Indėliai ar obligacijos – kas ir kodėl atneš daugiau uždarbio?

Pasibaigusi nulinių palūkanų aplinka skolų turėtojams kelia liūdesį. Tačiau taupantieji, po ilgo dešimtmečio, vėl gali gauti grąžą už saugias investicijas. Populiarūs vėl tapo indėliai, vyriausybės taupymo lakštai, obligacijos – ilgai visiems nematytos turto klasės. Natūralu, kad ne visi žino, kurį iš taupymo produktų geriausia rinktis. Tad kuo jie skiriasi, kuris geresnis?

Indėliai, Vyriausybės taupymo lakštai ir valstybinės obligacijos

Indėlis yra bene populiariausias ir visiems geriausiai suprantamas finansinis instrumentas. Padedi pinigus banke, už tuos pinigus bankas tau periodiškai moka palūkanas – paprasta. Tačiau finansų pasaulyje grąža visuomet tėra rizikos pasekmė. Todėl toks paprastas ir nerizikingas produktas niekuomet negeneruos labai didelės grąžos.

Remiantis Lietuvos banko statistika, gyventojai už indėlius šių metų kovą vidutiniškai gaudavo kiek daugiau nei 3,5 proc. metinę grąžą. Remiantis informaciją apie indėlius skirtinguose bankuose agreguojančių platformų duomenimis, už terminuotą 12 mėnesių indėlį šiuo metu galima tikėtis gauti 3,5-4,25 proc. grąžą. O už kaupiamąjį indėlį 2,25-3 proc. metinę grąžą.

Terminuotas indėlis nuo kaupiamojo skiriasi tuo, kad terminuotą nutraukus anksčiau laiko, negausi visų ar bent dalies uždirbtų palūkanų. Dažnai galvojama, kad terminuoto indėlio negalima anksčiau laiko nutraukti visai. Bet tai nėra tiesa, visos kredito įstaigos leidžia nutraukti terminuotuosius indėlius ir pinigus po nutraukimo jums grąžina per kelias darbo dienas.