„Viena iš mūsų politikos ydų yra cikliškas teisėkūros aktyvumas, labiausiai išryškėjantis artėjant rinkimų metams, todėl suprantamas verslo asocijuotų struktūrų nerimas laukiant, ką atneš šis politinis sezonas. Juk sėkminga investicinė aplinka visų pirma yra stabili aplinka, galint prognozuoti ne vieneriems metus į priekį. O vertinant ir tarptautinį kontekstą bei grėsmes, esminiai uždaviniai tokio neapibrėžtumo sąlygomis yra mano galva du - užtikrinti saugumą ir nepakenkti. Todėl labiausiai tokiu metu norisi kalbėjimo argumentais. Emocijų šiame politiniame sezone ir taip pakaks. Pasinaudokime galimybe išgryninti prioritetus, tai, ką tikrai verta keisti, ir tai, kur geriau vadovautis principu „nepakenk“, - kalbėjo seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen.
Asociacijos „Investors‘ Forum“ vykdomoji direktorė Rūta Skyrienė pritarė, kad kadencijai baigiantis politikų sprendimams ir darbotvarkei didelės įtakos turės artėjantys rinkimai. Vis dėlto šiuo tarptautinės politinės ir ekonominės įtampos laikotarpiu mūsų valstybei kaip niekad reikalingi pamatuoti ir racionalūs centrinės valdžios atstovų sprendimai bei sutelkta Seimo veikla.
„Iš Parlamento tikimės sąžiningo darbo ir perspektyvių sprendimų. Verslo bendruomenė siekia stabilumo, aiškumo ir investicijas skatinančios aplinkos,“- sakė R. Skyrienė.
Tikslas - sąžiningesnė mokesčių sistema
Verslo atstovų teigimu, atsižvelgiant į dabartinė globalią situaciją, mokesčių reformos įstatymų pakete yra sprendimų, kurie šiuo metu būtini valstybei, pavyzdžiui, darbo sąlygų gerinimas aukštos kvalifikacijos darbuotojams, mažinant GPM tarifą pajamoms viršijančioms „Sodros“ lubas.
„Investuotojai seniai kartojo, kad esamas 32 proc. GPM tarifas pajamoms, viršijančioms „Sodros“ lubas, yra neteisingas ir nekonkurencingas bei trukdo verslams prisitraukti gerų, patyrusių darbuotojų. Nebesame pigios darbo jėgos šalis ir privalome rūpintis, kad Lietuvoje norėtų kurtis ir kurti aukščiausios kvalifikacijos pasaulinio lygio specialistai“, - teigė Giedrė Kaminskaitė-Salters, bendrovės „Telia Lietuva“ vadovė, „Investors‘ Forum“ valdybos narė.
Verslo atstovai pritaria būtinybei išlaikyti pusiausvyrą tarp valdžios sektoriaus pajamų ir privataus sektoriaus augimo, kartu išlaikant geriausius tautos ir jos piliečių interesus. Tačiau biudžeto pajamas asociacijos nariai siūlo didinti visų pirma plečiant mokesčių bazę nekilnojamo turto (NT) ar taršos mokesčiais. Svarbu, kad jie taptų tikrai visuotiniais, be begalės išlygų, kaip buvo pateikta pirmoje mokesčių reformos versijoje.
Tuo tarpu galimas dividendų apmokestinimo didinimas investuotojams kelia susirūpinimą. Pasak verslo atstovų, tokios iniciatyvos paskatins potencialius investuotojus į Lietuvos ekonomiką persvarstyti savo planus. Įvedus naujus progresinius mokesčių tarifus visoms pajamoms, bendra asmens, kuriam išmokami dividendai, ir įmonės mokestinė našta gali pakilti iki 34 proc.
