Milijardieriams retai pavyksta išvengti viešumos, ypač jei ilgą laikotarpį sėkmingai vysto verslą. Iš tiesų dauguma turtuolių nesibijo dėmesio, juk jis jiems – į naudą.
Milijardierius T. Biernackis – išimtis. Nuo tada, kai daugiau nei prieš dešimt metų sudaužė savo „Ferrari F430“, 46 m. verslininkas nėra davęs nė vieno ilgesnio interviu žiniasklaidai. Kaip rašo „Bloomberg“, 2017 m., kai jo kompanijos akcijos buvo pasiūlytos pardavimui, jis nė nepasirodė vertybinių popierių biržoje.
Jo kompanija neieško investuotojų – vadybininkai tiesiog pakviečia norinčius sudaryti sandorį investuotojus į kompanijos būstinę.
T. Biernackio verslo kūrimo stilius prieštarauja visų šiuolaikinių sėkmingų įmonių principams, kita vertus, jam tai neša sėkmę. Pernai jo mažmeninės prekybos maisto produktais kompanijos „Dino Polska SA“ akcijų kaina padidėjo net 88 proc., tad įmonė buvo viena iš augimo lyderių „Stoxx Europe 600“ indekso įmonių sąraše.
Galbūt daugelis nėra nė girdėję „Dino Polska“ pavadinimo, vis tik sunkiu pandemijos laikotarpiu kompanija nesužlugo. „Bloomberg“ duomenimis, pandemijos metu „Dino Polska“ pardavimų apimtys netgi padidėjo – tai vienintelė priežastis, kodėl investuotojai nesijaudina, kad neturi galimybės susitikti su kompanijos įkūrėju.
„Dalis investuotojų nėra matę nė vienos „Dino“ parduotuvės, tačiau sėkmingai pasirinktas kursas pandemijos metu skatina dar tvirtesnį pasitikėjimą savininku“, – teigė „Wood & Co.“ analitikas Lukaszas Wachelko.
„Bloomerg“ sudaryto milijardierių indekso duomenimis, mažmeninės prekybos maisto produktais verslas, plėtojamas daugiausia kaimo vietovėse, padidino T. Biernackio turtą iki 3,6 mlrd. dolerių ir padėjo sumažinti atotrūkį nuo Lenkijos turtingiausio žmogaus – sintetinio kaučiuko magnato Michalo Solowowo.
Neįprastas verslo stilius
Neįprastą milijardieriaus verslo stilių rodo ir faktas, kad „Dino“ tinklalapyje nerastumėte savininko biografijos, faktų apie jos išsilavinimą ar veiklą iki „Dino“ kompanijos įkūrimo prieš daugiau nei 20 metų.
1999 m. įkurta „Dino Polska“ – viena iš nedaugelio kompanijų pasaulyje, kurios pandemijos metu mėgavosi išskirtine sėkme. Tiesa, įmonės pelnas buvo įspūdingas jau prieš COVID-19 smūgį verslo pasauliui.
„Bloomberg“ duomenimis, nuo 2015 m. „Dino“ metinis pelnas padidėjo trigubai, o parduotuvių tinklas – 12 kartų (mažiau nei per 10 metų). „Dino“ pasiekimai dar įspūdingesni todėl, kad kompanija neteikia pristatymo internetu paslaugų.
T. Biernackis pirmą savo parduotuvę atidarė vakariniame Lenkijos mieste Gostynyje; netrukus jis suvokė, kad, užuot varžęsis su milžinais didesniuose miestuose, galėtų plėstis kaimyninėse vietovėse.
2003 m. T. Biernackis įsigijo mėsos perdirbimo įmonę, ir netrukus „Dino“ ėmė traukti norinčius šviežių produktų klientus.
2010 m., seniausias Lenkijos privataus kapitalo fondas „Enterprise Investors“ įsigijo 49 proc. akcijų, tad mažmenininkė toliau plėtėsi ir investavo lėšas į naujus logistikos centrus. Jos vietiniai prekybos centrai tiekė visas būtinas prekes ir netrukus tapo alternatyva didžiuliams prekybos centrams. Raudonas ir žalias „Dino“ logotipas tapo gerai žinomas vakarinėje Lenkijoje, palaipsniui bendrovė įžengė į kitus regionus.
Nuo 2017 m., kai „Dino“ debiutavo akcijų rinkoje, jos akcijų vertė padidėjo beveik aštuonis kartus, taigi, bendra kompanijos vertė padidėjo iki 7 mlrd. dolerių. Nuo pernai rugsėjo 30 d. mažmenininkė kompanija turi jau 1 371 parduotuvės tinklą (2017 m. turėjo 775-ias).
Ekspertų teigimu, kompanija vysto veiklą mažiau urbanizuotuose regionuose, kur mažesnė konkurencija. Pasak jų, „Dino“ klientų gausėja dėl didėjančio minimaliojo darbo užmokesčio ir vykdomų socialinio skatinimo programų.
Daugelis ekspertų įsitikinę, kad „Dino“ parduotuvių ateityje tik daugės.