įtaka aplinkai. Taip pat dalinamės informacija su klientais apie tai, kaip galima namuose ir darbuose energiją vartoti efektyviau ir taip mažinti įtaką aplinkai“, – kalbėjo „Ignitis grupės“ darnaus vystymosi vadovas.
Taip pat rūpinamasi darbuotojų gerove, sąžiningo atlygio užtikrinimu, teikiama pagalbą susidūrus su nemaloniomis pandemijos pasekmėmis emocinei sveikatai ir t. t.
Kompanija nori įtraukti ir savo tiekėjus, tad yra parengtas Tiekėjų etikos kodeksas, kuriame visi kviečiami laikytis numatytų tvarumo principų. Ateinančiais metais pokalbiuose su rangovais ketinama daugiau dėmesio skirti ir saugaus darbo kultūrai.
Tai – tik keli iš daugelio „Ignitis grupės“ apsisprendimų, tikslų, tarp kurių yra ir tokie, kaip rekomendacija neteikti ir nepriimti dovanų, o su artėjančiomis šventėmis sveikinti tiesiog dėmesiu, pasakytu geru žodžiu.
V. Neviera patikino, kad šiuo metu „Ignitis grupėje“ jau nėra veiklos, kuriai tai vienaip ar kitaip nebūtų aktualu: „Vienokius ar kitokius tvarumo tikslus turi iš esmės visos grupės įmonės ir funkcijos. Vienų indėlis, žinoma, didesnis ir tiesioginis, kitų – gal ne toks matomas plika akimi, bet ne mažiau svarbus.“
Ne taip baisu, kaip atrodo
Paklaustas, ar pakankamai daug įmonių – tiek valstybinių, tiek ir privačių – matuojasi tvarumo kepurę ir kaip dažnai tai tampa įmonės strategija, o kaip tik pavieniais tikslais, įmonės atstovas sakė: „Frazė „matuojasi tvarumo kepurę“ atrodo, yra labai tikslus apibūdinimas tam, ką matome dabar. Vis daugiau organizacijų supranta, kad tai svarbu ir bando suvokti, ką su tuo daryti.“
Pasak pašnekovo, pirmasis jausmas dažnai būna, kad čia kažkas labai sudėtingo ir brangaus, dėl to tai kiek išgąsdina.
„Bet gana greitai daugelis supranta, kad tvarumas yra apie tai, kas organizacijose jau seniai vyko, vyksta dabar ir vyks toliau. Svarbu tik stabtelėti ir pasižiūrėti, kokį poveikį ir kam organizacijos veikla daro, bei pagalvoti, kaip tą poveikį būtų galima sumažinti, kad visi drauge siektume to paties tikslo – žemę kitoms kartoms palikti kuo mažiau pakeistą, lyginant su tuo, ką patys pamatėme žemėje atsiradę, – kalbėjo vienos didžiausių šalies valstybinių įmonių atstovas. – Todėl nors tai galbūt nebūtinai atitiks kai kurias teorijas, aš pats nematau didelio skirtumo tarp to, ar tvarumas organizacijoje iškart prasidės nuo strategijos, ar nuo pavienių tikslų. Svarbu, kad prasidėtų. Reikšmingi yra net mažiausi žingsniai, o ilgainiui, neabejoju, jie didės ir taps septynmyliais strateginiais tikslais.“
Parengė darnumo veiksmų žemėlapį
Pristatant gerosios valdysenos indeksą buvo paminėta, kad trys įmonės yra parengusios darnumo veiksmų žemėlapį. Smalsu, kas gi tai yra.
„Jei gerai pamenu, buvo kalbama apie tai, ar įmonės yra įsivertinusios svarbiausius tvarumo aspektus savo veikloje, t. y. ar yra išskyrusios didžiausius poveikius bei prioritetus ir ar veikia pagal juos“, – pakomentavo V. Neviera.
Pasak jo, vienas iš būdų tai padaryti – pasitarti su savo suinteresuotomis šalimis (akcininkais, darbuotojais, klientais, partneriais ir kt.) ir parengti reikšmingumo vertinimą / žemėlapį. Kilus bet kokiai idėjai ar klausimui, toks žemėlapis bus puikus įrankis, padėsiantis įsivertinti, reikia / verta tai daryti ar ne, papuola tai tarp prioritetų, ar šiuo metu vis dėlto ne.
„Ignitis grupės“ atstovas įsitikinęs, kad tvarumas tiesiogiai atsispindi įmonės finansiniuose rezultatuose.
„Yra daugybė tyrimų, įrodžiusių, kad tvariai veikiančių įmonių (tokių, kurios rūpinasi savo darbuotojais, jų sauga ir sveikata, veiklos įtaka aplinkai ir pan.) vertė rinkoje yra didesnė, o klientai mieliau renkasi tokių įmonių produktus ir paslaugas, nei tų, kurios beatodairiškai naudoja resursus, nesirūpindamos jų atkūrimu“, – sakė pašnekovas.
Jo įsitikinimu, tvarumas taip pat padeda pritraukti investicijas. Šiuo metu daugelis investuotojų siekia investuoti į tas įmones, kurios veikia tvariai, nes yra įsitikinusios, kad tokios įmonės geriau valdo aplinkosaugos, socialines, valdysenos rizikas, tad jų veikla yra patikimesnė, grąža stabilesnė.