„Estijoje akcininkui fiziniam asmeniui išmokant dividendus, bendra įmonės ir asmens mokestinė našta sudaro tik 20 proc., Latvijoje gali siekti 25 proc. Jeigu mūsų valstybė nori išlikti konkurencinga tarp kaimynių ir išlikti vienaragiams, FinTech bei investicijoms patrauklia šalimi, progresinio mokesčio visoms pajamoms būtina atsisakyti arba taikyti skirtingą progresinių mokesčių ribą pasyvioms ir aktyvioms pajamoms“, – komentavo „Deloitte Lietuva“ mokesčių skyriaus vadovė Lina Minkė.
Politikai tikino, kad ateinančiais metais bus stengiamasi susitarti dėl svarbiausių išskaidytos mokesčių reformos sprendimų. Biudžeto ir finansų komiteto pirmininko pavaduotojas Algirdas Butkevičius patikino, kad pelno mokesčių lengvata Seime bus palaikoma, o Seimo pirmininkės pavaduotojas Vytautas Mitalas priminė, kad kai kurie svarbūs sprendimai, kaip „žaliųjų“ kuro akcizų paketas, jau priimti ir leis ženkliai papildyti valstybės biudžetą.
Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Mindaugas Lingė pabrėžė, kad pateiktus mokesčių įstatymų pakeitimus reikėtų vadinti pertvarkymu ir pamatų tvirtinimu. „Pirmiausia tai yra sistemos pertvarkymas į sąžiningesnę,“ – teigė M. Lingė.
Investicinė aplinka
„Investors‘ Forum“ nariai susitikime su politikais atkreipė dėmesį ir į Lietuvos tarptautinį konkurencingumą, kuriam didžiausių iššūkių šiuo metu kelia kvalifikuotos darbo jėgos ir talentų trūkumas.
Pasak asociacijos narių, šiai problemai spręsti būtina reformuoti ir iš esmės tobulinti švietimo sistemą. Lemiamos įtakos šiuolaikiniam verslui turi sparti technologijų pažanga ir su ja susiję nuolat kintantys reikalavimai darbuotojų įgūdžiams bei kompetencijoms. Kad išliktume konkurencingi, turime užtikrinti, kad švietimo sistema būtų prisitaikanti ir reaguotų į technologijų raidą ir dinamiškus darbo rinkos poreikius.
Be to, verslo atstovai atkreipė dėmesį į tai, kad talentų trūkumas neretai susijęs ir su migracijos procedūromis. Į Lietuvą žengiantys užsienio šalių investuotojai dažnai susiduria su ilgais, painiais ir sudėtingais imigracijos procesais. Tai ne tik atgraso nuo investicijų, bet ir neskatina čia atvykti užsienio talentų, kurie padėtų skatinti Lietuvos ekonomikos augimą.
„Imigracija yra antras labai reikalingas spendimas gerinti situaciją darbo rinkoje. Po 10 metų, turėsime 10% mažesnę darbo rinką. Mums reikia čia dirbančių, gyvenančių, valgančių ir leidžiančių pinigus bei mokančių mokesčius,“- pabrėžė „Danske Bank“ Lietuvoje vadovas Giedrius Dzekunskas.
„Verslas neturėtų būt paliktas vienas ir valstybė turėtų prisidėti užtikrinant trumpojo ir ilgojo laikotarpio sprendimus, gerinant situaciją darbo rinkoje.“ – svarstė ateities komiteto pirmininko pavaduotojas Lukas Savickas.
Politikų ir verslininkų susitikime kalbėta ir apie tvarumą bei žaliąjį kursą bei iššūkius, susijusius su šalies pasiekiamumu. Verslo atstovai taip pat atkreipė dėmesį į vykdomą kelių pertvarką. Pasak investuotojų, patogi ir kokybiška infrastruktūra yra būtina vystant verslą Lietuvoje ir pritraukiant naujas investicijas. Asociacija pažymi, kad reikėtų atkreipti dėmesį ne tik į lėšų trūkumą, bet ir į tai, kaip tos lėšos yra panaudojamos.