Investuotojų doleriai paskutiniu metu pramoninį metalą pakėlė iki septynerių metų rekordo – 7520 dolerių už toną. Tačiau prekybininkai, prisimindami paskutinį didįjį vario ralį, kai metalo kaina 2011 m. viršijo 10 000 dolerių už toną, yra pasirengę naujiems fejerverkams, nes pasaulinio ekonomikos atsigavimo perspektyva kursto susirūpinimą dėl infliacijos, o vyriausybės nukreipia pinigus į daug metalo reikalaujančius „žaliuosius“ stimulų paketus.
„Atsidūrėme precedento neturinčioje situacijoje, kai didesnės nei bet kada anksčiau pinigų sumos tik ir ieško, ką čia nuveikus, – sako Londone įsikūrusių metalų prekybos namų „Concord Resources Ltd.“ vadovas Markas Hansenas. – Varis nebuvo „žaliojo“ investavimo tema nuo tada, kai prieš 10 metų buvo stebimas rinkos pakilimas.“
Permaina iš tiesų nepaprasta. Vario rinka, kaip ir beveik visas žaliavų sektorius, didžiąją dešimtmečio dalį stagnavo. Kainos nuo rekordinių aukštumų 2011 m. nukrito daugiau nei 50 proc., o 2015–2016 m. ir paskui 2020 m. nesiekė nė 5000 dolerių už toną.
Nukrito ir kasybos akcijos. Specializuoti rizikos draudimo fondai, daugiausia dėmesio skiriantys žaliavoms, kaip antai „Astenbeck Capital Management LLC“ ir „Clive Capital LLP“, iš esmės išnyko arba susitraukė iki mažos dalelės buvusio dydžio.
Tačiau dabar žaliavos vėl įgyja investuotojų palankumą, nes laukiama pasaulio ekonomikos atsigavimo, silpnesnio dolerio ir kylančios infliacijos. Nuo kovo mėnesio „Bloomberg Commodity Spot“ indeksas pakilo 43 proc.
„Tikimės, kad infliacija viršys dabartinius rinkos lūkesčius, atsižvelgiant į precedento neturintį monetarinės ir fiskalinės politikos padidėjimą, kurį šiuo metu stebime, – teigia Evy Hambro, Londono „BlackRock Inc.“ teminių ir sektorių investicijų vadovas, padedantis valdyti 16 mlrd. dolerių turto. – Žvelgiant į praeitį, žaliavos ir su kasyba susijusios akcijos efektyviai patenkindavo kylančios infliacijos lūkesčius.“
Tai galioja visoms žaliavoms, tačiau variui pasitarnauja ir konkretesni veiksniai, dėl kurių jis yra ypač populiarus tarp ilgalaikių investuotojų. Nors daugelis tikisi, kad naftos kainos artimiausiu metu atsigaus, pasauliui vėl sugrįžtant į normalų režimą, kyla abejonių dėl jos ilgalaikių perspektyvų, kadangi įsibėgėja perėjimas prie švaresnės energijos. Kita vertus, varis greičiausiai iš šių permainų turės naudos, nes jis yra naudojamas elektros laiduose.
„Goldman Sachs Group Inc.“, kuris šį mėnesį žaliavoms prognozavo naują „agresyvią struktūrinę rinką“, teigia, kad stimulų paketai – tokie kaip naujasis Kinijos penkerių metų planas, Europos žalioji sutartis ir išrinktojo prezidento Joe Bideno planuojamas paketas JAV – gali turėti panašų poveikį kaip Kinijos infrastruktūros plėtra šio amžiaus pradžioje.
„Pasaulis pertvarko transportą, energijos gamybą, informacijos saugojimą ir prekių distribuciją“, – sako Davidas Lilley, vario rinkos senbuvis, viliojantis savo naujuoju metalams skirtu rizikos draudimo fondu „Drakewood Capital Management“, įsikūrusiu Londone, nes mato grąžą per artimiausius metus nuo fondo paleidimo gegužę.
„Viso pasaulio vyriausybės palaiko ir skatina perėjimą, – pabrėžia jis. – Perėjimo padariniai metalo paklausai skamba optimistiškai.“
Egzistuoja ir trumpesnio laikotarpio veiksniai, dėl kurių varis atrodo toks patrauklus. Skirtingai nuo naftos, vario tiekimas jau dabar yra suvaržytas, nes pandemija mažiau paveikė jo paklausą, be to, sumažėjus kainoms Kinija gerokai padidino pirkimus.
Kinijos rafinuoto vario ir jo gaminių importas šiais metais pašoko 41 proc. – tai reiškia 1,6 mln. tonų prieaugį, viršijantį metinę Vokietijos paklausą. Kasyklų tiekimą taip pat apribojo dėl pandemijos įvesti karantinai.
Vis dėlto prekybininkai vis dažniau pagrindiniu kainų varikliu įvardija investicijų srautus. „Citigroup Inc.“ duomenimis, agresyvus investavimas į varį yra aktyviausias nuo 2014 m., kai šie duomenys buvo pradėti fiksuoti.
Tai gali reikšti, kad pozicionavimas jau dabar yra ištemptas. Banko analitikai iš tiesų nurodo vario pranašumą prieš biržoje neprekiaujamus metalus, tokius kaip manganas ir molibdenas, kaip įrodymą, jog kainas kelia patys investuotojai.
„Kadangi fiziniai indikatoriai už Kinijos ribų kol kas yra silpni ir pasaulyje nematyti jokių deficito požymių, galime tarti, kad kainas paskatino pozicionavimo padidėjimas“, – praeitos savaitės pranešime teigė „Citigroup“ analitikai, įskaitant Maxą Laytoną.
Vis dėlto tai nereiškia, kad nauji investicijų srautai negali dar labiau pakelti kainų. Centriniams bankams reaguojant į pandemiją ir išlaisvinant pasaulio rinkose precedento neturinčią likvidumo bangą, istoriniai pozicionavimo matavimo būdai gali būti nebeadekvatūs.
„Svarbi ir „žaliojo naratyvo“ galia, – teigia M. Hansenas. – Kai šie naratyvai įgis traukos, o varis netrukus pasieks tą ribą, trumpalaikiai principai gali tapti nebesvarbūs.“