„Europos Sąjunga, rengdama taip vadinamą taksonomijos reglamentą, taip pat siekia sukurti vieningą įrankį, kuris padėtų patikimai atskirti, kuri veikla yra tvari, kuri – ne. Tai daroma tam, kad investicijos būtų nukreipiamos į iš tiesų tvarius, žalius, ilgalaikę vertę kuriančius projektus– sakė jis.
Ratas plečiasi
V. Nevieros teigimu, darnių įmonių ratas sparčiai plečiasi: „Tiek iš kreipinių tiesiogiai į „Ignitis grupę“, tiek dalyvaudami, pavyzdžiui, Lietuvos atsakingo verslo asociacijos ir kitų organizacijų veikloje matome, kad besidominčių tvarumo tema vis daugiau, klausimų įmonėms kyla vis konkretesnių ir jos drąsiai ieško atsakymų bei eina tvarumo keliu. Smagu, kad ir galinčių atsakyti į klausimus daugėja.“
Paklaustas, kaip tvarumo principus įgyvendina jo atstovaujamos kompanijos partneriai, klientai, tiekėjai, V. Neviera sakė: „Apibendrintai pasakyti sunku – tai priklauso nuo organizacijos kilmės, patirties, rinkos, kurioje veikia. Ne paslaptis, kad tvarumas į Lietuvą atėjo labiausiai per tarptautines patirtis. Pirmiausia apie tai prakalbo tarptautinės organizacijos, o dabar ir vis daugiau lietuviško kapitalo įmonių tuo susirūpina. Ne paslaptis ir tai, kad dažnai tai lemia ne tik noras saugoti žemę, bet ir labai racionalios priežastys: akcininkų lūkesčiai, darbuotojų, klientų poreikiai, teisiniai reikalavimai (kad ir tie patys žalieji pirkimai) ir t. t.“
Pokalbininko žodžiais, iš tarptautinių verslo klientų, partnerių kompanija dažnai sulaukia prašymų užpildyti įvairių su tvarumo valdymu susijusių klausimynų, pagal kuriuos jie renkasi su kuo dirbti.
„Investuotojai domisi įvairių mus vertinančių organizacijų, reitingų agentūrų išvadomis. Mes patys ketiname vis labiau įtraukti savo tiekimo grandinės dalyvius – dėl to parengėme ir Tiekėjų etikos kodeksą, kurio reikalavimų, tikimės, mūsų partneriai laikysis“, – viliasi pašnekovas.
Žvelgdamas į perspektyvą, V. Neviera patikino, kad Strateginiai pasirinkimai jau padaryti: „Mes aktyviai ir visapusiškai prisidėsime kuriant tvarią ateitį ir kviesime visus savo klientus, tiekėjus, partnerius tai daryti drauge.“
Be to, sako pašnekovas, įmonei, kuri siekia pritraukti investicijų tvariems sprendimams, daug paprasčiau tai padaryti nei azartinių lošimų sektoriui ar tabako pramonei. Pasaulinės tendencijos rodo, kad investuotojai atsisako finansuoti tokius sektorius, kurie žalingi žmogaus sveikatai ir aplinkai, o vartotojai savotiškai tokių įmonių produkciją boikotuoja.
Ką liudija apklausos
„BloombergNEF“ duomenys rodo, kad baigiantis 2021-iesiems, pasaulyje suteikto žaliojo finansavimo suma siekė 3 trln. JAV dolerių. Vien per šiuos metus žaliojo ir tvaraus finansavimo suteikta vertė turėtų sudaryti apie 700 mlrd. JAV dolerių.
SEB grupė skelbė, kad 2021 m. pirmą ketvirtį pasiektas tvarių paskolų rekordas – 378 mlrd. JAV dolerių naujų emisijų (net 50 proc. visos 2020 m. rinkos dalies).
Apie specializuotas „žalias“ finansavimo priemones kalba ir Lietuvos didieji bankai – tai žaliosios obligacijos, žaliosios paskolos bei naujausia tvaraus finansavimo forma – su tvarumu susietos paskolos (angl. SLL – Sustainability Linked Loan). Be to, nuo 2022 m. bankai turės teikti ataskaitas apie žaliojo turto santykį – kokia paskolų dalis privatiems asmenims ir įmonėms yra „ruda“, o kuri – „žalia“, t. y. atitinka verslo pasiekimus aplinkosaugos, socialinės atsakomybės ir valdysenos srityse.
Tokią paskolą siekiančios gauti įmonės turės būti pasirengusios į savo veiklos strategiją įtraukti tikslus, kurie atitiktų Jungtinių Tautų darnaus vystymosi tikslus ar Paryžiaus susitarimo dėl klimato kaitos nuostatas, nes bankui teks pateikti tai įrodančias tvarumo ataskaitas. Nebepakanka tik rinkodaros tikslais kalbėti apie tvarumą – norint vykdyti plėtrą, tenka įgyvendinti konkrečius žingsnius. Tačiau tai atsiperka: tvarų verslą investuotojai finansuoja noriai, skolinimosi kaina yra mažesnė nei įprastos paskolos, o gauta finansinė injekcija tampa savotišku atsakingos įmonės rodikliu, kuriuo teisėtai galima didžiuotis visais komunikacijos kanalais.
Kas penkta (21 proc.) Lietuvos bendrovė nurodo ir būtinybę kurti organizacijos struktūrą, palankią tvarumo tikslams siekti. Dauguma įmonių ketina investuoti į tvarios plėtros projektus. Absoliuti dauguma (85 proc.) bendrovių sutinka, kad neigiamo verslo poveikio aplinkai mažinimas teikia finansinės naudos pačioms įmonėms.